Bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesų gynimas
5 (100%) 1 vote

Bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesų gynimas

112131415161

TURINYS

ĮVADAS 3

1.BANKRUTUJANČIŲ ĮMONIŲ KREDITORIŲ

REIKALAVIMAI 4

1.1. Bankrutuojančių įmonių kreditorių reikalavimų tvirtinimas 4

1.2. Kreditorių sąrašas 4

1.3. Pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą 5

1.4. Administratoriaus vaidmuo 6

1.5. Nepareiškusio reikalavimo kreditoriaus įtraukimas į sąrašą 7

1.6. Reikalavimų tikslinimas 8

2.KREDITORIŲ TEISĖS BANKROTO BYLOJE 10

2.1. Kreditoriaus teisė pateikti pareiškimą teismui 10

2.2. Kreditoriaus pareigos dėl bankroto bylos inicijavimo 10

2.3. Pagrindinės bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės 12

2.4. Kreditorių susirinkimas 12

3.KREDITORIAUS INTERESŲ GYNIMAS 15

3.1. Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius

(actio Pauliana) 15

3.2. Nesąžiningumo prezumpcija 18

3.3. Netiesioginis ieškinys 19

4. BANKRUTUOJANČIOS ĮMONĖS INTERESŲ GYNIMAS 22

4.1.Disponavimas bankrutuojančios įmonės turtu 22

4.2.Bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų vykdymas 23

IŠVADOS 25

LITERATŪA 26

ĮVADAS

LR Įmonių bankroto įstatymo tikslas yra reglamentuoti juridinių asmenų bankrotą tam, kad bankrotas vyktų operatyviai, sklandžiai ir padėtų kuo geriau patenkinti bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių interesus.

Bankroto procedūra yra vienas iš kreditorių teisių gynimo būdų, tačiau dažnai kreditoriai nesiryžta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo manydami, kad tai yra paini procedūra, kuri gali nemažai kainuoti, o atsižvelgiant į bankroto bylos esmę ir nustatytas išieškojimo eiles, dažnai visiškai ar didžiosios kreditoriaus reikalavimo dalies neįmanoma patenkinti.

Net jeigu bankrutuojančios įmonės turto užtenka patenkinti bent dalį kreditoriaus reikalavimo, tai kreditorius atgauna savo pinigus tik baigus visas bankroto bylos procedūras ir teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, o tai gali užtrukti ne vienerius metus.

Tačiau laiku pateikus ieškininį pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmanoma užkirsti kelią nemokios įmonės turto visiškam “išpardavimui” ar iššvaistymui ir patenkinti bent didžiąją dalį kreditorių reikalavimų, todėl svarbu yra žinoti bankroto bylos iškėlimo tvarką ir pagrindines problemas, kylančias bankroto bylos iškėlimo metu.

Taigi, šio darbo tikslas yra apibūdinti bankrutuojančių įmonių kreditorių reikalavimus, kreditorių teises bankroto byloje, jų interesų gynimą bei bankrutuojančios įmonės interesų gynimą.

1. BANKRUTUJANČIŲ ĮMONIŲ KREDITORIŲ REIKALAVIMAI

1.1. Bankrutuojančių įmonių kreditorių reikalavimų tvirtinimas

Siekiant apsaugoti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, svarbiausia yra sudaryti jų sąrašą bei nustatyti reikalavimų dydį. Bendras reikalavimų dydis yra pagrindinis įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo kriterijus.

Pareikšti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei svarbu ir dėl to, kad norint nurašyti nepadengtą reikalavimo sumą į beviltiškas skolas, reikia įrodyti, kad kreditorius siekė visomis, teisiškai leidžiamomis ir prieinamomis, priemonėmis susigrąžinti skolą.

Nepareiškus kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai įmonei, vargu ar būtų laikoma, kad kreditorius išnaudojo visas įmanomas galimybes susigrąžinti skolą, ir dėl to jis negalėtų tokios skolos priskirti beviltiškų skolų kategorijai.

1.2. Kreditorių sąrašas

Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 3 str. bankrutuojančios įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų:

1. mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti;

2. darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai);

3.žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija;

4. valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija;

5. fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją;

6. kiti kreditoriai.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 16 str. nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai pasibaigę. Iškėlus bankroto bylą, reikalavimus gali pareikšti net ir tie kreditoriai, kurių reikalavimų terminas dar nėra pasibaigęs.

Preliminarus kreditorių sąrašas yra nustatomas jau bankroto bylos iškėlimo momentu, nes Įmonių bankroto įstatymo 7 ir 8 str. nustatyta, kad likvidatoriui, administracijos vadovui ar savininkui teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra privaloma prie pareiškimo pridėti žinomų įmonės kreditorių sąrašus, kuriuose nurodomi jų adresai, reikalavimų sumos bei atsiskaitymo terminai.

Įmonės administracijos vadovas, gavęs kreditoriaus pareiškimą bankroto bylai iškelti, ne vėliau kaip per penkias dienas nuo
pareiškimo gavimo dienos privalo teismui pateikti visų žinomų kreditorių sąrašą, jų reikalavimų dydžius bei atsiskaitymų terminus.

Taip yra nustatomas preliminarus kreditorių sąrašas, kuris vėliau naudojamas informuojant kreditorius apie jų teisę pareikšti reikalavimus bankrutuojančiai įmonei.

1.3. Pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą

Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 5 punkte nustatyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas nustato laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus.

Teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, per dešimt dienų nuo nutarties priėmimo dienos privalo pranešti (dažniausiai paveda tai atlikti įmonės administratoriui) apie bankroto bylos iškėlimą:

1.įmonei, kreditoriams, visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems įmonės turtą; Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra valstybės vardu gautos paskolos arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja; mokesčių, privalomojo socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams; kredito įstaigoms bei draudimo įmonėms, aptarnaujančioms šią įmonę; valstybės, savivaldybės bankrutuojančios įmonės steigėjui ar įmonei atstovaujančiai institucijai, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu bankroto byla iškelta akcinei bendrovei;

2. teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir perimti šių bylų nagrinėjimą. Pranešti tardymo organams ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, ir perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti tardymo organams ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir perimti turto arešto dokumentus. Pranešti teismo antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto.

3.Toks pranešimas privalo būti pateiktas per dešimt dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą dienos, o nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėja jos neapskundus per septynias dienas nuo jos paskelbimo ar įteikimo dienos.

Tokiu atveju visi kreditoriai turi pakankamai laiko pareikšti savo reikalavimus teismui per jo nustatytą terminą, nes dažniausiai apie tokią galimybę jiems pranešama dar neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, o teismo nustatytas terminas reikalavimams pareikšti pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą yra skelbiamas “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai” tam, kad būtų informuoti visi suinteresuoti asmenys, ne vien tik pagal įmonės dokumentus žinomi kreditoriai.

1.4. Administratoriaus vaidmuo

Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti.

Administratoriui yra suteikta teisė ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs šią administratoriaus teisę taip, kad administratorius turi teisę pateikdamas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašą informuoti teismą apie tai, kurių kreditorių, kokius reikalavimus ir kokiu pagrindu jis laiko nepagrįstais, tačiau jis negali pats nuspręsti apie reikalavimo pagrįstumą ir atsisakyti pateikti gautus reikalavimus teismui.

Įmonių bankroto įstatymo 26 str. nustatyta, kad kreditorių reikalavimus gali patvirtinti ar atmesti tik teismas. Nepriklausomai nuo to, ar kreditorius finansinius reikalavimus pateikė tiesiogiai įmonės administratoriui, ar kreditoriaus civilinis ieškinys buvo perduotas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui iš baudžiamosios bylos ar kitos civilinės bylos, klausimą dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo ir jų dydžio sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas, tvirtindamas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.

Tačiau bankroto bylą nagrinėjantis teismas negali atsisakyti tvirtinti reikalavimų ir nagrinėti jų pagrįstumo, jeigu jie patvirtinti kito teismo įsiteisėjusiu sprendimu tarp tų pačių asmenų ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (kiek tai liečia civilines teisines pasekmes) (LR CPK 61, 62 str.).

Visi reikalavimai per teismo nustatytą terminą pateikiami administratoriui, kuris sudaro visų kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį tvirtinti teismui. Taip pat teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti jau po teismo nustatyto reikalavimams pareikšti termino, tačiau tik tuo atveju, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

Iš teismų praktikos galima teigti, kad vieni teismai formaliai vertina termino reikalavimams pateikti praleidimo priežastis ir tvirtina reikalavimus net nepateikus įrodymų, kad nurodytos priežastys iš tikrųjų egzistavo, o kiti
patikrina termino praleidimo priežastis ir reikalauja pateikti įrodymus apie jų egzistavimą bei įvertina tokių priežasčių realią įtaką termino praleidimui.

Tais atvejais, kai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami kreditoriaus civiliniai ieškiniai Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, laikoma, kad teismo nustatytas terminas reikalavimams pareikšti nėra praleistas, jeigu civilinis ieškinys buvo pateiktas iki teismui priimant nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

1.5. Nepareiškusio reikalavimo kreditoriaus įtraukimas į sąrašą

Kyla klausimas, ar kreditorius gali būti įtrauktas į kreditorių sąrašą tuo atveju, kai jis nepareiškė reikalavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui?

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytas įpareigojimas paskirtam bankrutuojančios įmonės administratoriui sudaryti visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikti jį teismui tvirtinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 “Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose” 15 punkte taip pat akcentuojama ši administratoriaus pareiga.

Iš įstatymo nuostatos negalima daryti išvados, kad į kreditorių sąrašą negali būti įtrauktas kreditorius, nepareiškęs reikalavimo, todėl bankroto byloje įmonės administratorius, nustatęs visus pagal įmonės dokumentus jam žinomus kreditorius, privalo tokį sąrašą sudaryti ir pateikti teismui tvirtinti. Tokiu atveju į kreditorių sąrašą gali būti įtrauktas ir kreditorius, nepareiškęs reikalavimo.

Aukščiausiojo Teismo praktikoje galime pastebėti tendenciją, kad administratorius ne tik turi teisę į teismui tvirtinti pateikiamą kreditorių sąrašą įtraukti kreditorius, nepareiškusius reikalavimų, tačiau žinomus pagal bankrutuojančios įmonės dokumentus, bet tam tikrais atvejais kreditorių apsaugos interesais privalo įtraukti į teismui tvirtinti teikiamą kreditorių sąrašą kreditorius, nepareiškusius reikalavimų.

Pavyzdžiui, dauguma kreditorių reikalavimų yra grindžiami išduotais, tačiau neįvykdytais vykdomaisiais raštais, o tai reiškia, kad kreditoriai jau buvo pareiškę reikalavimą teisme ir jie buvo patenkinti.

Kreditoriai, pateikdami raštą vykdymui, aiškiai išreiškė norą išieškoti priteistas lėšas ar turtą, todėl tokie reikalavimai turi būti įtraukti į kreditorių sąrašą net ir nesant kreditoriaus pareiškimo, kadangi kreditorių reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolių kontora, yra tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnis). Kreditorius bet kada turi teisę atsisakyti visų ar dalies reikalavimų ir neprivalo dalyvauti bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 2 d.).

1.6. Reikalavimų tikslinimas

Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d. numato galimybę tikslinti jau pareikštus reikalavimus, susijusius su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomos įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams).

Iš pavyzdinio reikalavimų, kuriuos galima tikslinti, sąrašo galima spręsti, kad tikslinami tik tokie reikalavimai, kurie negalėjo būti visiškai tiksliai apskaičiuoti ir pareikšti per teismo nustatytą terminą reikalavimams pareikšti.

Pavyzdžiui, įmonei iškėlus bankroto bylą ji turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu tai mažina dėl bankroto patiriamus nuostolius, todėl dėl tokios veiklos atsiranda mokesčių, kurie per teismo nustatytą terminą negalėjo būti įtraukti į VMI reikalavimą, nes tuo metu dar nebuvo atsiradusi pareiga skaičiuoti ir mokėti mokesčius už laikotarpį po bankroto bylos iškėlimo, todėl VMI reikalavimo dydis gali būti tikslinamas.

Bankroto metu įmonėje gali ir toliau dirbti darbuotojai, todėl “Sodra” gali taip pat tikslinti savo reikalavimo dydį.

Reikalavimai gali būti tikslinami tik kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Aukščiausiasis Teismas ne vienoje savo byloje yra patvirtinęs šią nuostatą, nes, priėmus sprendimą likviduoti bankrutuojančią įmonę, civilinės bankroto bylos nagrinėjimas pasibaigė, todėl tapo nebegalimas kreditorių reikalavimų sąrašo tvirtinimas, taip pat ir keitimas. Įsiteisėjus teismo sprendimui likviduoti įmonę dėl bankroto, prasidėjo įmonės likvidavimo, t. y., sprendimo vykdymo procesas, todėl jokie nauji ar patikslinti reikalavimai negali būti tvirtinami.

Kokio dydžio kreditorių reikalavimai gali būti patvirtinti?

Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 punkte sakoma, kad nuo teismo nutarties iškelti baudžiamąją bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas.

Taigi visi reikalavimai, įskaitant palūkanas ir netesybas, nustatomi tokio dydžio, kokio jie buvo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos negali būti skaičiuojamos palūkanos ar netesybos, net jeigu įmonė teisėtai ar neteisėtai ir toliau vykdo komercinę –
ūkinę veiklą.

Reikia pabrėžti, kad tvirtinant kreditorių reikalavimus, teismas kiekviename reikalavime turi atskirai išskirti palūkanas ir netesybas, nes Įmonių bankroto įstatymo 35 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape (jei užtenka įmonės turto) ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis – palūkanos ir netesybos.[8]2. KREDITORIŲ TEISĖS BANKROTO BYLOJE

2.1. Kreditoriaus teisė pateikti pareiškimą teismui

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad įmonės kreditorius gali kreiptis į teismą (paduoti pareiškimą) dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo tik praėjus 3 mėnesių terminui nuo įmonės įsipareigojimų neįvykdymo. Trijų mėnesių įsipareigojimų įvykdymo uždelsimo terminas skaičiuojamas:

• nuo sutartyje nustatyto įmonės įsipareigojimų įvykdymo laikotarpio pabaigos;

• nuo įstatymuose (Civiliniame kodekse, Atostogų įstatyme, Darbo sutarties įstatyme ir kt.), kituose teisės aktuose nustatyto atitinkamų įsipareigojimų įvykdymo laikotarpio pabaigos;

• nuo kreditoriaus reikalavimo (pretenzijos) įvykdyti įmonės įsipareigojimą ar prievolę pateikimo įminei dienos. Nuo kreditoriaus reikalavimo pateikimo dienos skaičiuojama tais atvejais, kai sutartyje nebuvo konkrečiai nustatyta įmonės įsipareigojimų įvykdymo data ar terminas (kai įstatymai, kiti teisės aktai nenustato konkretaus įsipareigojimų įvykdymo laikotarpio arba kai įstatymai suteikia sutarties šalims galimybę susitarti dėl šio laikotarpio trukmės, tačiau šalys to nepadarė).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymas teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo suteikia tik tiems kreditoriams, kurių reikalavimų vykdymas yra pradelstas ne mažiau kaip 3 mėnesius (išskyrus atvejį, kai pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateikiamas pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 punktą). Įstatymas bet kuriuo atveju nesuteikia teisės kreiptis į teismą asmenims, turintiems reikalavimo teisę į įmonės įsipareigojimų, kurių įvykdymo laikotarpis nėra pasibaigęs, įvykdymą. [5; p.58-60]

2.2. Kreditoriaus pareigos dėl bankroto bylos inicijavimo

Įstatymas nustato pareigą įmonės kreditoriui, kurio reikalavimo įmonė nevykdo, apie ketinimą inicijuoti įmonės bankrotą pranešti įmonei raštu ne mažiau kaip prieš 30 dienų. Šios nuostatos paskirtis – bankroto procesų nepagrįsto inicijavimo prevencija, nes Įstatymas įpareigoja įmonės kreditorių suteikti įmonei laikotarpį jos įsipareigojimams bei prievolėms įvykdyti. Tuo taip pat užkertamas kelias nesąžiningam įmonės bankroto proceso inicijavimui, siekiant padaryti žalos įmonei, paskleidus informaciją, kad įmonė yra nepatikima ir turinti finansinių problemų. Pavyzdžiui, įmonei dėl neapdairumo neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal sudarytą sutartį ir įsipareigojimų įvykdymą uždelsus daugiau kaip 3 mėnesius, įmonės kreditorius turėtų galimybę inicijuoti įmonės bankroto procesą, tuo nepagrįstai sukeldamas galimybę įmonei patirti žalą.

Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato išimtį, kada kreditorius neprivalo informuoti įmonės apie ketinimą inicijuoti jos bankroto procesą ir neprivalo suteikti papildomą laikotarpį įsipareigojimams įvykdyti, t. y., kai antstolis atliko priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, tačiau jam nepavyko išieškoti skolos (įmonė neturi pajamų ar turto, iš kurio būtų galima įvykdyti reikalavimą (skolą)), ir grąžino vykdomuosius dokumentus įmonės kreditoriui, o kreditorius per 1 mėnesį pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad įmonės nesiektų nuslėpti nuo antstolio savo pajamų ir turto, bei nebūtų pažeisti įmonės kreditorių teisėti interesai. Įstatymas preziumuoja, kad nepavykus antstoliui priverstine tvarka įvykdyti vykdomajame dokumente nustatytą reikalavimą, bankroto proceso inicijavimas yra pagrįstas (finansinė įmonės būklė parodo, kad įmonė yra nepajėgi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir prievolių), o bankroto proceso pradžios atidėjimas tokiu atveju yra beprasmis.

Siekiant sutrumpinti pasirengimą teisminiam įmonės bankroto klausimo nagrinėjimui (kad įmonė turėtų pakankamai laiko pasirengti pareiškimo dėl bankroto bylos nagrinėjimui: susipažinti su pateiktu pareiškimu ir kitais dokumentais, pasisamdyti advokatą, susipažinti su bankroto teisminio nagrinėjimo procedūromis, galimomis pasekmėmis ir panašiai), kartu ir sutaupyti valstybės lėšų (jeigu informavimo apie pareiškimo gavimą ir visos informacijos pateikimo funkcija būtų pavesta teismui, tai sąlygotų papildomas valstybės sąnaudas), Įstatyme nustatyta, kad kreditorius, pateikiantis pareiškimą dėl bankroto bylos, privalo pareiškimo kopiją (nuorašą) ir su pareiškimu pateikiamą informaciją (pareiškimų priedų nuorašus) pateikti įmonės administracijos vadovui. Įstatymas nekonkretizuoja pateikimo būdo. Tačiau, siekiant turėti įrodymų, kad šią Įstatymo nustatytą pareigą pareiškėjas tinkamai įvykdė, tikslinga minėtus dokumentus siųsti registruotu laišku, pateikti pasirašytinai ir kitais būdais, leidžiančiais užfiksuoti, kad dokumentus kita šalis gavo.

Įstatyme nustatyta
kreditoriaus, padavusio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisė atsisakyti pareiškimo. Pavyzdžiui, įmonei atsiskaičius su kreditoriumi, kuris inicijuoja įmonės bankroto procesą, ar susitarus dėl įsipareigojimų įvykdymo, kreditoriaus turtinio pobūdžio reikalavimas yra patenkinamas ir šis kreditorius nebėra suinteresuotas dalyvauti teisminiame įmonės bankroto procese. Šia teise įmonės kreditorius (įmonės bankroto proceso iniciatorius) gali pasinaudoti kol teismas nėra priėmęs savo sprendimo šiuo klausimu (nėra priėmęs nutarties iškelti įmonei bankroto bylą arba atsisakyti iškelti bankroto bylą įmonei).

2.3.Pagrindinės bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės

Įstatymo 21 straipsnis nustato pagrindines bankrutuojančios įmonės kreditorių teises. Kitos Įstatymo nuostatos, susijusios su kreditorių dalyvavimu įmonės bankroto byloje, sukonkretina šių teisių realizavimo tvarką, numato tam tikras išimtis, apribojimus ir pan.

Esminė įmonės kreditoriaus teisė – teisė pareikšti savo reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą kreditoriai savo reikalavimus, pagrįstus dokumentais, turi pateikti įmonės administratoriui. Terminą reikalavimų patenkinimui nustato teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą; terminas negali būti trumpesnis kaip 30 dienų ir ilgesnis kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Įstatymo 10 straipsnio 5 ir 9 dalyse nustatyti atvejai, kuomet terminas kreditorių reikalavimų pateikimui gali būti praleistas, o reikalavimai pateikiami ne administratoriui, o tiesiogiai teismui. Administratorius, pagal pareikštus kreditorių reikalavimus sudaro kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą, kurį pateikia tvirtinti teismui (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Tik kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtina teismas (Įstatymo 26 straipsnis), pretenduoja į jų reikalavimų patenkinimą (laikantis Įstatymo 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės), turi teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose, realizuoti kitas kreditoriams suteiktas teises. Todėl kiekvienam bankrutuojančios įmonės kreditoriui, siekiant neprarasti galimybių pasinaudoti savo teisėmis bankrutuojančios įmonės atžvilgiu, labai svarbu nepraleisti teismo nustatyto termino pateikti reikalavimus bankrutuojančiai įmonei.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo bankroto bylos iškėlimo laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra suėję (Įstatymo 16 straipsnis), teismo nustatytų reikalavimų pateikimo terminų privalo laikytis tiek kreditoriai, kurių reikalavimai turėjo būti patenkinti iki bankroto bylos iškėlimo, tiek kreditoriai, kurių reikalavimų tenkinimo terminai pagal sutartis su įmone bankroto bylos iškėlimo momentu nėra pasibaigę ar iki reikalavimų pateikimo termino pabaigos nebūtų pasibaigę. [5; p.104-105]

2.4.Kreditorių susirinkimas

Kreditorių teises gina kreditorių susirinkimas.

Pirmas kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip po 15 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus. Susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu administratorius, kitus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Reikalauti sušaukti susirinkimą turi ir kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų reikalavimų sumos.

Nors kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti savininkai, steigėjai, akcininkų/pajininkų atstovas, tačiau teisę balsuoti turi tik kreditoriai.

Kreditorių susirinkimas turi teisę:

• rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką;

• spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo ir jo teisių;

• nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų;

• reikalauti, kad administratorius pateiktų ataskaitas, ir jas tvirtinti (nepatvirtintas kreditorių susirinkimo ataskaitas gali tvirtinti teismas);

• tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, mokėjimo eilę ir tvarką;

• spręsti klausimą dėl įmonės veiklos tęstinumo, apribojimų ir nutraukimo;

• nustatyti darbuotojų, dirbančių bankroto proceso metu, skaičių;

• nustatyti administratoriaus atlyginimą;

• įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką per 10 darbo dienų sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį;

• nustatyti informacijos iš administratoriaus gavimo tvarką;

• priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo;

• kreiptis į teismą dėl administratoriaus, dėl nustatytos bankroto proceso eigos pakeitimo;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3571 žodžiai iš 7131 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.