Bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūros
5 (100%) 1 vote

Bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūros

1121314151617181

TURINYS:

BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS STATUSAS 4

BANKROTO PROCESAS 5

JURIDINIO ASMENS DALYVIŲ SPRENDIMAS DĖL LIKVIDAVIMO 6

PRANEŠIMAS APIE LIKVIDAVIMĄ 7

LIKVIDUOJAMO JURIDINIO ASMENS SANDORIAI 7

GARANTINIO FONDO LĖŠOS IR JŲ SKYRIMO TVARKA 8

TURTO GRĄŽINIMAS 9

ĮMONĖS BANKROTO BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISME 10

ĮMONĖS BANKROTO BYLOS NAGRINĖJIMAS NE TEISMO TVARKA 11

SUPAPRASTINTAS BANKROTO PROCESAS 12

DISPONAVIMAS BANKRUTUOJANČIOS ĮMONĖS TURTU 13

TYČINIS BANKROTAS 13

BANKROTO BYLOS NUTRAUKIMAS 14

TAIKOS SUTARTIS 14

LIKVIDATORIAUS PASKYRIMAS IR JO ATSAKOMYBĖ 15

JURIDINIO ASMENS LIKVIDATORIAUS ATŠAUKIMAS 16

DOKUMENTŲ PERDAVIMAS ARCHYVUI 17

KREDITORIŲ REIKALAVIMŲ TENKINIMO EILĖ 17

KREDITORIŲ REIKALAVIMŲ TVARKA 19

TURTO REALIZAVIMAS 20

TURTO VERTINIMAS 21

VARŽYTINIŲ ORGANIAVIMAS 22

TURTO PARDAVIMAS KAI VARŽYTINĖS NEĮVYKSTA 23

ĮMONĖS PRIPAŽINIMAS BANKRUTAVUSIA 23

BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS LIKVIDAVIMO PABAIGA 24

ADMINISTRAVIMO IŠLAIDOS 25

IŠVADOS 25

NAUDOTA LITERATŪRA: 27

ĮVADAS

Bankroto procesas – normalus ir gana svarbus rinkos sistemos elementas, atliekantis keletą reikšmingų funkcijų šalies ekonominiame gyvenime.

Pirmoji – profilaktinė: siekdama išvengti su bankrotu susijusių nemalonumų (kaip žinome- gana nemažų), krizę patyrusios įmonės randa būdų patobulinti veiklą, o tai savo ruožtu naudinga ir vartotojams, ir visuomenei, valstybei.

Antroji – bankrutuojančia paskelbta įmonė patiria tam tikrą kreditorių, teismo spaudimą – ji skatinama pertvarkyti savo verslą; drauge jai taikoma kai kurių finansinių lengvatų, numatytų Bankroto įstatyme.

Trečioji – bankrutavusia pripažinta įmonė likviduojama, t.y. pašalinama iš ekonominio šalies gyvenimo, kad netrukdytų kitoms, sėkmingai veikiančioms.

Suprantama, būtų geriausia, jeigu profilaktinių priemonių visada pakaktų, bet taip, deja, nebūna: dalis įmonių dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių (aktyvumo, apsukrumo stokos, vadovų nekompetentingumo ir t.t.) krizės sunkumų neįveikia ir atsiduria bankrutuojančių sąrašuose. Jų padėtis tampa labai sudėtinga, kritiška.

Pasaulyje, o ypač išsivysčiusiose šalyse, bankrotas yra natūralus rinkos ekonomikos elementas. Bankroto procedūros nesunaikina turto, jis tik iš naujo paskirstomas. Tie, kurie nesugebėjo, nemokėjo verstis, užleidžia vietą tiems, kurie galbūt turi daugiau patirties ir sėkmės. Deja, Lietuvoje situacija kitokia. Net trys įmonių bankroto įstatymo keitimai ir daugybė redagavimų per dešimt nepriklausomybės metų, rodo kad šalies ekonomika yra nestabili. Šalies verslininkai įsitikinę, kad atidėliojant bankroto bylas išvengiama socialinių problemų paaštrėjimo. Ypač tada, kai ties bankroto slenksčiu atsiduria stambios įmonės, kuriose dirba nemažai žmonių. Būtent, įmonių vadovų ne kompetencija, o gal savanaudiškų tikslų paskata ir yra didžiausia socialinė nelaimė, nes laiku pradėjus bankroto bylą, galima atgaivinti įmonės veiklą, o jei to padaryti neįmanoma, tuomet būtina stengtis visais įmanomais būdais patenkinti kreditorių reikalavimus.

Kreditorinių įsipareigojimų tenkinimo reikšmė ypač svarbi,todėl, kad valstybėje nekiltų ekonominė suirutė, buvo įsteigtas Garantinis fondas, ir kreditorinių reikalavimų, susijusių su žemės ūkio produkcija lėšų fondas.

Teismų praktika bankroto bylose taip pat nėra susiformavusi, kiekvienos apygardos teismo teisėjai Įmonių bankroto įstatymo straipsnius interpretuoja savaip. Daugelio jų išsilavinimas yra teisinis, o ne ekonominis, tad daryti sprendimus bankroto bylose, kur reikia ekonominių žinių, jiems yra sudėtinga.

Šio kursinio darbo tikslas – bankrutavusios įmonės likvidavimo proceso smulki analizė.

BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS STATUSAS

„Dažnai bankrotas vadinamas socialine nelaime, siejamas su visišku finansiniu žlugimu, darbo vietų naikinimu, darbuotojų atleidimais. Tačiau bankrotas nebūtinai reiškia ūkinės veiklos pabaigą, o priešingai, gali suteikti galimybę atgaivinti bent dalį bankrutuojančios įmonės veiklos ir iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Bankrutavusios įmonės likvidavimas tėra vienas iš galimų variantų, o pats bankrotas yra normalus laisvosios rinkos reiškinys.“1

Bankrutavusios įmonės statusą įmonė įgyja įsigaliojus teismo nutarčiai pripažinti įmonę bankrutavusia ir dėlto vykdyti įmonės likvidavimo procedūras ar įmonės kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą pripažinti įmonę bankrutavusia ir dėl to vykdyti įmonės likvidavimo procedūras. Naujajame Įmonių bankroto įstatyme supaprastinta įmonių išregistravimo tvarka. „Pagal ankstesnį įstatymą likviduoti paruošta įmonė (jau išpardavusi turtą) turėdavo laukti Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ patikrinimo. Šių institucijų atstovai neskubėdavo tikrinti likviduotų dėl bankroto įmonių. Kodėl reikėdavo tikrinti bankrutavusią, turto nebeturinčią, veiklos neplėtojančią įmonę, dabar jau niekas negali pasisakyti. Be to revizoriai rasdavo, kad prieš 4 – 5 metus buvo nesumokėta kokio nors mokesčio 100 lt. Prie tos sumos tuoj pat būdavo priskaičiuojami 4 -5 metų delspinigiai. Ir vėl susidarydavo nemaža skola. Kadangi atsirasdavo didelė skola, įmonės išregistravimas vėl „pakibdavo ore“. Užburtas ratas.“

Naujasis Įmonių
bankroto įstatymas supaprastino šią tvarką. Jis numato, kad teisėjui priėmus sprendimą, dėl įmonės pabaigos, ji išregistruojama per 5 dienas.

Pa¬gal Įmo¬nių ban¬kro¬to įsta¬ty¬mo 37 straips¬nį nu¬sta¬ty¬ta, kad jei¬gu per 6 mė¬ne¬sius nuo įmo¬nės ban¬kro¬to by¬los iš¬kė¬li¬mo įmo¬nei ne¬bu¬vo tai¬ko¬mos ki¬tos pro¬ce¬dū¬ros (tai¬kos su¬tar¬ties su¬da¬ry¬mas, sa¬na¬vi¬mas) ir jei¬gu teis¬mas ne¬pra¬tę¬sė šia¬me straips¬ny¬je nu¬ma¬ty¬to 6 mė¬ne¬sių ter¬mi¬no, tai teis¬mas pri¬pa¬žįs¬ta įmo¬nę ban¬kru¬ta¬vu¬sia ir pri¬ima spren¬di¬mą įmo¬nę lik¬vi¬duo¬ti. Pagal įstatymo 2 straipsnio 5 dalį bankrutavusi įmonė – tai teismo, o kai bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, – kreditorių susirinki¬mo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.

Iš esmės bankrutavusia pripažintina ta įmonė, kuri, tęsdama savo veiklą, nebėra pajėgi visiškai atsiskaityti su savo kreditoriais (tiksliau, patenkinti kreditorių teisėtus reikalavimus), t. y.:

– įmonės turimų ir (ar) numatomų gauti lėšų neužtenka patenkinti visus kreditorių teisėtus reikalavimus;

– jos ūkinės komercinės veiklos tęsimas yra netikslingas, kadangi jis nemažina įmonės kreditorių patirtų nuostolių, t. y. numatoma tolesnė įmonės ūkinė komercinė veikla bus nuostolinga;

– įmonė nepajėgi susitarti su kreditoriais dėl nuolaidų (įsipareigojimų vykdymo atidėjimų, įsipareigojimų dydžių sumažinimo ir pan.), kurios leistų įmonei tęsti veiklą, kartu įvykdyti sumažintus įsipareigojimus kreditoriams.

Teismas gali pripažinti įmonę bankrutavusia, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos bankru¬tuojanti įmonė nesuderino savo ir kreditorių interesų, t. y. jei bankrutuojan¬ti įmonė:

– neatsiskaitė su visais kreditoriais, kurių reikalavimus teismas patvirtino;

– su teismo patvirtintais kreditoriais nesudarė taikos sutarties.

Minėtais atvejais (Įmonei atsiskaičius su kreditoriais ar sudarius tai¬kos sutartį) pagal Įstatymo 27 straipsnio l dalies 2 ir 3 punktus nutraukia¬ma bankroto byla. Be abejo, įmonė negali būti pripažinta bankrutavusia ir tuo atveju, kai bankroto byla nutraukiama Įstatymo 27 straipsnio l dalies l punkte numatytu pagrindu (kreditoriams atsisakius savo reikalavimų).

Jei per 3 mėnesius nuo kreditorių reikalavimų patvirtinimo bankroto byla nebuvo nutraukta (įmonei nepavyko suderinti jos ir kreditorių interesų), tačiau yra galimybė Įmonei ir kreditoriams susitarti (sudaryti taikos sutartį), Įstatymas numato teisę kreditorių susirinkimui prašyti teismo pratęsti terminą. Įstatyme 3 mėnesių terminas nustatytas, siekiant užtikrinti, kad ban¬kroto procesas nebūtų vilkinamas, tuo ginant, visų pirma, kreditorių intere¬sus (norint, kad įmonė nebūtų pripažinta bankrutavusia, jai reikia kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais ar pasiekti susitarimą tarp jos ir kreditorių). Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto (Įstatymo 30 straipsnio l dalis), taip pat patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintą reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai būtinus pavedimus ir nurodymus (Įstatymo 30 straipsnio 3 dalis), pavyzdžiui, gali teismo antstoliui nurodyti išieškoti turtą iš bankrutavusios įmonės skolininko, nustatyti pranešimų apie likvi¬davimą tvarką, turto pardavimo, darbuotojų atleidimo terminus ir pan. Teis¬mo nurodymais siekiama, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek įmanoma greičiau, kad likviduojant bankrutavusią įmonę nebūtų pažeisti darbuotojų, kreditorių, trečiųjų asmenų interesai. Nutartyje dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likvidavimo turi būti patvirtinta kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų suma, likvidavimo tvarka, kiti likvidavimo procedūrai vykdyti būtini pavedimai ir nurodymai.

BANKROTO PROCESAS

Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi remtis bent viena iš žemiau išvardintų sąlygų:

• įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;

• įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;

• įmonė laiku nemoka įstatymais nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;

• įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;

• įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Naujajame įstatyme pakeistas kreditorių pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikimo pagrindas. Dabar pareiškimą dėl bylos iškėlimo galima paduoti tuomet, kai įmonė kreditoriui yra skolinga bent tris mėnesius. Prieš tai kreditorius turi įspėti įmonę apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir duoti laiko įmonei grąžinti skolą.

Teismas, gavęs tokį pareiškimą, patikrins įmonės būklę ir jei skolos egzistavimas bus pavirtintas dokumentais, visos įmonės skolos viršys
jos balanse apskaityto turto, iškels įmonei bankroto bylą.

Pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę:

• kreditorius (kreditoriai);

• savininkas (savininkai);

• įmonės administracijos vadovas;

• likviduojamos įmonės likvidatorius.

Pareiškimas pateikiamas vietovės, kurioje yra nemokios įmonės buveinė, apygardos teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi būti pridėti dokumentai, įrodantys to pareiškimo pagrįstumą.

JURIDINIO ASMENS DALYVIŲ SPRENDIMAS DĖL LIKVIDAVIMO

Sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo gali priimti teismas, kreditorių susirinkimas arba juridinio asmens dalyvių susirinkimas. Sprendimą likviduoti juridinį asmenį juridinių asmenų dalyviai turi priimti kvalifikuota balsų dauguma. Ji turi būti nemažesnė kaip 2/3 visų susirinkimo dalyvių balsų, t.y. 2/3 balsų turi pritarti sprendimui likviduoti juridinį asmenį. Juridinių asmenų steigimo dokumentai gali numatyti ir didesnę kvalifikuotų balsų daugumą, reikalingą tokiam sprendimui priimti. Sprendimas likviduoti juridinį asmenį gali būti atšauktas tokia pačia kvalifikuota balsų dauguma, kaip ir buvo priimtas.

Sprendimas atšaukti likvidavimą negali būti priimtas, jeigu likvidatorius pradėjo likviduojamo juridinio asmens turto juridinio asmens dalyviams perdavimą ir bent vienas juridinio asmens dalyvis priėmė nors dalį likviduojamo juridinio asmens turto.

PRANEŠIMAS APIE LIKVIDAVIMĄ

Asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinių asmenų nuostatų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus nemažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams.

Apie sprendimą likviduoti turi būti pranešama ir juridinių asmenų registrui. Pareigą pranešti turi asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, nebent jis turi teisę įgalioti tai padaryti kitą instituciją.

LIKVIDUOJAMO JURIDINIO ASMENS SANDORIAI

Likvidavimas yra toks juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nutrūksta. Tai lemia specialų likviduojamo juridinio asmens statusą ir likvidatoriaus uždavinį – veiksmingai per kiek įmanoma trumpesnį laiką nutraukti juridinio asmens veiklą. Tai savo ruožtu reiškia, kad likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie skirti turtui apskaityti, atsiskaityti su kreditoriais ir dalyviais, baigti vykdyti sandorius ir veiksmingai per kiek įmanoma trumpesnį laiką nutraukti juridinio asmens veiklą. Taigi likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį.

BANKRUTUOJANČIOS ĮMONĖS DARBUOTOJAI

Daugumoje nemokių įmonių ūkinė veikla būdavo sustojusi, tačiau darbuotojai neatleisti ir jiems tekdavo skaičiuoti atlyginimus, kurių realiai nepavykdavo išmokėti. Panaši situacija kartais išlikdavo ir pripažinus įmonę bankrutuojančia, ar net bankrutavusia, nes įmonės administratoriai dėl vienokių ar kitokių priežasčių šios problemos nespręsdavo. Naujajame įstatyme nustatyta, kad administratorius per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalo raštu įspėti visus įmonės darbuotojus apie atleidimą. Vėliau šie darbuotojai turi būti atleisti, o su kreditorių susirinkimo nustatytu darbuotojų, kurie reikalingi bankroto procese (sargai, valytojai, buhalteriai ir pan.), skaičiumi įmonės administratorius turės teisę sudaryti naujas darbo sutartis. Žinoma, jeigu įmonė yra perspektyvi ir investuotojas pasiryžęs bankrutavusią įmonę įsigyti, naujos sutartys gali būti sudarytos ir su visais įmonės darbuotojais. Ši įstatymo nuostata leis sumažinti įmonės, o tuo pačiu ir kreditorių, tarp jų ir darbuotojų, kuriems įmonė skolinga, darbo užmokesčio nuostolius.

Bankrotas skaudžiausiai paliečia įmonių dirbančiuosius. Anksčiau dažnai buvo bandoma sudaryti iliuziją, kad atidėliojant bankroto procesą, stengiamasi gelbėti būtent dirbančiuosius. Kaip parodė praktika, tai klaidinga ir netgi žalinga įmonių savininkų ir valdymo organų pozicija. Laiku iškelta bankroto byla dar gali padėti įmonei atsigauti.

Anksčiau daugelyje įmonių likusio turto neužtekdavo net atsiskaityti su įmonių dirbančiaisiais. Prasiskolinusių įmonių turtą pagal atskirų kreditorių ieškinius areštuodavo ir pardavinėdavo teismo antstoliai. Tokiu būdu dažnai už menką kainą parduodami technologiniai įrengimai ar jų dalys, ir tokia įmonė, net nepaliesta bankroto procedūrų, negalėdavo vykdyti įprastinės savo veiklos.

Darbuotojai, ištisus mėnesius negaudami atlyginimo, taip pat laukdavo “stebuklo”. Nesulaukę pretenzijas reikšdavo Seimui ar Vyriausybei, net nesvarstydami, ar įmonės bent viena akcija priklauso valstybei ar savivaldybei.

GARANTINIO FONDO LĖŠOS IR JŲ SKYRIMO TVARKA

Su darbo santykiais susiję kreditorių reikalavimai bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų.

Garantinis fondas yra pinigų fondas, kurio lėšos skiriamos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su
šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, kai įmonė jiems yra įsiskolinusi. Fondo administracija nagrinėja ir tikrina įmonių pateiktas paraiškas, jose nurodytų darbuotojų reikalavimų pagrįstumą. Ne vėliau kaip per mėnesį prašymai teikiami svarstyti Garantinio fondo tarybai. Jos nutarimas dėl lėšų skyrimo taip pat priimamas ne vėliau kaip per mėnesį. Taigi nuo paraiškos pateikimo iki lėšų skyrimo ir išmokėjimo paprastai praeina ne daugiau kaip 2 mėnesiai. Be abejo, kai kuriais atvejais šis laikotarpis gali užtrukti. Tai priklauso nuo pateiktų paraiškų kokybės.

Dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti Garantinio fondo administratoriui per 2 savaites nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos pateikia bankrutuojančios įmonės administratorius arba bankrutavusios įmonės likvidacinės komisijos pirmininkas.

Dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti Garantinio fondo administratoriui per 1 mėnesį nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos privalo pateikti bankrutuojančios įmonės administratorius arba bankrutavusios įmonės likvidacinės komisijos pirmininkas Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka.

TURTO GRĄŽINIMAS

Įstatymo 31 straipsnio 6 punktas nustato prievolę administratoriui grąžinti bankrutavusios įmonės dalyviams (savininkams, akcininkams, da¬lininkams, nariams) turtą, kuris liko atsiskaičius su visais įmonės kredito¬riais. Praktikoje tokia situacija mažai tikėtina, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonės bankrotas gali būti skelbiamas, kai praleisti Įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija 1/2 balanse apskaityto įmonės turto balansinės vertės (Įsta¬tymo 2 straipsnio 8 dalis), situacija, kai pardavus įmonės turtą, lėšų, reika¬lingų atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, užtenka ir turto dar lieka, galima. Likusi turtą turi pasidalyti įmonės dalyviai. Čia iškyla Įstatyme neaptartas klausimas, kaip (kokiomis proporcijomis) bankrutavusios įmonės dalyviams padalijamas likęs bankrutavusios įmonės turtas. Praktikoje, sprendžiant šį klausimą, reiktų taikyti atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintus lik¬viduojamo juridinio asmens turto padalinimo juridinio asmens dalyviams principus (daugeliu atvejų turtas turėtu būti dalinamas pagal dalyvių įnašų į įmonę dalį). Neparduotas ir niekam nereikalingas turtas kreditorių sprendimu nurašomas. Nurašytas nekilnojamas turtas neatlygintinai perduodamas savivaldybės, kurios teritorijoje jis yra, nuosavybėn.3

ĮMONĖS BANKROTO BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISME

Bankroto bylos nagrinėjimo teisme tvarka nustatyta Įmonių bankroto įstatymo trečiajame skirsnyje.Įmonės bankroto bylą iškelia vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas. Įmonės bankroto byla iškeliama, jeigu teismas turi pagrindo teigti, kad įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Teisme bylinėjasi:

• atsakovas – bankrutuojanti įmonė;

• ieškovas – asmuo (asmenys), pateikęs (ę) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo;

• tretieji asmenys – kreditoriai, kurių finansinius reikalavimus atsakovui yra patvirtinęs teismas.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų:

1) įmonė yra nemoki;

2)įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ieškininės teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:

1)įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus;

2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.

Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo:

1) paskirti įmonės administratorių;

2)uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos;

3)raštu nedelsiant pranešti apie iškeltą bylą Įmonių rejestro tvarkytojui ir per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – įmonei, kreditoriams, visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems įmonės turtą, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, mokesčių, privalomojo
draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, kredito įstaigoms bei draudimo įmonėms, aptarnaujančioms šią įmonę, valstybės, savivaldybės bankrutuojančios įmonės steigėjui ar įmonei atstovaujančiai institucijai, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu bankroto byla iškelta akcinei bendrovei;

4)pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir perimti šių bylų nagrinėjimą. Pranešti tardymo organams ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, ir perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti tardymo organams ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir perimti turto arešto dokumentus. Pranešti teismo antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto;

5)nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30dienų ir ne ilgesnį kaip 45dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus;

6)nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus;

7)pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti įmonės lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Administratorius turi pateikti sąmatą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

ĮMONĖS BANKROTO BYLOS NAGRINĖJIMAS NE TEISMO TVARKA

Įmonės bankroto procesas gali vykti teismo tvarka ir ne teismo tvarka. Ne teismo tvarka bankroto procesas galimas, jei nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, bei nėra išieškoma iš įmonės pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 4/5 visų įmonės turimų įsipareigojimų. Vykdant bankroto procedūras ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas.

Bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka reglamentuojamas Įmonių bankroto įstatyme. Ne teismo tvarka bankroto procesas gali būti vykdomas, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų, reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.

Įmonės savininkas arba administracijos vadovas, gavęs šiam veiksmui įgaliojimą, praneša

kiekvienam kreditoriui, kad įmonė yra nemoki, kartu su siūlymu bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, nurodydamas kreditorių susirinkimo datą ir vietą.

Bankroto procesas ne teismo tvarka vykdomas kreditorių susirinkimui pritarus. Būtina ne mažiau kaip 4/5 visų kreditorių finansinių reikalavimų pritarimo. Bankroto ne teismo procedūrą vykdo kreditorių susirinkimas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymu.

SUPAPRASTINTAS BANKROTO PROCESAS

Supaprastintas bankroto procesas gali būti taikomas bankroto bylos nagrinėjimui tose įmonėse, kuriose turto nėra arba (nustato teismas arba administratorius) kai jo neužtenka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Supaprastintas bankroto procesas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai bankroto iniciatyva byla iš reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio arba darbuotojui padarytos žalos atlyginimo. Supaprastinto bankroto proceso atveju numatyta

Šis procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus.

Turi būti taikoma tik likvidavimo procedūra, t.y. negali būti taikos sutarties.

Kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas, kreditorių susirinkimai nešaukiami.

Teismas gali pareikalauti iš įmonės administracijos arba savininkų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą iki 10 000 litų, kurie skiriami administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti.

Nesant turto ir kreditorius, teikiantis ieškinį dėl bankroto bylos ir įmokėjęs 10 000 litų į teismo depozitorinę sąskaitą, gali reikalauti tokią sumą priteisti ir išieškoti iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šie, įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) atsako kreditoriui solidariai.

BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO PASEKMĖS

Teismui iškėlus bankroto bylą:

1) įmonės valdymo organai perduoda administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, parengtą remiantis tos dienos, kai iškelta įmonės bankroto byla, duomenimis, ir visus dokumentus;

2) įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines dienas, atleidžia
pareigų įmonės valdybos narius ir administracijos vadovą. Šiems asmenims nemokama išeitinė pašalpa ir kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas;

3) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismine ar neginčo tvarka. Nutraukiamas delspinigių už visas įmonės prievoles, tarp jų išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas;

4) įmonė turi teisę verstis ūkine veikla ir gauti pajamų iš ūkinės veiklos bei daryti išlaidų, susijusių su ūkine veikla;

5) teismas nustato įmonės ūkinės veiklos ir disponavimo įmonės turtu, kurį be teismo leidimo draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip jį perleisti (perduoti), apribojimus;

6) įmonė įgija bankrutuojančios įmonės statusą.

DISPONAVIMAS BANKRUTUOJANČIOS ĮMONĖS TURTU

1. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos:

1) teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo;

2) asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis.

2. Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo.

3. Ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

TYČINIS BANKROTAS

Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

BANKROTO BYLOS NUTRAUKIMAS

Bankroto byla nutraukiama, kai:

• kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima atitinkamą nutartį;

• bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais ir administratorius teismui pateikia visus tai įrodančius dokumentus;

• pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina.

TAIKOS SUTARTIS

Siūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti:

o kreditoriai;

o administratorius;

o įmonės savininkas (savininkai)

Taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas asmuo ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų), valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, sutikimą.

Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Taikos sutartyje nurodoma įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai, įmonės įsipareigojimai, kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai bei įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą. Taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti.

Taikos sutartį tvirtina teismas. Joje nurodoma:

– įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai;

– įmonės įsipareigojimai;

– kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai;

– įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą.

LIKVIDATORIAUS PASKYRIMAS IR JO ATSAKOMYBĖ

Vienas pagrindinių subjektų, tiesiogiai dalyvaujančių įmonės bankroto procese ir be kurio bankroto procesas būtų neįmanomas, yra įmonės administratorius. Įmonės bankroto procese įmonės administratorius yra „centrinė figūra“, jis yra asmuo, tiesiogiai vykdantis bankroto procedūras, atliekantis esminius veiksmus ir priimantis reikšmingus sprendimus arba inicijuojantis jų priėmimą. Administratoriaus veiksmai yra svarbus veiksnys, lemiantis bankroto proceso eigą ir rezultatus. Paskirtas administratorius turi išimtinę teisę valdyti, naudoti ir disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu. Iki bankroto bylos iškėlimo asmenys, turėję įmonės turto valdymo, naudojimo, disponavimo teisių, jų netenka nepriklausomai nuo to kaip jos jiems buvo suteiktos. Bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrą vykdo administratorius, kurio funkcijos likviduojant įmonę numatytos Įmonių bankroto įstatymo 31 ir 32 straipsniuose.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4457 žodžiai iš 8738 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.