Bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūros
5 (100%) 1 vote

Bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūros

TURINYS:

BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS STATUSAS 4

BANKROTO PROCESAS 5

JURIDINIO ASMENS DALYVIŲ SPRENDIMAS DĖL LIKVIDAVIMO 6

PRANEŠIMAS APIE LIKVIDAVIMĄ 7

LIKVIDUOJAMO JURIDINIO ASMENS SANDORIAI 7

GARANTINIO FONDO LĖŠOS IR JŲ SKYRIMO TVARKA 8

TURTO GRĄŽINIMAS 9

ĮMONĖS BANKROTO BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISME 10

ĮMONĖS BANKROTO BYLOS NAGRINĖJIMAS NE TEISMO TVARKA 11

SUPAPRASTINTAS BANKROTO PROCESAS 12

DISPONAVIMAS BANKRUTUOJANČIOS ĮMONĖS TURTU 13

TYČINIS BANKROTAS 13

BANKROTO BYLOS NUTRAUKIMAS 14

TAIKOS SUTARTIS 14

LIKVIDATORIAUS PASKYRIMAS IR JO ATSAKOMYBĖ 15

JURIDINIO ASMENS LIKVIDATORIAUS ATŠAUKIMAS 16

DOKUMENTŲ PERDAVIMAS ARCHYVUI 17

KREDITORIŲ REIKALAVIMŲ TENKINIMO EILĖ 17

KREDITORIŲ REIKALAVIMŲ TVARKA 19

TURTO REALIZAVIMAS 20

TURTO VERTINIMAS 21

VARŽYTINIŲ ORGANIAVIMAS 22

TURTO PARDAVIMAS KAI VARŽYTINĖS NEĮVYKSTA 23

ĮMONĖS PRIPAŽINIMAS BANKRUTAVUSIA 23

BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS LIKVIDAVIMO PABAIGA 24

ADMINISTRAVIMO IŠLAIDOS 25

IŠVADOS 25

NAUDOTA LITERATŪRA: 27

ĮVADAS

Bankroto procesas – normalus ir gana svarbus rinkos sistemos elementas, atliekantis keletą reikšmingų funkcijų šalies ekonominiame gyvenime.

Pirmoji – profilaktinė: siekdama išvengti su bankrotu susijusių nemalonumų (kaip žinome- gana nemažų), krizę patyrusios įmonės randa būdų patobulinti veiklą, o tai savo ruožtu naudinga ir vartotojams, ir visuomenei, valstybei.

Antroji – bankrutuojančia paskelbta įmonė patiria tam tikrą kreditorių, teismo spaudimą – ji skatinama pertvarkyti savo verslą; drauge jai taikoma kai kurių finansinių lengvatų, numatytų Bankroto įstatyme.

Trečioji – bankrutavusia pripažinta įmonė likviduojama, t.y. pašalinama iš ekonominio šalies gyvenimo, kad netrukdytų kitoms, sėkmingai veikiančioms.

Suprantama, būtų geriausia, jeigu profilaktinių priemonių visada pakaktų, bet taip, deja, nebūna: dalis įmonių dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių (aktyvumo, apsukrumo stokos, vadovų nekompetentingumo ir t.t.) krizės sunkumų neįveikia ir atsiduria bankrutuojančių sąrašuose. Jų padėtis tampa labai sudėtinga, kritiška.

Pasaulyje, o ypač išsivysčiusiose šalyse, bankrotas yra natūralus rinkos ekonomikos elementas. Bankroto procedūros nesunaikina turto, jis tik iš naujo paskirstomas. Tie, kurie nesugebėjo, nemokėjo verstis, užleidžia vietą tiems, kurie galbūt turi daugiau patirties ir sėkmės. Deja, Lietuvoje situacija kitokia. Net trys įmonių bankroto įstatymo keitimai ir daugybė redagavimų per dešimt nepriklausomybės metų, rodo kad šalies ekonomika yra nestabili. Šalies verslininkai įsitikinę, kad atidėliojant bankroto bylas išvengiama socialinių problemų paaštrėjimo. Ypač tada, kai ties bankroto slenksčiu atsiduria stambios įmonės, kuriose dirba nemažai žmonių. Būtent, įmonių vadovų ne kompetencija, o gal savanaudiškų tikslų paskata ir yra didžiausia socialinė nelaimė, nes laiku pradėjus bankroto bylą, galima atgaivinti įmonės veiklą, o jei to padaryti neįmanoma, tuomet būtina stengtis visais įmanomais būdais patenkinti kreditorių reikalavimus.

Kreditorinių įsipareigojimų tenkinimo reikšmė ypač svarbi,todėl, kad valstybėje nekiltų ekonominė suirutė, buvo įsteigtas Garantinis fondas, ir kreditorinių reikalavimų, susijusių su žemės ūkio produkcija lėšų fondas.

Teismų praktika bankroto bylose taip pat nėra susiformavusi, kiekvienos apygardos teismo teisėjai Įmonių bankroto įstatymo straipsnius interpretuoja savaip. Daugelio jų išsilavinimas yra teisinis, o ne ekonominis, tad daryti sprendimus bankroto bylose, kur reikia ekonominių žinių, jiems yra sudėtinga.

Šio kursinio darbo tikslas – bankrutavusios įmonės likvidavimo proceso smulki analizė.

BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS STATUSAS

„Dažnai bankrotas vadinamas socialine nelaime, siejamas su visišku finansiniu žlugimu, darbo vietų naikinimu, darbuotojų atleidimais. Tačiau bankrotas nebūtinai reiškia ūkinės veiklos pabaigą, o priešingai, gali suteikti galimybę atgaivinti bent dalį bankrutuojančios įmonės veiklos ir iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Bankrutavusios įmonės likvidavimas tėra vienas iš galimų variantų, o pats bankrotas yra normalus laisvosios rinkos reiškinys.“1

Bankrutavusios įmonės statusą įmonė įgyja įsigaliojus teismo nutarčiai pripažinti įmonę bankrutavusia ir dėlto vykdyti įmonės likvidavimo procedūras ar įmonės kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą pripažinti įmonę bankrutavusia ir dėl to vykdyti įmonės likvidavimo procedūras. Naujajame Įmonių bankroto įstatyme supaprastinta įmonių išregistravimo tvarka. „Pagal ankstesnį įstatymą likviduoti paruošta įmonė (jau išpardavusi turtą) turėdavo laukti Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ patikrinimo. Šių institucijų atstovai neskubėdavo tikrinti likviduotų dėl bankroto įmonių. Kodėl reikėdavo tikrinti bankrutavusią, turto nebeturinčią, veiklos neplėtojančią įmonę, dabar jau niekas negali pasisakyti. Be to revizoriai rasdavo, kad prieš 4 – 5 metus buvo nesumokėta kokio nors mokesčio 100 lt. Prie tos sumos tuoj pat būdavo priskaičiuojami 4 -5 metų delspinigiai. Ir vėl susidarydavo nemaža skola. Kadangi atsirasdavo didelė skola, įmonės išregistravimas vėl „pakibdavo ore“. Užburtas ratas.“

Naujasis Įmonių
bankroto įstatymas supaprastino šią tvarką. Jis numato, kad teisėjui priėmus sprendimą, dėl įmonės pabaigos, ji išregistruojama per 5 dienas.

Pa¬gal Įmo¬nių ban¬kro¬to įsta¬ty¬mo 37 straips¬nį nu¬sta¬ty¬ta, kad jei¬gu per 6 mė¬ne¬sius nuo įmo¬nės ban¬kro¬to by¬los iš¬kė¬li¬mo įmo¬nei ne¬bu¬vo tai¬ko¬mos ki¬tos pro¬ce¬dū¬ros (tai¬kos su¬tar¬ties su¬da¬ry¬mas, sa¬na¬vi¬mas) ir jei¬gu teis¬mas ne¬pra¬tę¬sė šia¬me straips¬ny¬je nu¬ma¬ty¬to 6 mė¬ne¬sių ter¬mi¬no, tai teis¬mas pri¬pa¬žįs¬ta įmo¬nę ban¬kru¬ta¬vu¬sia ir pri¬ima spren¬di¬mą įmo¬nę lik¬vi¬duo¬ti. Pagal įstatymo 2 straipsnio 5 dalį bankrutavusi įmonė – tai teismo, o kai bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, – kreditorių susirinki¬mo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.

Iš esmės bankrutavusia pripažintina ta įmonė, kuri, tęsdama savo veiklą, nebėra pajėgi visiškai atsiskaityti su savo kreditoriais (tiksliau, patenkinti kreditorių teisėtus reikalavimus), t. y.:

– įmonės turimų ir (ar) numatomų gauti lėšų neužtenka patenkinti visus kreditorių teisėtus reikalavimus;

– jos ūkinės komercinės veiklos tęsimas yra netikslingas, kadangi jis nemažina įmonės kreditorių patirtų nuostolių, t. y. numatoma tolesnė įmonės ūkinė komercinė veikla bus nuostolinga;

– įmonė nepajėgi susitarti su kreditoriais dėl nuolaidų (įsipareigojimų vykdymo atidėjimų, įsipareigojimų dydžių sumažinimo ir pan.), kurios leistų įmonei tęsti veiklą, kartu įvykdyti sumažintus įsipareigojimus kreditoriams.

Teismas gali pripažinti įmonę bankrutavusia, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos bankru¬tuojanti įmonė nesuderino savo ir kreditorių interesų, t. y. jei bankrutuojan¬ti įmonė:

– neatsiskaitė su visais kreditoriais, kurių reikalavimus teismas patvirtino;

– su teismo patvirtintais kreditoriais nesudarė taikos sutarties.

Minėtais atvejais (Įmonei atsiskaičius su kreditoriais ar sudarius tai¬kos sutartį) pagal Įstatymo 27 straipsnio l dalies 2 ir 3 punktus nutraukia¬ma bankroto byla. Be abejo, įmonė negali būti pripažinta bankrutavusia ir tuo atveju, kai bankroto byla nutraukiama Įstatymo 27 straipsnio l dalies l punkte numatytu pagrindu (kreditoriams atsisakius savo reikalavimų).

Jei per 3 mėnesius nuo kreditorių reikalavimų patvirtinimo bankroto byla nebuvo nutraukta (įmonei nepavyko suderinti jos ir kreditorių interesų), tačiau yra galimybė Įmonei ir kreditoriams susitarti (sudaryti taikos sutartį), Įstatymas numato teisę kreditorių susirinkimui prašyti teismo pratęsti terminą. Įstatyme 3 mėnesių terminas nustatytas, siekiant užtikrinti, kad ban¬kroto procesas nebūtų vilkinamas, tuo ginant, visų pirma, kreditorių intere¬sus (norint, kad įmonė nebūtų pripažinta bankrutavusia, jai reikia kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais ar pasiekti susitarimą tarp jos ir kreditorių). Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto (Įstatymo 30 straipsnio l dalis), taip pat patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintą reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai būtinus pavedimus ir nurodymus (Įstatymo 30 straipsnio 3 dalis), pavyzdžiui, gali teismo antstoliui nurodyti išieškoti turtą iš bankrutavusios įmonės skolininko, nustatyti pranešimų apie likvi¬davimą tvarką, turto pardavimo, darbuotojų atleidimo terminus ir pan. Teis¬mo nurodymais siekiama, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek įmanoma greičiau, kad likviduojant bankrutavusią įmonę nebūtų pažeisti darbuotojų, kreditorių, trečiųjų asmenų interesai. Nutartyje dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likvidavimo turi būti patvirtinta kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų suma, likvidavimo tvarka, kiti likvidavimo procedūrai vykdyti būtini pavedimai ir nurodymai.

BANKROTO PROCESAS

Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi remtis bent viena iš žemiau išvardintų sąlygų:

• įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;

• įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;

• įmonė laiku nemoka įstatymais nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;

• įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;

• įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Naujajame įstatyme pakeistas kreditorių pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikimo pagrindas. Dabar pareiškimą dėl bylos iškėlimo galima paduoti tuomet, kai įmonė kreditoriui yra skolinga bent tris mėnesius. Prieš tai kreditorius turi įspėti įmonę apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir duoti laiko įmonei grąžinti skolą.

Teismas, gavęs tokį pareiškimą, patikrins įmonės būklę ir jei skolos egzistavimas bus pavirtintas dokumentais, visos įmonės skolos viršys
jos balanse apskaityto turto, iškels įmonei bankroto bylą.

Pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę:

• kreditorius (kreditoriai);

• savininkas (savininkai);

• įmonės administracijos vadovas;

• likviduojamos įmonės likvidatorius.

Pareiškimas pateikiamas vietovės, kurioje yra nemokios įmonės buveinė, apygardos teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi būti pridėti dokumentai, įrodantys to pareiškimo pagrįstumą.

JURIDINIO ASMENS DALYVIŲ SPRENDIMAS DĖL LIKVIDAVIMO

Sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo gali priimti teismas, kreditorių susirinkimas arba juridinio asmens dalyvių susirinkimas. Sprendimą likviduoti juridinį asmenį juridinių asmenų dalyviai turi priimti kvalifikuota balsų dauguma. Ji turi būti nemažesnė kaip 2/3 visų susirinkimo dalyvių balsų, t.y. 2/3 balsų turi pritarti sprendimui likviduoti juridinį asmenį. Juridinių asmenų steigimo dokumentai gali numatyti ir didesnę kvalifikuotų balsų daugumą, reikalingą tokiam sprendimui priimti. Sprendimas likviduoti juridinį asmenį gali būti atšauktas tokia pačia kvalifikuota balsų dauguma, kaip ir buvo priimtas.

Sprendimas atšaukti likvidavimą negali būti priimtas, jeigu likvidatorius pradėjo likviduojamo juridinio asmens turto juridinio asmens dalyviams perdavimą ir bent vienas juridinio asmens dalyvis priėmė nors dalį likviduojamo juridinio asmens turto.

PRANEŠIMAS APIE LIKVIDAVIMĄ

Asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinių asmenų nuostatų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus nemažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams.

Apie sprendimą likviduoti turi būti pranešama ir juridinių asmenų registrui. Pareigą pranešti turi asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, nebent jis turi teisę įgalioti tai padaryti kitą instituciją.

LIKVIDUOJAMO JURIDINIO ASMENS SANDORIAI

Likvidavimas yra toks juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nutrūksta. Tai lemia specialų likviduojamo juridinio asmens statusą ir likvidatoriaus uždavinį – veiksmingai per kiek įmanoma trumpesnį laiką nutraukti juridinio asmens veiklą. Tai savo ruožtu reiškia, kad likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie skirti turtui apskaityti, atsiskaityti su kreditoriais ir dalyviais, baigti vykdyti sandorius ir veiksmingai per kiek įmanoma trumpesnį laiką nutraukti juridinio asmens veiklą. Taigi likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį.

BANKRUTUOJANČIOS ĮMONĖS DARBUOTOJAI

Daugumoje nemokių įmonių ūkinė veikla būdavo sustojusi, tačiau darbuotojai neatleisti ir jiems tekdavo skaičiuoti atlyginimus, kurių realiai nepavykdavo išmokėti. Panaši situacija kartais išlikdavo ir pripažinus įmonę bankrutuojančia, ar net bankrutavusia, nes įmonės administratoriai dėl vienokių ar kitokių priežasčių šios problemos nespręsdavo. Naujajame įstatyme nustatyta, kad administratorius per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalo raštu įspėti visus įmonės darbuotojus apie atleidimą. Vėliau šie darbuotojai turi būti atleisti, o su kreditorių susirinkimo nustatytu darbuotojų, kurie reikalingi bankroto procese (sargai, valytojai, buhalteriai ir pan.), skaičiumi įmonės administratorius turės teisę sudaryti naujas darbo sutartis. Žinoma, jeigu įmonė yra perspektyvi ir investuotojas pasiryžęs bankrutavusią įmonę įsigyti, naujos sutartys gali būti sudarytos ir su visais įmonės darbuotojais. Ši įstatymo nuostata leis sumažinti įmonės, o tuo pačiu ir kreditorių, tarp jų ir darbuotojų, kuriems įmonė skolinga, darbo užmokesčio nuostolius.

Bankrotas skaudžiausiai paliečia įmonių dirbančiuosius. Anksčiau dažnai buvo bandoma sudaryti iliuziją, kad atidėliojant bankroto procesą, stengiamasi gelbėti būtent dirbančiuosius. Kaip parodė praktika, tai klaidinga ir netgi žalinga įmonių savininkų ir valdymo organų pozicija. Laiku iškelta bankroto byla dar gali padėti įmonei atsigauti.

Anksčiau daugelyje įmonių likusio turto neužtekdavo net atsiskaityti su įmonių dirbančiaisiais. Prasiskolinusių įmonių turtą pagal atskirų kreditorių ieškinius areštuodavo ir pardavinėdavo teismo antstoliai. Tokiu būdu dažnai už menką kainą parduodami technologiniai įrengimai ar jų dalys, ir tokia įmonė, net nepaliesta bankroto procedūrų, negalėdavo vykdyti įprastinės savo veiklos.

Darbuotojai, ištisus mėnesius negaudami atlyginimo, taip pat laukdavo “stebuklo”. Nesulaukę pretenzijas reikšdavo Seimui ar Vyriausybei, net nesvarstydami, ar įmonės bent viena akcija priklauso valstybei ar savivaldybei.

GARANTINIO FONDO LĖŠOS IR JŲ SKYRIMO TVARKA

Su darbo santykiais susiję kreditorių reikalavimai bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų.

Garantinis fondas yra pinigų fondas, kurio lėšos skiriamos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su
šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, kai įmonė jiems yra įsiskolinusi. Fondo administracija nagrinėja ir tikrina įmonių pateiktas paraiškas, jose nurodytų darbuotojų reikalavimų pagrįstumą. Ne vėliau kaip per mėnesį prašymai teikiami svarstyti Garantinio fondo tarybai. Jos nutarimas dėl lėšų skyrimo taip pat priimamas ne vėliau kaip per mėnesį. Taigi nuo paraiškos pateikimo iki lėšų skyrimo ir išmokėjimo paprastai praeina ne daugiau kaip 2 mėnesiai. Be abejo, kai kuriais atvejais šis laikotarpis gali užtrukti. Tai priklauso nuo pateiktų paraiškų kokybės.

Dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti Garantinio fondo administratoriui per 2 savaites nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos pateikia bankrutuojančios įmonės administratorius arba bankrutavusios įmonės likvidacinės komisijos pirmininkas.

Dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti Garantinio fondo administratoriui per 1 mėnesį nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos privalo pateikti bankrutuojančios įmonės administratorius arba bankrutavusios įmonės likvidacinės komisijos pirmininkas Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka.

TURTO GRĄŽINIMAS

Įstatymo 31 straipsnio 6 punktas nustato prievolę administratoriui grąžinti bankrutavusios įmonės dalyviams (savininkams, akcininkams, da¬lininkams, nariams) turtą, kuris liko atsiskaičius su visais įmonės kredito¬riais. Praktikoje tokia situacija mažai tikėtina, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonės bankrotas gali būti skelbiamas, kai praleisti Įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija 1/2 balanse apskaityto įmonės turto balansinės vertės (Įsta¬tymo 2 straipsnio 8 dalis), situacija, kai pardavus įmonės turtą, lėšų, reika¬lingų atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, užtenka ir turto dar lieka, galima. Likusi turtą turi pasidalyti įmonės dalyviai. Čia iškyla Įstatyme neaptartas klausimas, kaip (kokiomis proporcijomis) bankrutavusios įmonės dalyviams padalijamas likęs bankrutavusios įmonės turtas. Praktikoje, sprendžiant šį klausimą, reiktų taikyti atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintus lik¬viduojamo juridinio asmens turto padalinimo juridinio asmens dalyviams principus (daugeliu atvejų turtas turėtu būti dalinamas pagal dalyvių įnašų į įmonę dalį). Neparduotas ir niekam nereikalingas turtas kreditorių sprendimu nurašomas. Nurašytas nekilnojamas turtas neatlygintinai perduodamas savivaldybės, kurios teritorijoje jis yra, nuosavybėn.3

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2631 žodžiai iš 8738 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.