Bankų kredito

TURINYS

Įvadas 1

TEORINĖ DALIS

1.Kredito rizikos valdymas 2

1.1.Kredito rizikos prisiėmimo principai 2

1.2.Kredito rizikos valdymo priemonės 2

1.3.Kredito normavimas 2

1.4.Banko paskolų portfelio diversifikavimas 3

1.5.Pagrindiniai paskolų suteikimo principai 3

1.6.Paskolų grupavimas pagal joms tenkančią riziką 3

1.7.Abejotinų aktyvų vertinimas ir grupavimas bei spec. atidėjimų sudarymas 4

2.Klientų kreditingumo įvertinimas ir paskolos grąžinimo bei išieškojimo užtikrinimas 5

2.1.Skolininkų būklės įvertinimo kriterijai 5

2.2.Skolų išieškojimo būdai 6

PRAKTINĖ DALIS

3.Straipsniai ir publikacijos spaudoje ir internete 6

3.1.Dešimtadalis darbingų piliečių skolingi 6

3.2.Bankininkai kuria skolinimo produktus 7

3.3.Kredito unijoms – griežtesni reikalavimai 8

3.4.Palūkanos šiemet išliks palankios skolintis 8

3.5.,,Snoras“ rizikavo mažiau 9

3.6.Užsienyje skolintis brangiau ir ilgiau 9

3.7.Paskolas smulkiajam verslui garantuos Europos fondas 10

3.8.Bankai stumia verslą` bankroto link 11

3.9.Bankai skolina daugiau, bet nenusipigina 12

3.10.Apie blogus bankus 14

Išvados 15

Priedai 17

Panaudotos literatūros sąrašas 21 Įvadas

Žodis ,,rizika“ dažniausiai turi neigiamą reikšmę, ši sąvoka reiškia galimą pavojų, žalą ir nuostolius. Rizika suprantama kaip galimybė patirti nuostolių, prarasti pajamas arba tai, kad siekiant numatyto tikslo prireiks papildomų išteklių.

Nors rizika yra ir labai nepageidautina, tačiau banko veikloje ji yra neišvengiama. Maža to – esama tiesioginio ryšio tarp siekiamo pelningumo ir prisiimamos rizikos, t.y. norėdamas pasiekti didesnį pelningumą, bankas turi prisiimti didesnę riziką. Kitaip tariant, kuo daugiau bankas rizikuoja, tuo daugiau galimybių jis turi gauti didesnį pelną. O jei bankas nori funkcionuoti prisiimdamas minimalią riziką, didesnio pelno jis negali tikėtis. Todėl kiekvienas bankas priklausomai nuo savo ,,apetito“ pelnui turi ,,suvirškinti“ atitinkamą porciją rizikos.

Anot Valterio Vraistono (Walter Wriston), Citibank vadovo, šis faktas reiškia ne ką kita, o būtent tai, kad iš tikrųjų bankininkystė yra rizikos valdymo verslas. Tai ir yra bankininkystės verslas.

Supratimas, kad bankų verslas iš esmės yra banko rizikos valdymo verslas, sukuria nuolatinės verslo rizikos valdymo veiklos, į kurią yra įtraukti visi banko padaliniai, būtinybę. Norint užtikrinti kryptingą ir koordinuotą veiklą būtinai reikia formalizuoti rizikos valdymo politiką ir sukurti strategiją. Tokiu būdu bankas gali numatyti ir išvengti nepalankių bankui įvykių, o ne tik švelninti jų pasekmes

Dar neseniai buvo susiformavusi nuomonė, kad banko riziką sudaro kredito ir rinkos rizikos rūšys, kurių pirmąją valdo bankas, o kita yra visiškai nekontroliuojama. Šiandien jau suvokiame, kad bankai didesnę dalį savo veiklos rizikos gali sėkmingai valdyti, jei tik geba nustatyti rizikos šaltinius.

Kredito rizika – tai rizika, kad banko skolininkas dėl tam tikrų priežasčių (ekonominiai, politiniai pakitimai, bankrotas ir kt.) negalės įvykdyti savo įsipareigojimų bankui. Kredito rizikos priimtinumas banke kinta ciklais. Iš pradžių kovojama dėl rinkos dalies, lengvinamos kreditavimo sąlygos, mažinamos kredito kainos. Tačiau tokia politika ilgainiui daro didesnių nei įprasta kredito nuostolių, o tai priverčia banko vadovybę sugriežtinti kreditavimo sąlygas. Dėl to mažėja pelningumas. Tada vadovybė vėl nusprendžia laisvinti kreditavimo sąlygas, skatinti kreditavimą. Ciklas prasideda iš naujo.

Už rizikos valdymą banko viduje yra atsakingi atitinkami skyriai, banko valdyba. Aktyvų/pasyvų valdymo komitetas (APVK), valdydamas kredito riziką, veikia kitaip negu kreditų departamentai. Pagal aktyvų ir pasyvų valdymo technologiją jis analizuoja visą banko aktyvų ir pasyvų būklę bei galimą rizikos atsiradimą, o ne atskiros jų dalies situaciją. Savaime aišku, kad kredito projekto analizę, sutarčių parengimą, konkrečių sutarčių kontrolę ir pan. atlieka banko kreditų departamentas.

APVK tikslas – atlikti kreditų portfelio analizę atsižvelgiant į kaštų kainą. Visada reikia prisiminti, kad kalbėdami apie kreditų portfelį, parastai turime omenyje pačią didžiausią banko aktyvų dalį.

APVK užduotis – analizuoti ir įvertinti visą kreditų portfelio riziką, galimus nuostolius bei parinkti pelno ir rizikos santykį. Labai rizikingas kreditų portfelis turės lemiamos reikšmės ir bankas taps nestabilus, nes kreditų dalis visoje aktyvų struktūroje dažnai labai didelė. Paprastai didesnę kreditų riziką gali prisiimti tie bankai, kurių stipresnės kapitalo pozicijos.

Kredito rizikos analizė nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Aišku, kad kredito gavėjas savo padėtį ir perspektyvas žino geriau, nei banko analitikas, kuris remiasi ataskaitomis, kitais formaliais dokumentais. Gali nepadėti ir trečiųjų šalių įvertinimai (auditorių ataskaitos, rinkos analitikų prognozės ir pan.), nes ateities požiūriu rezultatas visada išlieka nedeterminuotas. Čia kalbama tik apie objektyviąją reikalo pusę, tačiau egzistuoja ir subjektyvioji (sąmoningas neteisingos informacijos pateikimas, slėpimas ir pan.), ji taip pat labai reikšminga.

TEORINĖ DALIS

1.Kredito rizikos
valdymas

Kredito rizika reiškia, kad klientas neįvykdys savo įsipareigojimų bankui. Atitinkamai kredito rizikos valdymo tikslas – įvertinti galimų nuostolių atsiradimo galimybę, numatyti jų dydį, pateikti informaciją banko vadovybei, kad būtų pagerinta susidariusi padėtis.

1.1.Kredito rizikos prisiėmimo principai

 prisiimti tik tą kredito riziką, kuri yra išmatuojama ir valdoma;

 finansuoti tik tokius klientus, kurie yra mokūs ir gali garantuoti paskolų gražinimą iš teikiamų pinigų srautų per visą paskolos laikotarpį;

 valdyti konsoliduotą kredito riziką vadovaujantis susijusių asmenų principu.

1.2.Kredito rizikos valdymo priemonės

 kreditavimo taisyklės ir tvarka;

 kreditavimo procedūros, reglamentuojančios kreditavimo veiklą;

 kredito rizikos limitų sistema;

 paskolų klasifikavimo modeliai be jų nustatymo kriterijai;

 kredito rizikos valdymas banko padaliniuose;

 kreditavimo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas;

Paskolos suteikiamos pagal griežtai nustatytus kriterijus. Šie kriterijai turi apibrėžti klientą, paskolos struktūrą ir tikslą, paskolos grąžinimo šaltinius ir apdraudimo priemonę.

Vertinant kliento mokumą svarbiausia yra gerai atlikti kredito analizę. Ją atliekant, kiekvienam klientui priskiriamas kliento reitingas. Ūkio subjekto reitingas apima kliento finansinės būklės įvertinimą, kliento kokybines charakteristikas ir verslo perspektyvą. Fizinio asmens reitingas parodo kliento mokumą bei galimybes grąžinti paskolą.

1.3.Kredito normavimas

Svarbus banko verslo paskolų teikimo bruožas yra kredito normavimas. Bankas, kitaip negu kitos firmos, neteikia tiek savo produktų – paskolų, už kiek klientas galėtų mokėti. Bankas neskolina ir kiekvienam, kas prašo paskolos; neskolina net ir tuo atveju, jei klientas žada mokėti pakankamai dideles palūkanas, kurios atlygintų paskolos rizikingumą. Bankai normuoja paskolas atsisakydami teikti jas vieniems ir ribodami paskolos dydį kitiems. Kodėl bankai, skirtingai nuo kitų pardavėjų, riboja savo produktų (paskolų) teikimą kiekvienam klientui? Ogi todėl, kad bankai prisiima riziką. Bankas perduoda savo lėšas ir negali būti tikras, kad jos bus grąžintos.

Vienas iš svarbių kredito normavimo veiksnių yra dalykiniai ryšiai tarp bankininko ir verslo skolininko. Dauguma banko teikiamų verslo paskolų duodama ankstesniems skolininkams; tai yra pasikartojanti veikla. Firmos užmezga dalykinius ryšius su tam tikru banku. Tokie santykiai reiškia, kad bankas įsipareigoja rūpintis pagrįstais esamų klientų kredito poreikiais. Taigi paskolas teikiantis bankas nėra visiškai laisvas agentas; jis turi tenkinti pamatuotus savo kliento reikalavimus. Dėl to jam gali tekti atstumti naujus potencialius klientus arba normuoti paskolas esamiesiems klientams.

1.4.Banko paskolų portfelio diversifikavimas

Diversifikavimas pasireiškia kreditavimo galimybių išskirstymu. Banko kredito rizika didėja didinant bendrą kreditų apimtį, koncentruotą tarp nedidelio skaičiaus skolininkų. Diversifikuojant banko kredito portfelį kreditai skirstomi pagal:

 terminus – priklausomai nuo laukiamų rinkos konjuktūros pakitimų reguliuojama trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių skolų dalis;

 kreditų paskirtį – sezoniniai, kreditai ilgalaikiam turtui įsigyti ir kt.;

 užstato patikimumą;

 palūkanų už kreditą nustatymą – fiksuotos ar kintamos;

 ūkio šakas, šalis ir kt.

1.5.Pagrindiniai paskolų suteikimo principai

1.Kolegiali atsakomybė priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo (paskolų komitetų sistema).

2.Įgaliojimų ir atsakomybės nustatymas.

3.,,Keturių akių“ principas, kuris reiškia:

 sprendimą dėl paskolos suteikimo priima ne mažiau kaip 2 žmonės;

 paskolos sutartį rekomenduojama pasirašyti 2 banko įgaliotiems asmenims.

4.Rizikos padalijimas, t.y. asmuo, pateikęs paskolos projektą, negali priimti sprendimo dėl paskolos suteikimo.

1.6.Paskolų grupavimas pagal joms tenkančią riziką

Dabar Lietuvoje bankų paskolos pagal joms tenkančią riziką kol kas grupuojamos į penkias grupes:

1.Standartinės paskolos (paskolos ir palūkanos grąžinamos nustatytu laiku, gavėjo finansinė būklė nekelia abejonių, paskola yra pakankamai apdrausta). Rizika ir specialiųjų atidėjimų poreikis – 0 proc.

2.Galimos rizikos paskolos (būdingi standartinės paskolos bruožai, tačiau: palūkanos mokamos pavėluotai nuo 1 iki 30 dienų arba nuo 1 iki 90 dienų, bet paskola pakankamai apdrausta, gavėjo finansinė būklė stabili). Rizika ir specialiųjų atidėjimų poreikis taip pat lygus 0 proc.

3.Padidėjusios rizikos paskolos (paskolų ir palūkanų grąžinimo terminai uždelsti nuo 31 iki 90 dienų, gavėjo finansinė būklė blogėja, paskola apdrausta nepakankamai). Rizika ir būtini specialieji atidėjimai – 20 proc. paskolos.

4.Abejotinos paskolos (terminai uždelsti nuo 91 iki 180 dienų, skolininkas turi rimtų finansinių problemų, veikla nuostolinga ir tolesnis verslo gyvavimas kelia didelių abejonių, paskola tik iš dalies garantuota užstatu). Rizika ir būtini specialieji atidėjimai – 40 proc. paskolos.

5.Nuostolingos paskolos (terminai uždelsti daugiau kaip 180 dienų, skolininko finansinė būklė yra bloga ir jis neturi realių galimybių tęsti savo veiklą bei
kreditoriais, paskola negarantuota arba užstatas yra apskaičiuotas kaip neturintis jokios vertės bankui). Rizika ir būtini specialieji atidėjimai – 100 proc. paskolos.

1.7.Abejotinų aktyvų vertinimas ir grupavimas bei specialiųjų atidėjimų sudarymas

Lietuvos banko valdyba 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 15 patvirtino naujas ,,Abejotinų aktyvų vertinimo, grupavimo ir specialųjų atidėjimų sudarymo bendrąsias nuostatas“. Sutinkamai su jomis Lietuvos Respublikoje veikiantys bankai ir užsienio šalių bankų filialai, taip pat Centrinė kredito unija abejotinus aktyvus vertina, grupuoja ir sudaro specialiuosius atidėjimus vadovaudamiesi banko abejotinų aktyvų vertinimo ir grupavimo taisyklėmis.

Banko taisyklėse nustatyta tvarka paskolos skirstytinos į homogeninių paskolų grupes:

 verslo paskolos;

 hipotekinės paskolos;

 vartojamosios paskolos;

 paskolos centrinių ir vietinių valdymo institucijų, įskaitant privalomuosius socialinio ir sveikatos draudimo fondus, funkcijoms vykdyti;

 paskolos finansiniam tarpininkavimui.

Homogeninių paskolų grupė (pogrupis) – tai pagal tam tikrus kriterijus sugrupuotos paskolos, kurioms būdingi panašūs kredito rizikos požymiai ir kurias vertindamas ir grupuodamas bankas taiko tuos pačius pagrindinius vertinimo ir grupavimo kriterijus.

Abejotini aktyvai tai:

 banko suteiktos paskolos bet kuriems klientams, bet kurios nuosavybės formos įmonėms ir fiziniams asmenims, bankams ir finansinėms institucijoms tiek šalyje, tiek užsienyje, už šias paskolas priskaičiuotos palūkanos, jei dėl šių lėšų (paskolų ir palūkanų) grąžinimo kyla abejonių ar bus laikomasi sutartyje numatytų terminų arba pagal tam tikrus nustatytus kriterijus numatoma galima rizika;

 banko nebalansiniai įsipareigojimai (garantijos, laidavimai ir kt.), jei yra požymių, kad bankui gali tekti juos įvykdyti.

Abejotini aktyvai vertinami šiais metodais:

 indvidualiai, atsižvelgdami į pagrindinius ir papildomus vertinimo ir grupavimo kriterijus;

 bendrai, taikant statistinius metodus ir modelius, pagrįstus istorinių duomenų vertinimu.

Banko taisyklėse nustatoma suma, kurią viršijančios paskolos vertinamos indvidualiai. Paskolos neviršijančios šios sumos, vertinamos bendrai, taikant statistinius metodus ir modelius. Banko taisyklėse numatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada ir kaip gali būti keičiamas paskolos vertinimo ir grupavimo metodas.

Abejotinų aktyvų grupavimo dažnumas numatomas taip pat banko taisyklėse. Indvidualiai vertinamų abejotinų aktyvų grupavimas atliekamas ne rečiau kaip kas ketvirtį, o bendrai vertinamų – kas pusmetį.

Abejotini aktyvai (paskolos) grupuojami į anksčiau minėtas penkis rizikos grupes.

Į rizikos grupes (pogrupius) sugrupuotų abejotinų aktyvų specialiųjų atidėjimų poreikis nustatomas atsižvelgiant į:

 indvidualiai vertinamų abejotinų aktyvų – abejotino aktyvo rizikos grupę (pogrupį), užtikrinimo priemonę ir kitus veiksnius;

 bendrai, taikant statistinius metodus ir modelius, vertinamų abejotinų aktyvų – statistiniais metodais ir modeliais nustatytą specialiųjų atidėjimų poreikį.

Specialieji atidėjimai – tai sudaryti rezervai, atspindintys banko balanse numatomą nuostolį iš aktyvų, identifikuotų kaip abejotinos vertės aktyvai. Specialieji atidėjimai rizikingoms paskoloms sudaromi galimiems banko nuostoliams amortizuoti, kai bankui negrąžinamos paskolos, laiku nesumokamos palūkanos.

Bankai sudaro šiuos specialiuosius atidėjimus:

 abejotiniems aktyvams;

 bendram abejotinų aktyvų portfeliui.

Specialieji atidėjimai abejotiniems aktyvams:

I rizikos grupė – 0 proc.;

II rizikos grupė – nuo 1 iki 15 proc.;

III rizikos grupė – nuo 15 iki 40 proc.;

IV rizikos grupė – nuo 40 iki 60 proc.;

V rizikos grupė – 100 proc.

Specialieji atidėjimai bendram abejotinų aktyvų portfeliui – ne mažiau kaip 0,1 proc. visų abejotinų aktyvų sumos, išskyrus tam tikrus atvejus.

2.Klientų kreditingumo įvertinimas ir paskolos grąžinimo bei išieškojimo užtikrinimas

Skolininko ūkinė bei finansinė būklė įvertinama prieš išduodant paskolą, prisiimant įsipareigojimą ir toliau šis įvertinimas tęsiamas tol, kol prievolė bankui visiškai įvykdoma ar baigiasi kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais atvejais.