Barokas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Barokas Lietuvoje

TELŠIŲ „GERMANTO“ VIDURINĖ MOKYKLA

REFERATAS

Lietuvos barokas

Referatą rašė: 11c klasės mokinė S. Pilkauskaitė.

Referatą tikrino: J. Stulpinienė.

2005 m.

Telšiai

Barokas Lietuvoje

(XVII-XVIII a.)

Lietuvoje barokas apima beveik 200 metų laikotarpį.Tai buvo vienintelis europinis stilius, nė kiek nepavėlavęs į Lietuvą.

Barokinių bažnyčių architektūra per du šimtmečius pasiekė iki tol nematytą įvairovę ir puošnumą. XVII-XVIII a. Pagrindiniai statybos organizatoriai buvo vienuolijos, turėjusios savo meno programas, net savus architektus. Raiškiai architektūra pasižymėjo jėzuitų, karmelitų, dominikonų, kamaldulių bažnyčios. Lietuvoje paplito vienuolyno ir bažnyčios ansamblis. Vienuolynų bažnyčios buvo atviros tikintiesiems pasauliečiams. Tačiau vienuoliai bažnyčiose turėjo savo vietą – vienuolių chorą, dažniausiai presbiterijoje už didžiojo altoriaus įrengtą patalpą.

Skiriami trys pagrindiniai Lietuvos baroko laikotarpiai:

· Ankstyvasis (1600-1650 m.);

· Brandusis (1650-1690 m.);

· Vėlyvasis:

1. Pereinamaasis (1690-1730 m.);

2. Vilniaus baroko mokyklos (1730-1765 m.);

3. Rokoko perėjimo į klasicizmą (1765-1790 m.).

Ankstyvasis barokas

Pirmosios barokinės bažnyčios tiesiogiai perėmė ankstyvojo italų baroko ypatumus. Pirmoji Vilniaus barokinė bažnyčia – Šv. Kazimiero jėzuitų bažnyčia. Vilniuje buvo pastatytos dar trys Lietuvos ankstyvojo baroko bažnyčios: Šv. Teresės;

Šv. Juozapo; Visų šventųjų – pirmasis bebokštis pastatas Lietuvoje (varpinės bokštas prie bažnyčios, pastatytas po šimto metų, yra vėlyvojo baroko stiliaus).

Brandusis barokas

Lotyniškojo kryžiaus plano bažnyčios Lietuvoje buvo statomos per visą baroko epochą. Brandžiojo baroko laikotarpiu atsirado ir centrinio plano statinių. Pirmasis centriškasis pastatas buvo Pažaislio kamaldulių bažnyčia. Kitas nuostabus to meto kūrinys – Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia pastatyta kiek anksčiau italų architekto KonstantinoTenkalos. Koplyčia buvo kvadratinio plano, kubinio tūrio; kubo viršuje aštuoniasienis būgnas laiko kupolą su žibintu. Interjere žymūs Romos ankstyvojo baroko bruožai. Tai architektūrinių elementų atspalvių ir faktūros įvairovė. Interjerą puošia vėlyvojo baroko originalus reljefinis stiuko altorius (sukurtas XVII a.pab. vietoje buvusio sidabrinio altoriaus). Sienų nišose stovi Jogailaičių dinastijos karalių figūros. Medinės, apkaltos sidabro skarda, jos atrodo labai įspūdingai tamsaus marmuro fone. Tuo metu sudėtingą interjero stiuko dekorą atliko tikriausia Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje dirbęs italas Peretis.

Darnia architektūra ir dailės sinteze pasižyminti Šv. Kazimiero koplyčia neturi sau lygių Šiaurės Rytų Europoje. 1636 m. į šią koplyčią, statatytą specialiai Šv. Kazimiero relikvijai laikyti, buvo perkeltas sidabrinis šventojo karstas.

Dvi dideles koplyčios freskas – „Šv. Kazimiero karsto atidengimas“ ir „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ sukūrė italų tapytojas Mykolas Arkangelas Palonis (1673 – 1711/13). Tai vienas žymiausių tapytojų, dirbusių Lietuvoje XVII a. antrojoje pusėje. LDK kancleris K. Z. Pacas pasikvietė jį iš Florencijos. Palonio paveikslams būdinga darni kompozicija, subtilus koloritas, šviesotamsa, dideli rakursai, išraiškingi personažų gestai ir žvilgsniai. Visa tai – baroko dvasios atspindys, matomas tuolaikinėje tapyboje.

Žymiausi brandžiojo baroko statiniai Lietuvoje:

· Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje.

Fundavo: LDK etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Pacas.

Projektą parengė: Krokuvos architektas Janas Zaoras.

Skulptūrų autoriai: italai – glaistytojas Pjetras Peretis ir jo padėjėjas Džovanis Ma

Rija Galis.

Baigta statyti: 1674 m. Dž. B. Frediano.

· Pažaislio vienuolyno ansamblis

Fundavo: LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas.

Statė: architektas Džanis Batista Fredianis, Karlas ir Pjeras Putiniai.

Freskų autorius: florentietis tapytojas M. A. Polonis.

Kupolą ištapė: Džuzepė Rosis.

Stiuko autorius: Džovanis Merlis.

Skulptūrų autorius: vilnietis Mikalojus Vilšeido.

Vėlyvasis barokas

XVIII a. pirmoje pusėje Vilnių užgriuvo visokios nelaimės: krašte siautėjo švedų, saksų, ir rusų kariuomenė, daug gyvybių nusinešė badas, maras, šeši dideli gaisrai. Vis dėlto vilniečiai statė puikias bažnyčias, atstatydavo nukentėjusias nuo gaisrų, išpuošdavo jas pagal naują skonį. Vilnius netasiliko nuo Vakarų Europos architektūros raidos.

Lietuvoje ankstyvasis barokas turi savo vilnietišką veidą. Menotyrininkai jį vadina Vilniaus baroko mokykla. Jai būdingi itin aukšti į viršų plonėjantys bokštai; frontono smaigalį dažniausiai vainikuoja lenktas suskaidytas karnizas, frontono šonuose – voliutos, ant voliutų stovi dekoratyvios vazos. Tik Vilniaus barokui būdingos dekoratyvinės grotelė fasaduose ir bokštuose, geležiniai ažūrinai (kiauriaraščiai) kryžiai su spinduliais. Vėlyvajame baroke plinta rokokinis ornamentas – asimetriškas, nutekantis kolonomis. Jis vadinamas rokaile. Bažnyčių interjero dekoras lengvėja, linksmėja, jame įsivyrauja melsvos ir rausvos spalvos.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 737 žodžiai iš 1465 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.