Barokas Lietuvoje1
5 (100%) 1 vote

Barokas Lietuvoje1

Barokas Lietuvoje

Lietuvos baroko savitumas glūdi LDK atvirume įvairioms įtakoms, kurių galima aptikti materialinės ir dvasines kultūros paminkluose. Nors pirmoji LDK barokinė bažnyčia pradėta statyti 1586 m. (Nesvyžiaus jėzuitų Dievo Kūno bažnyčia) ir šią datą galima laikyti baroko pradžia Lietuvoje, iki pat XVII a. antrosios pusės buvo statomi įvairių konfesijų sakraliniai pastatai, kuriuose vienu metu pasireiškė gotikos, renesanso ir baroko stilių bruožai (Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo, Skarulių Šv. Onos ir Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios). Tai rodo ne tik skirtingas atskirų visuomenės sluoksnių atstovų mecenavimo galimybes (Lietuvos baroke aiškiai išskiriami valdovo dvaro ir didikų, smulkiųjų bajorų ir miestiečių bei valstiečių lygmenys), bet ir skirtingą tų sluoksnių skonį, pvz., Nesvyžiaus Radviloms, katalikiškajai giminės Šakai, daugiau įtakos turėjo Italijos, o Biržų ir Kėdainių, protestantiškajai, -Prancūzijos ir Olandijos kultūra. Skirtingi įtakų šaltiniai ir stilių vėlavimas, būdingas provincijos kultūrai, lėmė Lietuvos baroko savitumą. Vienas svarbiausių veiksnių buvo tiesioginiai ryšiai su baroko tėvyne Italija ir kitomis katalikiškomis šalimis, iš kurių atvykdavo žymūs menininkai, aplenkdami kaimynine Lenkiją ir tapdami Lietuvos piliečiais. Didelę įtaką turėjo didikų kelionės j Vakarų Europą, studijos užsienio universitetuose. Ambicingi užsakovų užmojai ir savos meno mokyklos susiformavimas lėmė LDK baroko savitumą, labiausiai išryškėjusį XVII a. antrosios pusės— XVIII a. architektūroje ir dailėje.

Chronologija. Baroko laikotarpis, tęsęsi beveik 200 metų, skirstomas j ankstyvąjį, brandųjį ir vėlyvąjį. Ankstyvojo baroko laikotarpiu — nuo 1586 m. iki XVII a. pirmosios pusės pabaigos – išsiskyrė Vazų barokas ir jėzuitų barokas (apie 1620—1656). Šios stilistinės srovės yra glaudžiai susipynusios. Ankstyvajam laikotarpiui būdinga gotikos, renesanso ir baroko stilių samplaika. Brandusis baroko raidos etapas prasidėjo po 1656—1661 m. karo su Maskva ir truko iki XVII a. pabaigos, o vėlyvasis – nuo XVII a. pabaigos iki pat XVIII a. pabaigos (nuo 1730 m. jis kartais vadinamas rokoku).

Vilniaus vėlyvojo baroko unikalumas. Po alinančio Siaurės karo nusilpusioje federacinėje valstybėje pradėjo reikštis vidinės krizės ir dezintegracijos požymiai, atvedę į jos žlugimą. Valdant Saksonijos kunigaikščiams, labiau mėgusiems Drezdeną nei Varšuvą, LDK, tapusi didžiulės valstybės provincija, gyveno savo nepriklausomą, daugiau primenantį viduramžių nei naujųjų amžių gyvenimą. Vėlyvasis Lietuvos barokas originaliausių vaisių davė sakralinės architektūros ir dailės srityje. Bažnyčios su išlakiais grakščiais bokštais, labai karpytais frontonais, banguojančiais fasadais suteikė Vilniui ir kitiems LDK miestams savitumo. Jų architektūra nuostabiai suderinta su Lietuvos gamtovaizdžiu. Vilniaus vėlyvojo baroko architektūrai būdinga linksma, kiek teatrališka, bet anaiptol ne mistinė nuotaika. Šio stiliaus bruožai pasikartoja cerkvėse, provincijos bažnyčiose. XVIII a. baroko architektūroje ir dailėje reiškėsi daugiausia vietinės kilmės arba Lietuvoje integruoti menininkai, sukūrę savitą Vilniaus vėlyvojo baroko mokyklą. Iš Italijos, Vokietijos, Austrijos atvykę architektai laisvai eksperimentavo, laužė nusistovėjusias architektonikos taisykles. Svarus Vilniaus vėlyvojo baroko architektūros mokyklos įnašas ypač pastebimas vienuolynų ansambliuose, miestelių planavime, sakraliniuose pastatuose.

Ankstyvoji baroko architektūra

Pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko bažnyčia. Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio rezidentiniame mieste Nesvyžiuje pastatyta Dievo Kūno bažnyčia laikoma pirmąja baro-kine jėzuitų bažnyčia šiaurinėje Alpių pusėje. Ji pradėta statyti 1586-1587 m. buvusios parapinės bažnyčios vietoje. Architektu pasirinktas Giovanni Maria Bernardon, jėzuitas iš Romos (dirbo 1583-1605). Kertinį bažnyčios akmenį 1587.IX.l4 pašventino kardinolas Jurgis Radvila. 1592 m. Iš Paduvos atvykęs architektas Giuseppe Brizzio užbaigė kupą, o 160l.X.7 popiežiaus nuncijus Claudius Rangoni pašventino naują bažnyčią. Ji pastatyta kaip 1584 m. M. K. Radvi¬los Našlaitėlio įkurtos jėzuitų kolegijos bažnyčia (kolegijos statyba baigta 1599). Kartu su keturių korpusų kolegija, supusia vidinį kiemą, sudarė ansamblį. XIXa. antrojoje pusėje visi kolegijos korpusai nugriauti. Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčia nebuvo perstatinėjama. Tai unikalus, gerai išlikęs ankstyvojo baroko pastatas. Jos planas ir fasado struktūra kartoja Romos jėzuitų Jėzaus {H Gesti) bažnyčią. Tai lotyniškojo kryžiaus plano, bebokite bažnyčia su kupolu. Tačiau yra ir skirtumų. Nesvyžiaus bažnyčia bazilikinio tipo, trinavė, centrinė nava dvigubai platesnė (Jėzaus bažnyčia – vienanarė, su Šoninėmis koplyčiomis). Jos fasadas gerokai kuklesnis, ištęstų proporcijų (Jėzaus bažnyčios fasadą Giacomo della Portą sukūrė plastiškesnį, kresnų proporcijų). Viduje dominuoja šviesi pokupolinė erdve, didysis ir transepto altoriai, įrengtos emporos kolegijos mokiniams giedoti, skliautuose — XVIII a. freskų tapyba. Nauja šios bažnyčios struktūroje buvo tai, kad jos aktorine dalis taip aiškiai neatskirta nuo
tikinčiųjų, kaip gotikinėse bažnyčiose

Pirmoji baroko bažnyčia Vilniuje. Kitą labai panašią į Romos Jėzaus bažnyčią pastatė G. M. Bernardoni mokinys jėzuitas Jonas Frankevičius. Tai Šv Kazimiero bažnyčia Vilniuje, pradėta 1604 m. (kertinis akmuo iškilmingai pašventintas 1604.V. 12) Lietuvos globėjo Kazimiero kanonizacijos proga. Statybų eigą prižiūrėjo Jėzuitų akademijos profesorius Povilas Bokša. Kryžiaus plano vienanarė, su kupolu, dviem bokštais fasade bazilika kartu su jėzuitų procesų namais, įkurtais prie jos, sudarė pirmąjį baroko stiliaus pastatų kompleksą Vilniuje, iškilusį prie Rotušės aikštės. Šv Kazimiero bažnyčia turi daugiau senosios tradicinės Lietuvos architektūros elementų negu Nesvyžiaus. Šoninės sienos paremtos masyviais kontraforsais, presbiterijoje vėlyvojo renesanso skliautų dekoras. Šv Kazimiero bažnyčia pirmasis vietinių architektų bandymas įgyvendinti barokinio sakralinio pastato principus. Pirmykštė bažnyčios išvaizda neišsaugotą po 1749m gaisro rekonstruotas kupolas.

Vazų barokas

Terminas ir stiliaus apibūdinimas. Tai antrasis ankstyvojo, arba jėzuitų, baroko Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje etapas. Terminas lietuvių tyrinėtojų vartojamas retai, nusistovėjęs lenkų mokslinėje literatūroje. Vazų baroku vadinama stilistinė architektūros ir dailės srovė, atsiradusi Abiejų Tautų Respublikoje valdant švedų dinastijos atstovams Vazoms: Lenkijoje apie 1600 m., o Lietuvoje Šiek tiek vėliau apie 1620 m. Si meninė srovė tai vėlyvojo renesanso, Siaurės Europos manierizmo ir itališkoj Romos baroko elementų mišinys, atspindintis Lenkijos ir Lietuvos valdovų meninėj skonį ir labiausiai pasireiškęs valdovo dvare bei jam artimų didikų mecenuotuose kūriniuose. Įsigalėjo sakralinėje bei pasaulietinėje architektūroje ir dailėje. Pažymėtina, kad Vazų barokas atsirado ir plėtojosi lygiagrečiai su labai panašiais reiškiniais svetur, pvz., Šv. Romos imperijos imperatoriaus Rudolfo II, Ispanijos, Danijos karalių dvaruose. Lenkijoje pirmosios apraiškos pastebimos po 1595 m. gaisro rekonstruotuose Vavelio pilies interjeruose, vėliau naujai pastatytoje Varšuvos karalių pilyje (abiem atvejais dirbo kviestiniai italų architektai).

Vazų baroko ištakos Lietuvoje. Pirmųjų naujo stiliaus požymių Lietuvoje reikėtų ieškoti Vilniaus Žemutinėje pilyje, kuri buvo smarkiai rekonstruojama po 1610 m. gaisro. Archeologų radiniai vaizdžiai iliustruoja, kad Vazų baroko elementų po Šios rekonstrukcijos Žemutinėje pilyje buvo apstu. 1624—1625 m. apkeliavęs Europą, būsimais valdovas karalaitis Vladislovas Vaza nepaprastai pamėgo teatrą. Grįžęs Iš kelionės, jis įkūrė dvaro teatrą Varšuvos pilyje, o 1639 m. pagal italų inžinieriaus Bartholomeo Buroni projektą, padedant architektui Augustino Locci Vilniaus Žemutinėje pilyje pastatė medinį teatrą, kurį įrengė pagal Florencijoje, Mantujoje ir kitur matytus pavyzdžius. Vazų baroko stilių reikėtų vertinti kaip siauroje Lietuvos valdovų aplinkoje klestėjusį meną. Šiems sumanymams įgyvendinti buvo kviečiami vien tik dailininkai užsieniečiai, importuojamos specialios medžiagos ir įranga (pvz., įvairių rūšių akmuo, marmuras apdailai ir antkapiams). Todėl šio stiliaus kūriniai turi daug panašumų su to paties laikotarpio Romos, Kopenhagos, Dancigo (Gdansko) daile.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1325 žodžiai iš 4236 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.