BAROKAS
Barokas yra XV a. pabaigos-XVIII a.pirmosios pusės epocha Europoje,siauresne prasme-tai epochai būdinga meno kryptis ir stilius,pasižymintis prabanga,didingumu,puošnumu,dinamika,priešybių derinimu,jų įtampa ir kontrastais.Barokui būdinga mistinė,iracionali pasaulėjauta,gyvenimo iliuziškumo ir žmogaus egzistencijos netvarumo jausena.
Baroko menas glaudžiai susijęs su katalikiškąja kultūra.Jis atsirado Italijoje ir paplito kitose Europos šalyse iš dalies sutpdamas su kontrreformacija-Bažnyčios pasipriešinimu Reformacijos judėjimui.Dėl ideologinio vaidmens Europos religiniame pasaulyje jis kartais vadinamas jėzuitų menu.Neatsitiktinai didžiausių laimėjimų pasiekė kulto architektūroje.Baroko architektūrai būdingos vinguriuojančios linijos,išgaubtos kupolų formos tarytum susilieja ir juda kartu gamta-su medžių lapų lapija,su dangumi plaukiančiais debesimis.Visi pavidalai mainosi,banguoja,kyla aukštyn lyg paneigdami žemiškosios būties realybę,teigdami jos netvarumą.
Europoje tuo metu vyksta karai,kyla maro epidemijos,todėl nyksta tikėjimas pasaulio tvarka ir žmogaus didybe.Bažnyčios,turinčios apsaugoti nuo nelaimių,statomos vis didingesnės,o žmogus atrodo vis mažesnis,menkesnis.Jo egzistencija trumpalaikė,pomirtinė lemtis-neaiški ir bauginanti.Pasaulis,kuriame jis gyvena,labai nepatikimas-jame kasdien gali atsitikti kažkas baisaus,todėl žmogus turi nuolatos būti pasiruošęs mirčiai.
Barokas atgaivino religinį jausmą,o humanistinės Renesanso kultūros laimėjimams suteikė religinę prasmę.Todėl šalia religingumo atsiranda erotika,šalia asketiškumo-hedonizmas,antgamtinis pasaulis jungiamas su žemiškuoju.Nauji mokslo atradimai,paneigę tradicinę pasaulėžiūrą,sutrikdė ir taip nelabai tvirtą pažinimą.Mokslo tiesos,turėjusios būti žmogui gyvenimo atrama,staiga sukėlė chaosą,-pasaulis pasirodė esąs mįslingesnis ir sudėtingesnis,nei manyta anksčiau.