BAROKASBarokas: meno kryptis, XVII a. – XVIII a. I pusėje plitusi
Europoje ir Lotynų Amerikoje. Siauresniąją prasme barokas vadinamas
šio laikotarpio architektūros ir dailės stilius. Pradėjo formuotis XVI
a. pab. Italijoje (keitė vėlyvąjį renesansą ir manierizmą), XVII a.
paplito daugumoje Europos šalių. XVIII a. I pusėje kai kurias vėlyvojo
baroko tradicijas tęsė rokokas. Baroko atsiradimą paskatino
kontrreformacija,rel. kovos, reakciją prieš renesanso kultūrą vid.
amžių tradicijų gaivinimas.Barokas išreiškė absoliutizmo laikotarpio
feod. visuomenės pasaulėžiūrą ir pasau lėjautą, socialinio gyvenimo ir
visuomeninės sąmonės formų prieštaravimus. Jį veikė ir antifeodalinis
valstiečių judėjimas, buržuazinės revoliucijos, teikusios barokui
demokratiškumo, maištingumo. Baroko raidą ypač skatino monarchai,
stambieji feodalai ir kiti kontrreformacijos šalininkai. Baroko
kūriniuose asketiškumas derinamas su hedoniškumu, rafinuotumas su
grubumu, abstrakti simbolika su natūralistiniu detalių tvarkymu.
Baroko kūriniai didingi, prabangūs, dinamiški. Baroko mene darniai
susijo architektūra, dailė ir kai kurios kitos meno šakos.
Varniai. Šv. Petro ir Povilo katedra
Jei galima renesansą lyginti su graikų idealizmu, tai baroką
galima būtų palyginti su Romos realizmu, mat žmogus vaizduojamas toks,
koks jis yra, visiškai nepagražinant.Jo grožį kaip tik ir buvo stengiamasi perteikti per realų portretą.
Net jei žmogus išoriškai nėra gražus, jis gali turėti vidinės šviesos,
kuri gali išryškėti portrete.Ypatingai vidinį žmogaus grožį išryškino Rembrantas, kurio talentas
verčia žavėtis, net ir žinant, kad jis nebuvo nei labai išsilavinęs,
nei daug keliavęs po pasaulį ar matęs sektinų pavyzdžių.Nors didžiausio pasisekimo sulaukė jo ankstyvieji darbai, dabar
geriausiai žinomi vėlyvieji jo kūriniai, kurie nesulaukė atgarsio to
meto visuomenėje.Rembrantas mėgo rūsčius, pavargusius vargšų veidus, mėgo tapyti
sulinkusius senius ir senes, akluosius ir luošuosius. Tačiau „žemojo
sluoksnio“ žmones jis vaizdavo ne linksmai ir trivialiai, o kaip
išminčius ir karalius.Buitinio žanro Rembrantas vengė. Jis imdavo siužetus iš mitologijos,
dažniausiai – iš Biblijos: tapė Senojo Testamento Abraomą, Samsoną,
Dovydą, kovojantį su Saulium, šventąją šeimą, sūnų palaidūną.Ir jo tapyti portretai atspindi biblinius motyvus. Labai gražus yra
pranašės Hanos portretas. Jame vaizduojama sena moteris, iš kurios
tarsi sklinda išmintis. Matosi, jog ji parodyta su meile ir
prieraišumu. Ši moteris – Rembranto motina.Ypatingą nuotaiką sukuria ir šviesos bei šešėlių kaita (šviesotamsa),
kuri sukuria paslapties šydą. Šis įspūdis labai ryškus „Barzdoto senio
portrete“, kurio žila ir ryškiai apšviesta barzda, atrodytų, dar
labiau išryškina jo išmintį ir seną amžių.
ARCITEKTŪRA: Baroko architektūros formos išsirutuliojo iš renesanso
architektūros formų, tačiau už pastarąsias didingesnės, laisvesnės,
dinamiškesnės. Baroko pastatų plano ir eksterjero linijos kreivesnės,
banguotesnės. Pušniuose interjeruose gausu dekoratyvinių architektūros
formų, skulptūros ir tapybos kūrinių.Puošnių, sudėtingų formų baroko
pastatų sukurta Romoje (Jėzaus bažnyčia pastatyta 1575, Dž. da Vinjola
ir Dž. dela Porta; šv. Petro bazilikos fasadas, pastatyta 1614,
architektūros K. Maderna; šv. Petro aikštė ir ją juosiančios
kolonados, pradėta 1655, architektūros Dž. L. Berninis; šv. Karolio