Barokas2
5 (100%) 1 vote

Barokas2

Barokas (it barocco – keistas įmantrus, perdėtai prašmatnus; vok. Barock, pranc. ir angl. barogue, isp. barroco; iš port. Barroco – netobulas perlas) vardas, kuriuo vadianama XVII-XVIII a. dvasios srovė. Europos meno šakų stilius. Iš pradžių šis vardas duotas to laiko menui, bet vėliau jis skirtas apskritai to laiko dvasios gyvenimo linkmei nusakyti.

Priešingai renesansui, barokinis laikmetis būdingas nauju religinio jausmo atgimimu. Bet dėl to jis nebegrįžta į viduramžinį pasaulio pergyvenimą. Racionaliojo pažinimo aistra ir toliau gyvai reiškiama, bet ir kelio jieškoma jai su religine tradicija suderinto. Iš čia barokiniam žmogui būdingas baigtinybės ir nebaigtinybės, anapusinio ir šiapusinio gyvenimo įtampos pergyvenimas.

Baroko muzika

Muzikologijoje Barokas XVII a. vartotas kaip menkinamasis žodis. J.J.Rrousseau “Muzikos žodyne“ (1768) barokine vaidino painios, moduliacijų ir disonansų prikrautos harmonijos, grubios, nenutaralios melodikos muziką. Teigiama reikšme Baroko terminą pradėjo vartoti menotyrininkai C.Gurlittas (1887-1889) ir H.Wolfflinas (1888). Muzikologijoje Baroko terminas su teigiama reikšme kaip stilistinės epochos pavadinimas įsitvirtino vėlai. Pritaikydamas H.Wolfflino sudarytą renesanso ir Baroko požymių sistemą muzikai, pirmasis Baroko terminą muzikologijoje įteisino C.Sachsas (1918). M.Bukofzerio (1949) ir S.Clercx-Lejeune (1948) darbuose pateiktų Baroko perriodizacijų daugiau ar mažiau laikomasi ir dabar. Bukofzeris baroką suskirstė į ankstyvąjį (1580-1630), vidurinįjį (1630-1680) ir vėlyvąjį (1680-1730), Clercx-Lejeune – į primityvųjį (XVI a. II pusė), pilnutinį (plein barogue, XVII a.) ir vėlyvąjį (1700-1740/65). Epochos ribos pastebimai skiriasi todėl, kad Italijoje atsiradęs Barokas, įgydamas tautinėms mokykloms būdingų bruožų, netolygiai plėtojosi įvairiuose Europos kraštuose.

Barokas perėmė kai kurias renesanso muzikos ir teorijos idėjas bei kūrybinės praktikos savybes – antikos idealą, skaičių bei kitą simboliką, tradicinę muzikos kaip sferų harmonijos atitikmens ir matematinę mokslo sampratą, muzikos kaip garsų kalbos supratimą, didėjantį polinkį dramatinei išraiškai, chromatikos, koncertinio stiliaus principą. Kita vertus, Barokas klostėsi kaip aiškiai renesanso muzikos priešprieša. Ją, remdamiesi antikos meno teorija, savo raštuose pabrėžė Florencijos kameratos nariai ir kiti to meto muzikai, daugiausiai dėmesio skyrę vokalinės muzikos turiningumo, muzikos santykio su poezija, oratoryste problemoms. Takoskyrą tarp seno ir naujo muzikoje apibrėžė C.Monteverdi, susiskirstęs muzikinę kūrybą į prima practica (it.pirmąją praktiką), tęsiančią renesanso diatoninės polifonijos tradicijas, pagrįsta G.Zarlino teorinėmis nuostatomis, ir seconda practica (it.antrąją praktiką su nauju požiūriu į harmoniją, įteisinusią disonansą bei chromatizmą. Velesnėje teriminjoje atsirado panašių opozicijų: stile antico – stile moderno (it.senasis stilius – naujasis stilius), stylus gravis – stylus luxurians (it.griežtasis stilius – laisvasis, puošnusis stilius). Naujojo stiliaus pagrindu tapo iš retorikos mokslo perimtos ir įteisintos muzikoje retorinės figūros. Pagrindinį Baroko muzikos siekį – išreikšti ir sužadinti tam tikras dvasios būsenas, tipinius jausmus pagrindė afektų teorija. Naujasis, poezijos prasmes “atspindintis“ stilius (it.stile reppresentativo) pasireiškė akompanuojamosios monodijos, jos pirminio pavidalo – rečitatyvo (it.stile recitativo) – susikūrimu. Šis stilius įkūnitas 1600 sukurtuose draminiuose kūriniuose: E.Cavalieri „Vaidinme apie sielą ir kūną“ (oratorijos pirmavaizdis) bei J.Peri, G.Caccini muzikoje O.Rinuccini dramai „Euridikė“ . Vienu svarbiausių baroko žanru tapo Opera. Ji atsirado Italijoje. Manoma, kad opera gimė XVI a. ir vystėsi maždaug iki XVIII a. Pirmoji favola, kurią parašė italų kompoziįtorius Džakopas Peris, vadinosi „Dafnė“ ir pirmą kartą buvo atlikta 1579m. Florencijoje. Ši favola laikoma pirmąja opera. Antroji garsi opera ir yra „Euridikė“, kurios tekstas parašytas O.Rinuccini pagal antikinį mitą. Svarbiausios operos dalys yra: 1. Solo, duetais ir didesnėmis grupėmis dainuojamos įprastinės arijos, kuriomis veikėjai atskleidžia savo jausmus; 2. Turinį paaiškinatys ir veiksmui plėtotis padedantys rečitatyvai; 3. Efektingi dižiuliai chorai, perimti iš graikų dramos chorų; 4. Instrumentinės uvertiūros, įtrauktos į opreą, kad žiūrovai gautų atsikvėpti; 5. Interliudijos, griežiamos keičiant scenos dekoracijas. Kartu su didelės apimties vokaliniais instrumentiniais žanrais plėtojosi solo daina basso continuo: madrigalas, air, Lied.

Prisilaikant Tridento susirinkimo nutarimų, katalikiškoje bažnytinėje muzikoje tebebuvo puoselėjamas palestrina‘os mokyklos stilius, tačiau naujasis ilgainiui paveikė visus religinius žanrus: 1. Mišias 2. Pasijas 3. Motetą ir kitus. Buvo sukurti lygiagretūs kai kurių žanrų pavidalai: religinė ir psaulietinė kantata, oratorija, trio sonata, koncertas.

Baroko epochoje lygiareikšme vokalinei tapo instrumentinė muzika; Svarbiausi žanrai: 1. Fantazija 2. Tokata 3. Ričerkaras 4. Kapričas 5. Preliudas 6. Fuga 7. Ivairaus tipo variacijos 8. Siuita 9. Partita 10. Sonata 11. Kancona 12. Simfonija 13. Uvertiūra 14. Koncertas. Savitu
instrumentinės muzikos turiningumo požymiu pasidarė garsų tapyba. Baroko laikais susiklostė stabili orkestro sudėtis, kurios pagrindą sudarė smuikų šeimos instrumentai.

Svarbūs buvo ir baroko muzikos kalbos pokyčiai. Bažnytines dermes pakeitė mažoro – minoro sistema, įtvirtinta funkcinė harmonija, laisvasis polifonijos stilius, įsigalėjo tolygi temperacija, takto, tempo kaip greičio mato sąvokos. Barokinės muzikos praktiką grindė ir aiškino sparčiai plėtojęsis muzikinis mokslas – estetika, akustika (J.Sauveur), organologija, kontrapunkto, harmonijos (J.Ph.rameau) teorijos, muzikinė kritika, atsirado muzikinė istoriografija, leksikografija. Kartu su operos teatrų veikla plėtojosi ir viešasis koncertinis gyvenimas. Iškilo solistų virtuozų menas, apie kurį parašyta pedagogikos bei metodikos darbų.

Kiti žymiausi Baroko kompozitoriai: J.S.Bachas, G.Fr.Handelis, D.Buxtehude, G.Frescobaldi, G.Ph.Telemannas, A.Corelli, J.Kuhnau, H.Schutzas, A.Scarlati, D.Scarlati, A.Vivaldi, Fr.Couperinas, J.B.Lully, J.Ph.Rameau, H.Purcellas.

Tradicinių ryšių su Italijos kultūra dėka Baroko idėjos ir muzika greitai pasiekė Lietuvą. XVII a. I pusėje Vilniuje Žemutinės pilies teatre pastatytos trys šiai scenai sukurtos operos (dramma per musica): II ratto di Helena („Elenos pagrobimas“, 1636m.), Andromeda (1644m.), Circe delusa („Apviltoji Kirkė“ 1648m.). Šių kūrinių libretų autorius – karalius sekretorius V.Puccitelli. Zigmanto Vazos rūmų kapelai kurį laiką vadovavo kompozitorius, muzikos teoretikas M.Scacchi (1643m. jis Venecijoje išleido traktą “Cribrum musicum“, kurio priede „Xenia Apollinea“ išspausdino kapelos narių enigmatinių kanonų rinkinį). K.Radvilos rūmuose dirbo muzikas Michelangelo Galilei (V.Galilei sūnus), L.Sapiegos rūmuose – G.B.Cocciola. Vilniuje gyveno ir kūrė J.Brantas (pirmasis iš vietinių kompozitorių, kūręs basso continuo technika), S.Berentas, M.Kretzmeris. Garsios buvo Radvilų kapelos Biržuose ir Kėdainiuose. Vilniaus universitete populiarūs buvo A.Kircherio raštai. Teatro muzikos klausimus savo darbuose aptarė M.Sarbievijus. Retorikos profesorius Ž.Liauksminas 1667m. Vilniuje išleido pirmąjį lietuviška muzikologijos darbą, grigališkojo giedojimo vadovėlį “Ars et praxis musica“ (lot..; “Muzikos mokslas ir praktika“; lietuviškai 1977m.). Kai kurios Baroko idėjos atspindėtos W.Tylkowskio veikale “Physica curiosa“ (lot.; “Įdomioji fizika“; 1669m.), N.Dileckio „Muzikos gramatikoje“ (lenk.;1675m). Baroko muzika plito ir bažnyčiose. Chorą ir instrumentinę kapelą turėjo Vilniaus universitetas. Muzika svarbią vietą užėmė per visą Baroko laikotarpį universiteto ir vienuolijų kolegijų puoselėtoje mokyklinėje dramoje.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1134 žodžiai iš 3477 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.