BAROKAS
Baroko architekturos formos išsirutuliojo iš renesanso architekturos formos, taciau už pastarasias yra didingesnes, laisvesnes, dinamiškesnes. Baroko pastato plano ir eksterjero linijos kreivesnes, banguotesnes. Pušniuose interjeruose gausu dekoratyvinio architekturos formos, skulpturos ir tapybos kurinio.Puošniu, sudetingu formø baroko pastatu sukurta Romoje.
Lietuvos architekturoje barokas atsirado XVII a. pr., veikiamas Romos baroko. Lietuviškojo baroko pastatai turi aiškia, ramia kompozicija, polinki ar vertikaluma. Ankstyvuoju laikotarpiu (1600m.-1650m.) Vilniuje pastatyta kulto pastatu, kuriems budingos pereinamosios nuo velyvojo renesanso prie baroko formos; kupoline Šv. Kazimiero bažnycia (1618m., architektuota K. Tenkalos). Brandžiojo baroko laikais (1650m.-1690m.) pastatyta puošnus didiku rumai (Vilniuje – Sapiegu, Slušku, Pacu), kulto pastatu ansambliai (Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnycia, 1678m., architektuota J. Paoro; Pažaislio architekturos ansamblis, 1712m., architektuotas L. Fredo ir P. Putinio). velyvajam baroko (1690m.-1765m.) budingos grakšcios, saikingos ornamento, vienanaves arba trinaves bažnycios (Vilniaus – Šv. Kotrynos, 1744m., Misionieriu, 1753m., abieju architektas J. K. Glaubicas; Kauno – Jëzuitu, 1725m., ir kt.), dažniausiai plokšciais priekiniais fasadais su 2 lieknais bokštais ir suskaidytais frontonais.
Baroko daile kupina veržlios dinamikos, dramatizmo,dekoratyviniu efektu.XVIII a. Meisene (Saksonijoje) buvo ikurtas pirmasis Europoje porceliano fabrikas, gaminantis puošnius, imantriu formu servizus, vazas ir dekoratyvines statuleles.
Lietuvojos baroko daile (nuo XVII a. vid.) pasižymi saikingumu, turi daug relistiniu ir liaudišku bruožu. Tapytojai M. Palonis, P.Dankersas, skulptoriai P.Petris, P.Rosis kulto pastatu interjeruose sukure barokines dailes ansamblius. Sukurta reprezentaciniø portretu, vario raižainiu.
Baroko literatura pradejo formuotis XVI a. pabaigoje Italijoje, XVII a. išplito visoje Europoje. Baroko literaturai budinga: disonansai, kontrastai, fantazijos ir religines mistikos derinimas su humoru ir buitiškumu, alegorizmo – su naturalistiniais makabriniais elementais. Baroko literatura iteisino parodaksalu mastyma, demesio žmogaus egzistencijos, mirties problemos. Antikiniams mitams ir ivaizdžiams teike nauja prasme, junge juos su bibliniais motyvais. Baroko stiliui budinga rafinuotas ekspresyvumas, metaforiškumas, hiperbolizacija, sudetingos retorines konstrukcijos ir kartu šnekamosios kalbos posakiai, vulgarizmai, makaroniškumas. Labiausiai paplite baroko literaturos žanrai: lyrika, riterinis fantastinis epas, alegorinis ir meiles romanas, religine, rumu ir liaudine turgaus aikšciu drama, siaubo tragedija. Av. Jalio literaturoje barokas turejo savitu bruožu. Italijoje baroka atstovauja marinizmas, konceptizmas, Ispanijoje – gongorizmas, kultizmas, Anglijoje – metafiziniai poetai.
Lietuvoje ryškiu baroko bruožu yra lot. kalba rašiusio M.Sarbievijaus kuryboje, daugelyje XVII – XVIII a. liet. panegiriku, epitafiju, kai kuriose giesmese ir kituose raštuose, jezuitu mokyklu vaidinimuose.