Baudziamoji politika
5 (100%) 1 vote

Baudziamoji politika

1121314151617181

Organizacinė dalis

Bendroji dalis

Valandų skaičius 1/3 mažesnis nei dieniniam skyriui, dalį reikės pasiruošti patiems.

Literatūra – vadovėlis 2001 metų leidimas; orientuotas į naująjį BK. Temos įskaitai nėra pasikeitusios, teoriniuose dalykuose pasikeitimų nedaug. Įskaitai – bendrosios dalies visi institutai iki Bausmės. Įskaitai tik 2 teoriniai labai siauri klausimai. Egzaminui – platūs klausimai ir uždaviniai. Skubėti su laboratoriniu darbu.

Baudžiamoji teisė sudėtinga teisės šaka, ypač bendrosios dalies institutai, jie gali užkliūti ir specialiojoje dalyje. Nesupratus bendrojoje dalyje, sudėtinga suprasti specialiojoje.

Baudžiamoji teisė tik įstatyminė teisės šaka ir šaltinių yra nedaug.

Suplanuota 30 valandų paskaitų, 2 val. – konsultacijai, konsultacija – penktadienį prieš įskaitą 12 val., rinktis prie BT katedros.

Baudžiamoji politika

Kiekviena valstybė vykdo daug įvairių funkcijų, viena iš jų – teisingumo vykdymas. Teisingumo vykdymui plačiąja prasme valstybė pasirenka tam tikrą kryptį. Tos krypties pasirinkimas ir realizavimas vadinamas baudžiamąja politika. Egzistuoja du principiniai požiūriai apibūdinantys baudžiamąją politiką. Vieni teigia, kad tai tik įstatymų leidėjo darbas, kiti teigia, kad baudžiamoji politika neapsiriboja vien baudžiamųjų įstatymų kūrimu, į šią sampratą reikia įtraukti ir teisės taikymo klausimus – teismų veiklą vykdant teisingumą. Pastaroji labiau argumentuota. Teismai ne visada laikosi tos įstatymų dvasios, kurią norėjo įdėti įstatymų leidėjas, teisminė valdžia turi tam tikrą diskrecinę galimybę-taikant įstatymą jo ribose koreguoti tai, ką norėjo matyti įstatymų leidėjas.

Baudžiamosios politikos blokai yra:

1) Įstatymų leidėjo darbas;

2) Teisminės valdžios darbas, vykdant įstatymus.

Baudžiamosios teisės teorija kreipia dėmesį į kelis pagrindinius aspektus-tai veikų kriminalizavimas ar dekriminalizavimas (veikų priskyrimas nusikaltimams ar pripažinimas ne nusikalstamomis). Tiek kriminalizavimas tiek dekriminalizavimas labai sudėtingas procesas; tiek įrašant ar išbraukiant veikas iš BK būtina pasverti daug aplinkybių. Kokios gi aplinkybės turėtų būti vertinamos sprendžiant ar veika turi būti BK? Baudžiamosios teisės teorijoje visą laiką vyksta labai aršios diskusijos, vieningos nuomonės nėra. Kiekviena aplinkybė, į kurią atsižvelgia įstatymų leidėjas sutinka labai daug skirtingos argumentacijos. Galima laikyti, kad teorijoje tėra viena aplinkybė, dėl kurios vaidmens, pripažįstant konkrečią veiką nusikalstama, mokslininkai nesiginčija. (Beje gilinantis į aplinkybės turinį-yra įvairių pozicijų). Ta aplinkybė yra veikos pavojingumas. Veikos priskyrimą nusikaltimams turi nulemti veikos pavojingumas. Tačiau kas apsprendžia, kas tai veikos pavojingumas-kartais pačios prieštaringiausios nuostatos. Baudžiamasis procesas veikos pavojingumą vertina per asmens, valstybės, visuomenės gyvenimo sąlygas, baudžiamasis kodeksas numato tik tokias veikas, kurių padarymas kelia grėsmę žmogaus, visuomenės ar valstybės egzistavimui.

Veikos pavojingumo apibūdinimo kriterijai – pobūdis ir laipsnis. Pobūdis-vertybės, į kurias kėsinasi veika, laipsnis-konkrečia veika padaromos žalos dydis. Yra veikų, kurių pavojingumas nekelia abejonių-pvz., tyčinis nužudymas – veika tiesiogiai kėsinasi ne tik į žmogaus egzistavimo sąlygas, bet ir į patį žmogų, tuo pačiu kelia rimtą grėsmę visos visuomenės egzistavimui. Kalbant apie pavojingumo laipsnį skiriama keletas tyčinio nužudymo rūšių, atsižvelgiant į sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimą veikos padarymo metu-tai specialiosios tyčinio nužudymo normos.

Antras aspektas kriminalizuojant ar dekriminalizuojant veiką– veikos paplitimas. Vertinimai-įvairūs. Tam, kad veiką pripažinti nusikaltimu, jos paplitimas neturi būti labai didelis. Jei didelis, uždraudus tą veiką įstatymais, visuomenę padarome kriminaline visuomene. Pvz., 1990-1991m individuali komercinė veikla-pirkimas ir perpardavimas brangiau (normalioje visuomenėje įprasta komercinė veikla) BK buvo įvardinta kaip spekuliacija (apie 50% būtų buvę nusikaltėliai). Antras momentas, liečiantis veikos paplitimą- labai retas veikų padarymas. Kyla klausimas ar baudžiamieji įstatymai turi drausti veikas, kurios padaromos labai retai ar išvis nedaromos? Atsakymas-nevienareikšmis. Iš vienos pusės-baudžiamojo įstatymo paskirtis uždrausti veikas, kurių visuomenė nepageidauja. BK juk turi ir prevencinį pobūdį (Maždaug 50% tiek senojo tiek naujojo BK normų galima manyti nebuvo ir nebus pritaikytos nė karto.) Bet abejonių dėl to-reikia jų ar nereikia nekyla- pvz. straipsnis “ kitos valstybės vadovo nužudymas”- norma reikalinga, kaip atliekanti prevencinę funkciją. Arba karo nusikaltimų skyrius, lyg ir nebūtinas, bet norint prisijungti prie tarptautinių konvencijų, toks skyrius reikalingas.

Yra “mirusių” BK normų, jos neatitinka šiandieninės baudžiamosios teisės reikalavimų, bet jos kol kas nėra dekriminalizuojamos. Pvz. išpirka už žmonos gavimą – rytų šalių realijos, kurių Lietuvoje niekada nėra buvę. Kai kurie autoriai priskaičiuoja apie 20 BK nustatytų “mirusių” draudimų –nera nei teisinio pagrindo, nei poreikio tas veikas laikyri nusikalstamomis.. Pvz.,
melioracijos įrenginių sugadinimas – realiam gyvenime nebuvo pritaikyta nuo 1961 m.

Trečias aspektas, lemiant veikos kriminalizavimą ar dekriminalizavimą, įvertinimas ar tam tikrą veiką būtina bausti baudžiamosios teisės normomis. Baudžiamoji teisė-paskutinioji valstybės poveikio priemonė. Kiekvieną kartą sprendžiant veikos kriminalizavimo ar dekriminalizavimo klausimą, turėtų būti sprendžiama, ar tokią veiką negalima uždrausti kitų teisės šakų pagalba – administracinės, civilinės, valstybinės teisės. Kitas šio aspekto momentas tas, kad realiame gyvenime lengviausia pakeisti arba papildyti BK. Norint vieną ar kitą veiką uždrausti kitų teisės šakų normų pagalba reikalinga keisti daugybę įstatymų. Kaip bebūtų būtina vadovautis baudžiamosios teisės teorijos principu-baudžiamoji teisė įjungiam tik tada, kai kitos teisės šakos nebepajėgia kovoti su tam tikru žmogaus elgesiu.

Kitas aspektas veikos kriminalizavimui ar dekriminalizavimui apspręsti-baudžiamosios teisės veikimo sferos atribojimas. Ne bet kokį elgesį esame pajėgūs uždrausti ir draudimus įgyvendinti. Yra įvairių BK numatytų draudimų, kurie dėl įvairių priežasčių sunkiai įgyvendinami. Pvz. senojo BK 122str.- draudimas savanoriškų homoseksualių santykių tarp vyrų ; kai šis straipsnis buvo naikinamas, argumentai buvo, kad kur yra savanoriška ir intymi sfera, draudimus įgyvendinti tampa praktiškai neįmanoma. 5% visuomenės-homoseksualios lytinės orientacijos. Dėl tokios draudimo formos pasirinkimo baudžiamoji teisė tampa iškreipta valstybės grimasa prieš tam tikrą elgesį, kuris valstybei atrodo nepriimtinas. Pvz., argi baudžiamosios teisės sfera- atsakomybė už azartinius žaidimus, o ir kokios galimybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn kassavaitinius kortuotojus , lošiančius savame rate iš pinigų?

Kalbant apie baudžiamosios teisės sferą-kai kurie autoriai sako, kad baudžiamoji teisė neturėtų kištis ten, kur nėra aiškaus nukentėjusiojo. Pvz., narkotikų ar psichotropinių priemonių vartojimas, prostitucija. Tokių veikų draudimas yra iš vienos pusės sunkiai įgyvendinamas, iš kitos pusės daro visuomenei bloga. Įdomesni vertinimai-pvz., tyrimas JAVmokslininkai tyrė, kaip realiai susiklosto situacija valstijose, kur baudžiamuoju įstatymu uždrausta prostitucija. Pasirodė, kad iš vienos pusės tose valstijose šių paslaugų kainos didesnės , iš kitos pusės tokios veikos kontrolę tose valstijose kontroliuoja organizuotos nusikalstamos struktūros. Vyksta antrinis kriminogeninis veikimas- draudimas verstis prostitucija iššaukia pinigų plovimą, mokesčių vengimą ir tt.. Dar vienas momentas kaip rodo praktika nusikaltimų, kuriuose nėra aiškaus nukentėjusiojo tyrimo procese policija 50% daugiau nei įprasta naudoja neteisėtus tyrimo būdus. Todėl tokių nusikaltimų nereikėtų numatyti baudžiamajame įstatyme. Čia neina kalba apie apie veikų legalizavimą ar uždraudimą-eina kalba, kokiomis priemonėmis šiuos draudimus įgyvendinti-administracinės ar civilinės teisės priemonėmis.

Veikų penalizacija arba depenalizacija kita baudžiamojo įstatymo paskirties dalis-nustatytyti tam tikras bausmes už tam tikrų įstatymo nuostatų nesilaikymą, ar atsisakyti bausmių už tam tikras veikas. Penalizacija parodo, kaip įstatymų leidėjas suvokia baudžiamosios teisės paskirtį, kokius uždavinius jai kelia. Bausmių sistema, jų nustatymas yra labai svarbus įstatymų leidėjo darbas. Įstatymų leidėjo valia čia yra labai svarbi. Bausmių dydis turi atitikti uždraustų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, įstatymų leidėjas turi numatyti labai įvairias bausmes pagal veikos pobūdį ir laipsnį, kad teismai galėtų tinkamai vykdyti teisingumą. Dabartiniame BK –paradoksalūs dalykai, susiję su bausmių sistema. Galiojantis BK numato 4 pagrindines skirtingas pagal griežtumą bausmes, atrodytų atitinkančias bendrus kriterijus. Teorijoje suformuluotas principas – kuo griežtesnė bausmė, tuo retesnis turėtų būti jos taikymas. Tačiau pažiūrėjus, kaip įgyvendinama įstatymų leidėjo valia teismuose-paaiškėja, kad Lietuvos BK griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, taikoma 50% atvejų-reiškia ji taikoma kas antram teisiamajam. Apie 3% paskirtų bausmių sudaro pataisos darbai, 5% -baudos, likusi dalis-taip pat laisvės atėmimas, tik atidedant jo vykdymą. Sakyti, kad teismai elgiasi netinkamai, nes tokia teisminė praktika yra numatyta įstatymo. Jei sankcijoje yra tik laisvės atėmimas, nieko kito nepritaikysi. Kitas dalykas yra bausmių skyrimo taisyklės.

Trečias momentas aplinkybės, nustatančios baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Tai būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, įsakymo vykdymas. Taip pat tai atleidimo nuo atsakomybės institutas (kaltinamojo su nukentėjusiu susitaikymas, atleidimas nuo bausmės nepilnamečio). Kitas institutas –atleidimas nuo bausmės. Pvz., lygtinis atleidimas nuo vausmės, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos – asmuo atlikęs tam tikrą bausmės dalį, gali būti išleistas iš įstaigos anksčiau. Šie institutai su baudžiamąja politika nėra tiesiogiai susiiję, bet jų keitimas sudaro pagrindą kalbėti apie tai, kokią politiką vykdo valstybė. Pvz. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų-asmuo atlikęs tam tikrą laisvės atėmimo bausmės dalį išleidžiamas iš pataisos
darbų įstaigos anksčiau teismo nustatyto laiko Šalia kitų sąlygų, apsprendžiančių, ar galima taikyti paleidimą, įstatymų leidėjas įdėjo labai gerą nuostatą: asmuo uri būti atlyginęs bent 50% padarytos žalos. Po to paleidimo taikymas realiai sumažėjo nuo 3000 iki 1500 asmenų per metus; žalos buvo atlyginta dar mažiau, negu buvo iki tokio įstatymo išleidimo (kam atlyginti, jei tai nieko neduos, 50% vis vien nepasieksi). Kam nebuvo taikyta, jie dar bent 1,5 metų kabės ant valstybės kaklo, jų išlaikymas kainuoja apie 6000 Lt per metus. Štai nuostoliai dėl įstatymų leidėjo valios.

Vertinant tai, kas galioja ir kaip teismai valstybėje įgyvendina baudžiamąją politiką sutinkame dviejų tipų vertinimus:

Baudžiamoji politika labai nenuosekli. BK Bendrosios dalies straipsniai nuo 1995-01-01 (per 7 metus) pasikeitė 10 kartų; yra straipsnių, kurie keitėsipo 5-6 kartus, pirma į vieną pusę, o po metų atgal, paeksperimentavus su gyvais žmonėmis. Ten, kur buvo keičiamos sankcijos, visur buvo pridedama, didinama, įkalinimo įstaigos tapo labai perpildytos. 1998 metų pabaigoje įvyko totalus grįžimas atgal, po 1998 ir vėl Seimas sankcijas griežtina; pvz., dėl narkotikų pavojingumo sankcijos sugriežtintos – palyginimui- už tyčinį nužudymą numatyta baudžiamoji atsakomybė nuo 5 iki 20 metų ir metų o už nepilnamečių įtraukimą į narkotikų vartojimą- nuo 10 iki 20. Už įtraukimą bausmės griežtesnės, negu už nužudymą.

Antras baudžiamosios politikos vertinimo aspektas yra tas, kad baudžiamoji politika yra ne tiek griežta, kiek nesubalansuota; už nelabai pavojingus nusikaltimus skiriamos labai griežtos bausmės, už pavojingus – neypatingai. Pvz., buvo byla susijusi su neteisėtu šaudmenų gaminimu, laikymu, naudojimu; vietoje 1-5 metų, buvo pakeista į nuo 4 iki 5 metų. Tas pats su vagystėmis, nepilnamečiai prisigėrę apvagia sandėliukus, žala iki 1 MGL, BK siūlo 4-8 metų laisvės atėmimo bausmę. Aukščiausias Teismas nusprendė, kad jei žala patenka pagal administracinio teismo nuostatas, BK netaikyti. Kartais už pakankamai pavojingus nusikaltimus, bausmės nėra griežtos; pavyzdys su narkotikais ir nužudymu. Žmogaus gyvybė yra vertingesnė, negu žala padaryta narkotikais. Tai matyti analizuojant bausmės vidurkius: nužudymas (9 metai) – kontrabanda (5 metai) – vagystės (virš 4 metų) – po to finansiniai nusikaltimai; o tyčiniai sunkūs kūno sužalojimas toje eilėje toli(vidurkis neiplni 2 metai laisvės atėmimo).

Tai ne teismų blogo veikimo rezultatas, o įstatymų ir teismų sprendimų nesubalansuotumo iliustracija.

Baudžiamoji teisė, baudžiamosios teisės dalykas, metodas

Dalykas

Tradiciškai baudžiamosios teisės dalyku laikomi teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja baudžiamoji teisė. Kokie dalykai patenka į baudžiamosios teisės veikimo sferą:

1) nusikaltimai; visi dalykai susiję su nusikaltimai.

2) bausmė; visi dalykai susiję su ja;

3) aplinkybės susiję su baudžiamosios atsakomybės realizavimu.

Baudžiamojoje teisėje yra keletas institutų, kurie nėra tiesiogiai susiję su pirmaisiais trimis:

1) medicininio poveikio priemonės-lyg ir šalia baudžiamosios teisės, nes veikia tik tada, kai veika nepripažįstama nusikaltimu, bet skyrimą už pavojingų visuomenei veikų padarymą reglamentuoja baudžiamasis kodeksas.;

Nepakaltinamumo klausimai; atrodytų daugiau medicininių teisės šakų sfera, bet abi reglamentuojamos BK.

Antrasis momentas – baudžiamųjų teisinių santykių subjektai .Tai valstybė, fiziniai, juridiniai asmenys. Baudžiamieji teisiniai santykiai susiklosto tarp valstybės ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką. Šiuo atveju valstybės funkcijas vykdo teismai.

Trečias momentas – baudžiamųjų teisinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo momentas. Šis klausimas ilgą laiką buvo diskusijų objektu, priėmus Konstituciją, atsiradimo momentas nebediskutuojamas, nes “asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu”. Įsiteisėjęs teismo sprendimas – baudžiamųjų teisinių santykių atsiradimo momentas. Kokie santykiai atsiranda veikos padarymo momentu;? Tai baudžiamojo proceso teisiniai santykiai. Tie patys santykiai kai ta veika yra tiriama. Pasibaigimas – dvi pozicijos: bausmės atlikimo laiko pasibaigimu, teistumo išnykimas. Priimtinesnė yra pirmoji, baudžiamųjų teisinių santykių išnykimas siejamas su bausmės pasibaigimu. Kol tie santykiai egzistuoja – iki bausmės atlikimo laiko pabaigos asmuo turi aiškiai apibrėžtas, išplaukiančias iš teismo nuosprendžio, teises ir pareigas. Bausmę atlikus baudžiamosios teisės prasme teistumas jokių papildomų teisių ir pareigų nesukuria. Jeigu teistumo metu asmuo padaro naują nusikaltimą, susiklosto nauji baudžiamieji santykiai. Tai, kad toks asmuo teistumo laikotarpiu negali dalyvauti tam tikroje veikloje (būti teisėju, advokatu, valstybės tarnautoju), tai nesukuria baudžiamųjų teisinių santykių, tai kitų teisės šakų reguliavimo sfera.

Metodas

Teisės teorija išskiria 2 metodus:

1) civilinį;

2) administracinį.

Jei subjektai lygūs ir klausimai sprendžiami susitarimo pagrindu – civilinis metodas, jei pavaldumo santykiai – administracinis metodas. Nei vienoje teisės šakoje nėra gryno vieno metodo, yra
lydinys, skiriasi tik proporcija. Civilinėje teisėje daugiausiai klausimai sprendžiami susitarimu Galima teigti, kad baudžiamoji teisė šiuo požiūriu specifinė, luginant su kitomis teisės šakomis baudžiamojoje teisėje vyrauja administracinis metodas, asmuo padaręs nusikalstamą veiką subordinuojamas valstybei. Galima rasti ir civilinio metodo ypatumų: toks yra baudžiamosios teisės institutas-kaltininko susitaikymas su nukentėjusiuoju. Prie tokių normų nurodomos skatinančios tokį elgesį baudžiamosios teisės normos. Pvz., narkotinių priemonių atidavimas valstybinėms institucijoms, pašalina nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į dalyko ir metodo sąveiką , apibrėžiama baudžiamosios teisės šaka. Baudžiamoji teisė yra savarankiška teisės šaka, ji egzistuoja visos teisės sistemoje todėl turi tam tikrą ryšį su kitomis teisės šakomis. Jai artimiausios yra trys: baudžiamasis procesas, bausmių vykdymas, administracinė teisė. Užsienio literatūroje visa tai (baudžiamoji teisė, baudžiamojo proceso teisė, bausmių vykdymas ) vadinama baudžiamąja justicija, arba baudžiamuoju teisingumu . Tuo parodoma baudžiamosios teisės vieta teisės sistemoje ir kitų teisės šakų-proceso, bausmių vykdymo paskirtis. Jeigu nebūtų baudžiamosios teisės nebūtų baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo. Kai kur jos visos apjungtos Baudžiamaisiais kodeksais, Prancūzijoje bausmių vykdymą reglamentuoja baudžiamasis procesas. Baudžiamoji teisė- materaialinė, svarbiausia šaka bloke , apsprendžianti ir proceso ir bausmių vykduymo aspektus . Toks baudžiamosios teisės suvokimas yra pilnesnis, nes tarp procesinių ir materialinių teisės normų pasitaiko kolizijų. Prioritetas teikiamas materialinės teisės normoms. Net tuo atveju, kai procesinės normos palankesnės kaltinamajam, taikomos materialinės baudžiamojo kodekso normos.

Atribojant administracinę ir baudžiamąją teisę, esminis požymis-administracinė atsakomybė taikoma mažiau pavojingoms veikoms, baudžiamoji-labiau pavojingoms. Praktikoje ATPK dažnai nenumato švelnesnės bausmės negu BK; pvz., baudos pagal ATPK yra iki 1mln. litų, tuo tarpu BK tokių nėra. Lietuvoje retas ATPK straipsnis yra švelnesnis už naują BK. Kuomet atribojimas pažeidimo ir nusikaltimo vertinimas siejamas su materialiu vertinimu kartais 2 centai padarytosios žalos skiria nusikaltimą nuo administracinio teisės pažeidimo

Baudžiamosios teisės mokslas

Kai kalbama apie baudžiamosios teisės mokslą lyginant su baudžiamąja teise , tai mokslas yra = (baudžiamoji teisė+visa teorija+istorija+tai, ko dar nėra), nesutapatinti su baudžiamąja teise , o tuo labiau su BK.

Baudžiamosios teisės šaltiniai

Baudžiamoji teisė pasižymi tuo, kad baudžiamosios teisės šaltinių ratas lyginant su kitomis teisės šakomis yra labai siauras. Tradiciškai sakoma, kad baudžiamosios teisės šaltiniu yra tik baudžiamasis įstatymas. Žiūrint preciziškai, šaltiniai ne vien įstatyminiai. Šaltinių grupės:

1) Konstitucija – tiesiogiai taikomas teisės aktas, joje yra taisyklių, kurių kitaip kaip baudžiamosios teisės taisyklėmis nepavadinsi-

• nuostata, kada atsiranda baudžiamosios teisės santykiai,

• principas, kad niekas negali būti baudžiamas 2 kartus už tą patį nusikaltimą,

• draudimas taikyti žiaurias ar žemianančias orumą bausmes,

• nuostata, kad nuteistųjų darbas nelaikomas priverčiamuoju darbu (48str)..

Vistik pagrindinis šaltinis BK (galioja 1961 metų, 1995 padaryti esminiai pakeitimai) i

Be baudžiamojo įstatymo- atskiri įstatymai, nors Lietuvoje baudžiamoji teisė yra labiausiai kodifikuota, lyginant su kitomis.

Pavyzdžiui Lietuvoje egzistuoja Įstatymas dėl kovos su spekuliacija, jo šio metu netaiko, jame yra ir administracinės, ir civilinės ir kitų teisės šakų taisyklės inkorporuotos. Formaliai šis įstatymas nėra panaikintas. Kitas įstatymas dėl atsakomybės už genocidą prieš Lietuvos gyventojus. Jame buvo numatytas atskiras straipsnis, kas tai yra genocidas ir nustatantis bausmes. Straipsnis taip pat inkorporuotas į BK, likusi įstatymo dalis galioja. Tuo pačiu įstatymu Seimas prisijungė prie tarptautinės konvencijos dėl genocido ir …, t.y. jo pagrindu ratifikuota tarptautinės sutarties. Be šių 3 galiojančių, buvo keletas laikinųjų įstatymų – dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už ginklų, … laikymą ir grąžinimą. Tuo įstatymu asmuo buvo atleidžiamas nuo atsakomybės;

Trečia grupė baudžiamosios teisės šaltinių-specifinė teoriniu požiūriu – įstatymai dėl amnestijos (viso jų buvo 6). Išskiriami atskirai dėl to, kad Seimas visiškai nepagrįstai tokios rūšies teisės aktus priima kaip įstatymus. Tai grindžiama Konstitucijos analize; amnestija nėra įstatymas. Konstitucijoje įvardinama, kad Seimas priima amnestijos aktus. Ši konstitucinė logika yra suprantam, kai palygini Seimo ir prezidento kompetenciją – Prezidentas teikia malonę. Seimas pats apsiribojo savo teises. Šio akto leidime Seimas turėtų teikti amnestiją, jam nereikalingas prezidento parašas, geriau vadinti amnestijos aktu, o ne įstatymu. Toks požiūris į amnestijos aktus nėra vienintelis, kai kurie autoriai jų nelaiko teisės šaltiniu, nes tai yra teisės taikymo aktas, kuriuo nesukuriamos teisės normos.

Ketvirta grupė šaltinių-Konstitucinio teismo
kuriais Konstitucinis Teismas pripažįsta kažkokią BK nuostatą prieštaraujančia Konstitucijai. Jeigu pripažįsta normą neprieštaraujančia, ji galioja ir toliau, jei prieštarauja, ta norma nebegali būti taikoma. Dėl tos priežasties baudžiamosios teisės šaltiniais pripažįstami tik tie Konstitucinio teismo nutarimai, kurie pripažįsta prieštaraujančiomis konstitucijai baudžiamojo įstatymo normas. . Kol kas yra tik vienas toks nutarimas – dėl mirties bausmės taikymo. Dėl turto konfiskavimo, Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tokia norma Konstitucinei teisei netaikoma. Kalbėti apie šį nutarimą kaip apie baudžiamosios teisės šaltinį vargu ar galima.

2) Aukščiausiojo Teismo (AT) nutartys(teisminiai precedentai). Lietuvoje pagal Teismų įstatymo nuostatas pripažįstamas ribotas teisminis precedentas. Tik tokios nutartys, kurios praėjo AT aprobaciją ir paskelbtos Aukščiausiojo teismo biuletenyje “Teismų praktika” tampa privalomomis žemesniem teismam. Kai kurie autoriai pripažįsta dar vieną teisminio precedento formą – AT Senato nutarimus, kuriuose apibendrinama tam tikra teisminė praktika ir pateikiama savas požiūris į vienos ar kitos nuostatos taikymą žemesniuose teismuose. Vieni autoriai šiuos dokumentus priskiria prie baudžiamosios teisės šaltinių, kiti ne, nes AT Senato nutarimai pagal koncepciją tik paaiškina teisės normas, bet nesukuria naujų. Vertinant praktiškai- neretai iš tikrųjų jas sukuria. AT Senato nutarimus vertinti reikėtų kiekvienu konkrečiu atveju, negalima jų vertinti apibendrintai. Dažnai AT pozicija išsprendžia susidariusias praktines problemas, nors ir peržengiant savo kompetenciją. Pvz. 2002 gruodžio mėn. AT nutarimas dėl BT įstatymų galiojimo laike, pagal Senato išaiškinimą toks įstatymas gali būti taikomas tik kitą dieną po paskelbimo Valstybės Žiniose. Yra ir neigiamų nutarimų, pvz., grasinimas žaisliniu ginklu, Lietuvoje nėra ginkluotas apiplėšimas, kitose valstybėse tai priklauso nuo to, kaip tą ginklą suvokia užpultasis. Neabejotinai jie paaiškina požymius, problemas, kaip teismai turėtų elgtis vienoje ir kitoje situacijoje.

Baigiant su nacionaliniais teisės šaltiniais-Ar yra teisės šaltiniai kiti teisės aktai? Pozicijos dvi, viena jų-greta baudžiamojo įstatymo yra kitų įstatymų, poįstatyminių aktų, kurie gali būti priskiriami baudžiamosios teisės šaltiniams. Kartais labai sudėtinga apibūdinti kitus teisės aktus įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, kurie yra greta BK. BK yra blanketinių normų, pvz., rinkimų įstatymų pažeidimas, kokią įtaką turi Rinkimų įstatymas? Kai kurie autoriai sako, kad be BK turi būti taikomas Rinkimų įstatymas, šis yra BT šaltinis. Kiti autoriai sako, kad taikomas yra BK, kiti įstatymai tik pagalbinė priemonė. Gali būti ir įvairių taisyklių pažeidimai (pvz., kelių eismo taisyklių). Pats kebliausias poįstatyminis teisės aktas yra Kūno sužalojimo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklės. Naujasis BK sako, kad šias taisykles tvirtina Sveikatos apsaugos ministras, šiuo metu tas taisykles nustato Vyriausybė o tik pagal jas galima nustatyti sužalojimo sunkumą. Yra ir kitų dalykų – didelis, nedidelis ir labai didelis narkotikų kiekis –pagal naują BK turės nustatyti Sveikatos apsaugos ministras(?). Kūno sužalojimo taisyklės yra privalomos taikyti, todėl jos neabejotinai tam tikra išimtis iš bendrųjų BT šaltinių (šiandien jos nustatytos Vyriausybės).

Tarptautinės teisės aktai

Greta nacionalinės teisės bloko pripažįstami tarptautinės teisės aktai. Konstitucijos 138 str. Sako, kad Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys yra nacionalinės teisės dalis. BT kontekste 3 tarptautinės organizacijos sudaro šaltinių leidėjus – Jungtinės Tautos (JT), Europos Taryba (ES), Europos Ekonominio bendradarbiavimo organizacija (EEBO). Visos šių organizacijų sutartys-daugiašalės. Prie jų gali prisijungti neribotas skaičius valstybių. Tam tikrais atvejais organizacijos gali numatyta, kad sutartyje dalyvauja tik šalys-narės(ypač būdinga JT, ET) Kokios daugiašalės tarptautinės sutartys-baudžiamosios teisės šaltiniai:

Jungtinės tautos

JT Konvencija dėl genocido uždraudimo . Nacionalinei teisei svarbi ta prasme, kad pateikia visus privalomus genocido požymius. Ratifikuodama konvenciją Lietuva turėjo suderinti nacionalinius įstatymus su šia konvencija-priimtas specialus įstatymas kur genocido apibūdinimas nurašytas nuo konvencijos.

Labai daug konvencijų pateikia nusikaltimų apibūdinimus, bet tik 1 numato bausmes, kitų atveju nusikaltimas apibūdinamas vienodai, bet sankcijas nustato nacionalinė teisė priklausomai nuo valstybės tradicijų.

JT Konvencija dėl senaties netaikymo .už genocido nusikaltimus ir nusikaltimus.. žmoniškumui.

BT požiūriu-labai svarbi konvencija, kuri numato išimtį iš bendrųjų BT principų, – įstatymų leidėjas privalomai turi nustatyti normas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kaltų šiais nusikaltimais asmenų netaikant senaties termino ir net taikant įstatymo galiojimą atgal-už veikas padarytas iki tokio įstatymo priėmimo

JT Konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą. Pateikiama organizuoto nusikalstamumo samprata. (atitinka dabartinis 227 1 str.). Lietuva ratifikuodama konvenciją turėjo žiūrėti, ar gali taikyti nuostatas. Pateikiama kai
kurių nusikalstamų veikų samprata-sukčiavimu vadinamas ir mokesčių nemokėjimas.Konvencija leidžia valstybei pasirinkti atsakomybės formą – baudžiamosios, administracinės, civilinės. Lietuva pasirinko baudžiamąją atsakomybę juridiniams asmenims, įgyvendindama konvencijos nuostatas.

JT Konvencija dėl kovos su terorizmo finansavimu; laikoma baudžiamosios teisės konvencija, nes numato valstybių pareigą kriminalizuoti tokią veiką , kaip parama teroristinėms organizacijoms. BK buvo patikslintas iki pernai įvykusio ratifikavimo – numatyta atsakomybė už finansinę ar kitokią paramą teroristų organizacijom. Visos konvencijos numato tam tikras pareigas ir dėl sankcijų, bet paprastai nurodoma tik į privalomą turto konfiskavimo nustatymą.

JT Ženevos konvencijos (viso 6 = 4 konvencijos + 2 protokolai) – kariavimo konvencijos. Pateikta visa karo nusikaltimų sistema. Be baudžiamosios teisės apstu tarptautinių humanitarinės teisės normų. Tiek dabartinio tiek naujo BK atitinkami skyriai-iš konvencijos.

Šios konvencijos yra tiesiogiai baudžiamosios teisės, greta yra be galo daug universalių konvencijų, tarptautinių sutarčių, kurias yra ratifikavusi Lietuva, kuriose yra kai kurie dalykai, galintys būti priskirti ir prie baudžiamosios teisės. pvz., Viena seniausių JT -Vaiko teisių apsaugos konvencijos I papildomas protokolas, numatantis valstybių pareigą numatyti baudžiamąją atsakomybę už vaikų ėmimą į ginkluotąsias pajėgas, (ratifikavus-buvęs draudimas iki 16 metų, “kilstelėtas” iki 18 metų). Visos išvardintos –privalomojo pobūdžio. Jei valstybė jas ratifikuoja, privalo įgyvendinti. JT rėmuose yra visa eilė konvencijų, kurios laikomos pavyzdinėmis, bet taikymas? – tai ekstradicijos ir nuteistųjų perdavimo konvencijos. Jos yra pavyzdys, kaip valstybės turi spręsti tokius klausimus, jei jomis nesivadovaujama, tai JT nelaiko pažeidimu, tik viešai sugėdina.

Eropos Taryba

ET rėmuose visi teisės aktai skirstomi į privalomus ir rekomendacinio pobūdžio. Privalomi – tai konvencijos arba sutartys; rekomendacinio pobūdžio – rekomendacijos arba rezoliucijos. Privalomi paminėtini 2: genocido konvencija ir konvencija dėl senaties terminų netaikymo už genocido nusikaltimus. Reglamentavimas sutampa su analogiška JT konvencija, tik skiriasi dalyvių ratas – 42 ET narės. Trečioji konvencija – Europos konvencija dėl ekstradicijos ir jos papildomi protokolai; skirtingai nuo JT, valstybė, prisijungusi prie konvencijos, privalo laikytis konvencijos nuostatų. Ketvirtasis teisės aktas (2 iš tokių kurios yra ET pagrindas)- Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir jos papildomi protokolai, Visus ET aktus galima skirstyti į universalius ir specialius. EŽTPLAK-universalus aktas, anksčiau minėti-specialūs, skirti BT. Keli straipsniai-tiesiogiai sietini su baudžiamąja teise-1 str. numato draudimą žiauraus elgesio su žmogumi.(Yra ir EŽTT sprendimas taikant šią normą-Valašino byloje nepripažino Lietuvos įkalinimo įstaigų žmogaus kankinimu konvencijos prasme) 4str-priverstinio darbo draudimas. Konvencijoje reglamentuota siauriau, todėl pataisos darbai ir nunyko iš naujo BK. Kitose valstybėse ir naujame BK viešieji darbai-tik nuteistajam sutinkant skiriami.2 konvencijos straipsnis-irgi skirtas specialiai baudžiamajai teisei-garantuoja žmogaus teisę į gyvybę, greta to 6 konvencijos protokolas, uždraudžiantis mirties bausmę. Gyvybė-nėra absoliuti vertybė.Konvencijoje numatyti atvejai, kai gyvybė gali būti atimama: esant būtinosios ginties sąlygoms ir nusikaltėlio sulaikymo atveju – (pažodžiui-riaušės, pasipriešinimas valdžiai )Esminė nuostata- gyvybę galima atimti tik tada, kai to negalima išspręsti jokiais kitais būdais ir kai grėsmė yra lygiavertė. Lietuvos BK 14.2. str. numato, kad gyvybė gali būti atimama ne tik esant tokiai pačiai grėsmei – įsibrovimo į gyvenamąjį būstą metu. Tokia taisyklė prieštarauja ET konvencijai, bet Lietuvos įstatymų leidėjas numatė platesnes teises į būtinąją gintį. Konvencijos 5 str. Numatantis žmogaus teisę į laisvę, jis nustato, kas gali apriboti žmogaus laisvę. Lietuvos BK atitinka konvencijos nuostatas – apriboti laisvę gali atimti tik teismas, o vaikų – ne tik teisminė valdžia (galima patalpinti į specialią auklėjimo įstaigą – Lietuvoje tik teismas, Europoje ir administracinė valdžia). Konvencijos 7 str. nustato, kad atsakomybę griežtinantis įstatymas negali galioti atgal. Išimtis-karo, genocido nusikaltimai.. Su baudžiamąją teise susiijęs ir 8str.-žmogaus teisė į privatų gyvenimą.

Kita universali ET konvencija- konvencija prieš žiaurų elgesį , baudimą… Konvencijos esmė – uždraudžia žiaurų elgesį su žmogumi, įpareigoja nustatyti baudžiamąją atsakomybę privatiems asmenims ir pareigūnams, kurie žiauriai elgesį. Abi konvencijos turi kontrolės mechanizmą – žiauraus elgesio kontrolės komisija gali tikrinti valstybėse, ar nesielgiama su žmogumi žiauriai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4525 žodžiai iš 9022 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.