Baudziamoji teise2
5 (100%) 1 vote

Baudziamoji teise2

11



1. Baudžiamosios teisės sąvoka vartojama kaip:

1) teisės šaka;

2) įstatymų leidybos sritis;

3) mokslo sritis.

Asmuo, savo veiksmais pažeisdamas vieną ar kelis nustatytus draudimus, padaro žalą teisės saugomiems gėriams – t.y. nusikaltimą. Dėl to neišvengiama teisinė pasekmė – bausmė. Nusikaltimas ir bausmė yra dvi pagrindinės kategorijos, kurių pagrindu formuojama baudžiamoji teisė.

Baudžiamoji teisė – teisės normų visuma, kuri uždraudžia veikas kaip nusikalstamas ir numato už šių draudimų pažeidimus atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip šios veikos pasekmes, taip pat atleidimą nuo bausmės ar bausmės palengvinimą. Skiriasi nuo kitų teisės šakų, nes:

1) nereguliuoja visuomeninių santykių, kuriais tenkinami žmonių poreikiai;

2) skirta saugoti vertybes;

3) paskirtis – uždraudžia tokias veikas, kurios daro žalą; pateikiamas išsamus draudžiamų veikų sąrašas;

4) nėra svarbi reguliuojamoji funkcija.

Objektyvioji pusė (jus poenale) – visuma įstatymo numatytų draudimų ar įsipareigojimų, išdėstytų teisės normose.

Subjektyvioji pusė (jus puniendi) – parodo, kokią teisę turi valstybė nubausti nusikaltėlius. Ji turi šią teisę, nes teisės normų pagrindu imasi reguliuoti tvarką visuomenėje.

2. Baudžiamosios teisės esmė yra ta, kad jos normomis nustatoma svarbių visuomenės gėrių, t.y. teisinių gėrių (baudžiamosios teisės dalykas), apsauga, o už padarytus pažeidimus grasinama atitinkamomis sankcijomis. Baudžiamoji teisė gina tokias svarbias vertybes kaip gyvybė, orumas, nuosavybė, valstybės egzistavimo sąlygos ir t.t. Pasirenkant kokius gėrius reikia saugoti, pagrindu yra jų svarba visuomenėje ir jiems padarytos žalos pobūdis. Aptariant teisinių gėrių gynybą baudžiamosios teisės priemonėmis reikėtų pažymėti, kad:

1) šių gėrių gynyba yra galima, jeigu jų struktūra formalizuota, t.y. jie gali turėti formalizuotą loginę išraišką;

2) kriminalizuojant, turi būti atsižvelgta į tokių reiškinių paplitimą, teisėsaugos organų galimybes patraukti kaltus asmenis atsakomybėn, ir į kitus veiksnius.

Baudžiamųjų normų paskirtis – apsaugoti tam tikrus visuomeninius santykius, o tai apsaugai realizuoti jos turi nustatytas sankcijas (teisės pažeidėjui numatomi tam tikri asmeninio ar turtinio pobūdžio suvaržymai. Baudžiamosios teisės normos realizuojamos naudojant imperatyvinį metodą: taikomos tiksliai laikantis normų reikalavimų ir naudojant valstybės prievartą. Baudžiamojo teisinio santykio subjektai: vienoje pusėje fizinis, sulaukęs tam tikro amžiaus, asmuo, pakaltinamas ir padaręs pavojingą veiką, kitoje pusėje – valstybė, jai atstovauja teisingumo institucija.

3. Nusikaltimas – baudžiamojo įstatymo numatyta pavojinga veika (veikimas ir neveikimas), kuria kėsinamasi į LR visuomeninius santykius, jos politinę ar ekonominę sistemas, nuosavybę, piliečių asmenines, politines, darbines, turtines ir kitas teises ir laisves, taip pat kitokia baudžiamojo įstatymo numatyta pavojinga veika, kuria kėsinamasi į LR nustatytą teisėtvarką. Nusikaltimu nelaikoma tokia veika, kuri turi visus požymius, bet dėl mažareikšmiškumo nėra pavojinga.

Bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės interesais. Jos paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo, nubausti nusikaltusius, atimti nuteistajam galimybes daryti naujus nusikaltimus, siekti nusikaltėlį grąžinti į visuomenę.

4. Baudžiamoji teisė – materialioji, o baudžiamasis procesas ir bausmių vykdymo teisė – formalioji. Pirma apibrėžia nusikalstamų veikų ratą ir bausmes už jų padarymą. Procesinė teisė nustato, kokia tvarka turi būti nusikaltusiam asmeniui inkriminuotas padarytas nusikaltimas ir paskirta bausmė. Kaltės įrodinėjimas turi būti atliktas taip, kad nebūtų pažeistos pagrindinės žmogaus teisės, kad galėtų įrodyti savo nekaltumą. Bausmių vykdymo teisė – sprendžia kaip turi būti įvykdyta teismo paskirta bausmė, nustato tokią bausmių vykdymo tvarką, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, taip pat sureguliuoja nuteistųjų teisinę padėtį, jų auklėjimo, mokymo, darbo klausimus. Taigi baudžiamoji teisė, baudžiamasis procesas ir bausmių vykdymo teisė sudaro tam tikrą visumą, kuri teisiškai sureguliuoja visus klausimus susijusius su padaryto nusikaltimo išsiaiškinimu, kaltojo asmens nubaudimu ir paskirtos bausmės realizavimu – tai kriminalinės teisės šakos.

Baudžiamosios teisės vieta valstybės teisės sistemoje: priešingai negu kitos teisės šakos nesukuria jokių prielaidų formuotis tarpusavio santykiams ir nereguliuoja pozityvių visuomeninių santykių. Pagrindinis uždavinys – užkristi kelią tokių santykių formavimuisi. Kaip kitos teisės šakos gina visuomeninius gėrius, bet kitokiomis priemonėmis. Baudžiamoji teisė susijusi su konstitucine, administracine teise bei su tarptautine teise, nes vis daugiau klausimų sprendžiami tarptautinėmis sutartimis. Taip pat baudžiamoji teisė susijusi su civiline bei finansine teise, bet šis ryšys yra daug silpnesnis.

Moralinės nuostatos – nuostatos, paremtos žmogaus vidiniu įsitikinimu. Kai kurios iš jų gali turėti reikšmės veikų kriminalizacijai ir
dekriminalizacijai, taip pat teismų praktikai. Jos dažnai sutampa su baudžiamosios teisės normomis. Religinės normos irgi turi didelę įtaką baudžiamojoje teisėje.

5. Baudžiamosios teisės funkcijos – pagrindinės teisinio poveikio visuomeniniams santykiams kryptys:

1) bendroji prevencija, baudžiamaisiais draudimais siekiama užkirsti kelią nusikaltimams apskritai. Tai priklauso nuo nusikaltimų išaiškinamumo bei atsakomybės neišvengiamumo;

2) represinė funkcija, pagal sankcijas suvaržomos žmogaus teisės (asmeniniai, turtiniai suvaržymai). Sankcijos rūšis priklauso nuo nusikaltimo pavojingumo ir asmens, kuris tokį nusikaltimą padarė. Taip pat yra galimybė nusikaltusį asmenį atleisti nuo atsakomybės, o atliekamą bausmę sumažinti;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 870 žodžiai iš 2889 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.