BAUDŽIAVOS PANAIKINIMAS LIETUVOJE
Baudžiavos panaikinimo priežastys:
• Politinės ir idėjinės Vakarų Europos srovės, veikusios lietuvių bajoriją.
• Kaimyninių valstybių, Kuršo ir Estijos, kur valstiečiai buvo paskelbti laisvais, pavyzdys.
• Rusijos pralaimėjimas Krymo kare. Po šios nesėkmės visuomenė ėmė reikalauti reformų, vyko masiniai valstiečių bruzdėjimai, stagnacija dvarų ūkyje.
• Naujos Lietuvos ūkio sąlygos. Mintis, kad dvaro turtą sudaro žemė ir jos vaisiai, o ne baudžiauninkų skaičius, buvo nesuderinama su baudžiavos pagrindais.
Baudžiavos panaikinimas (1861 m.). Baudžiava buvo panaikinta Rusijos imperijoje, taip pat Lietuvoje iki Nemuno. Imperatorius Aleksandras II išleido Manifestą ir Nuostatus. Rusijos imperijoje baudžiava buvo naikinama pagal Bendruosius, Lietuvoje – pagal Vietinius nuostatus. Reforma palietė tik privačių dvarų baudžiauninkus, valstybiniai valstiečiai jos nepajuto. Sąlygos:
• Valstiečiai gavo asmens ir turtinę laisvę.
• Žemė liko dvarininko nuosavybe.
• Dvarininkui sutikus, žemę galėjo išsipirkti visi, kurie ja naudojosi iki Manifesto paskelbimo.
• Valstiečiai gavo teisę išsipirkti tik savo sodybas. Jie dar 2 metus turėjo eiti lažą ir atlikinėti prievoles (buvo vadinami laikinaisiais prievolininkais).