Bausmė auklėjimo priemonė ar smurtas prieš vaikus
5 (100%) 1 vote

Bausmė auklėjimo priemonė ar smurtas prieš vaikus

1121



BAUSMĖ: AUKLĖJIMO PRIEMONĖ

AR SMURTAS PRIEŠ VAIKUS?

Vilnius

2003

Turinys:

Įvadas…………………………………………………………………………………….3

Vaikų bausmės………………………………………………………………………..3

Fizinė bausmė – auklėjimas ar smurtas………………………………………5

Bausmė Lietuvoje……………………………………………………………………..7

Išvados……………………………………………………………………………………..8

Literatūra………………………………………………………………………………….9

Įvadas

Smurtas prieš vaikus, įprotis mušti juos ranka, diržu, lazda, rykšte ar kitokiais daiktais – nuo seno plačiai paplitęs reiškinys visame pasaulyje, iš kartos į kartą perduodamas klaidingas ir žalingas įsitikinimas, kad tik pliekiant vaiką rykšte ar diržu galima užauginti jį doru žmogumi. Todėl beveik visose šalyse bendras vaikų auginimo elementas, religinių įsitikinimų dalis bei vienas iš populiariausių vaikų auklėjimo būdų yra iki šiol plačiai praktikuojamas jų baudimas fizinėmis bausmėmis už bet kokius prasižengimus.

Kurdami Lietuvoje pilietinę lygių teisių ir galimybių visuomenę, turime kaip įmanydami stengtis, kad vaikas, pats mažiausias ir pažeidžiamiausias jos narys, realiai turėtų tokias pat teises kaip ir mes, suaugę žmonės. Kiekvienos valstybės demokratiškumo matas – pagarba jos piliečių, tarp jų ir vaikų, pilietinėms teisėms, įskaitant pagrindinę teisę į asmens neliečiamybę ir apsaugą nuo visų prievartos formų.

Pasauliui prireikė nemažai laiko suprasti, kad vaikas taip pat yra žmogus, kad jam nepakanka tik maisto ir stogo virš galvos. Žmonija turėjo nueiti ilgą kelią, kol suvokė, kad vaikas – lygiateisis visuomenės narys. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija buvo priimta 1950 metais, o Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija – tik 1989 metais. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija – tai elgesio su vaikais standartas visame pasaulyje. Konvencijos 19 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžta. Kad vaikai ginami nuo bet kokios prievartos: ,,Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių siekdamos apginti vaiką nuo visų formų fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimo ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jų globojančio asmens.”

Vaikų bausmės

Kodėl vaikai mušami? Tėvų ar globėjų argumentai įvairūs, tačiau jie taip elgiasi nesigilindami ir tradiciškai: ,,iš meilės”, norėdami gero savo vaikui; tai esanti tėvų teisė ir jų sprendimas, kaip auklėti vaikus; ,,mane mušė ir aš mušu”, tai vienintelė priemonė priversti vaiką paklusti. Yra ir kita tiesa, dažniausiai nutylima, – labai dažnai fizinė bausmė tėra tik suaugusio žmogaus galimybė išlieti susikaupusias neigiamas emocijas, nesugebant išspręsti asmeninių ar socialinių problemų.

Dabar tėvai dažniausiai baudžia savo vaikus dėl to, kad jie neklauso tėvų nurodymų, paliepimų, kad prieštarauja tėvų nuomonei, ginčijasi. Turbūt neužaugo nė vienas visada vykdęs savo tėvų valią vaikas. Ypač aktyvūs vaikai anksti turi savo nuomonę, požiūrį į supančią aplinką, jie siekia pažinti ir patirti atradimo džiaugsmą. Ginčuose turėtų laimėti išmintis, logika, bet jeigu jos stinga, tada diržas tampa vienintele išeitimi, turinčia paslėpti pasimetimą ir nenorą pripažinti savo pralaimėjimo. O ką reiškia ,,bausmė už melą”? Vaikas kažką negero padarė, jam kažkas nepasisekė. Ar jis pasisakys tėvams? Ne, vaikas šito nepadarys, nes nepasitiki tėvais, netiki, kad bus suprastas, kad jam atleis, net jeigu jis pasakys, kad taip elgėsi be piktos valios. Vaikas ryžtasi kaip nors išsisukti, nutylėti, blogiausiu atveju – pameluoti, nes bijo diržo. Fizinės bausmės baimė verčia vaiką meluoti. Jeigu vaikas galėtų pasitikėti tėvų išmintimi ar atlaidumu, ar jis meluotų? Tad ką reiškia, kai tėvai pasako, kad mušė vaiką už melą? O iš kur atsiranda tas melas? Jį gimdo tėvų ir vaikų tarpusavio nepasitikėjimas ir baimė.

Rečiau vaikai baudžiami už prastus pažymius. Sociologinė apklausa rodo, kad net gavę prastesnį pažymį geri mokiniai kartais neišvengia bausmės. Vadinasi, kai kurių vaikų mokymosi motyvacijoje ima vyrauti ne žinojimo, o gero pažymio siekis.

Dažna vaikų melo ir bausmės priežastis – vaiko ,,dingimas” t.y. vaikas laiku negrįžta namo. Ne visada tėvams atžala pasako, kur buvo, ką veikė. Ar visada jis darė kažką blogo? Ir šiais atvejais dažniau kaltas ne vaikas, bet vaiko baimė ir nepasitikėjimas tėvais:jis jaučia, kad bus nesuprastas ir neišvengs bausmės.

Rečiausiai, tai rodo apklausos duomenys, vaikai baudžiami už tai, kad rūko, geria alkoholį, vartoja narkotikus, žodžiu, svaiginasi ir bendrauja su prastos reputacijos vaikų grupėmis. Iš įvairiausiais keliais plintančios informacijos manoma, kad svaiginimasis narkotikais labai paplitęs, jų
vaikai gali nusipirkti ir prie mokyklos.

Tačiau sunku pasakyti, ar visada tėvai greitai pastebi, kad jų vaikas pradėjo svaigintis. Dėl to kyla abejonių, nes prieš narkotikų vartojimą labai griežtai pasisakė apklausti nuo 10 iki 14 vaikai.

Tėvai vaikus baudžia, nes vaikai

1. Neklauso, prieštarauja;

2. Meluoja

3. Blogai mokosi

4. Negrįžta laiku namo

5. Vartoja narkotikus, alkoholį, rūko

6. Bendrauja su ,,bloga: kompanija

Vaikai savo vaikus baustų, jei jie:

1. Vartotų narkotikus, alkoholį, rūkytų

2. Bendrautų su ,,bloga: kompanija

3. Neklausytų, prieštarautų

4. Meluotų

5. Blogai mokytųsi

6. Ne laiku grįžtų namo

Taigi bausmių priežasčių hierarchiją vaikai ,,apverčia”. Apklausa parodo, kad vaikai linkę suprasti, kad tėvai nori gero savo vaikams, siekia apsaugoti juos nuo blogio. Taip mąstančių vaikų širdyse nėra pykčio, tik savo kaltės suvokimas ir dažnai noras išvengti klaidų, už kurias jie būtų baudžiami. Jeigu tėvai sugebėtų pažvelgti į tokių vaikų širdį ir protą, jie tikriausiai atsisakytų fizinių bausmių, nes juos suartintų gerumas, bet esama šeimų, kur tėvų ir vaikų meilės ryšiai pažeisti. Galbūt dėl tėvų žiauraus elgesio, nesitvardymo, kerštavimo vaikams už nesusiklosčiusį gyvenimą, girtuoklystes ydų vaikai užsidega neapykanta, noru keršyti. Juk jie iš artimiausių žmonių – tėvo ar mamos – patiria skaudžių, kartais nepelnytų smūgių.

Daugelis tėvų ir vaikų pripažįsta, kad mušimas įrodo tėvų bejėgiškumą, nes vaikas netampa geresniu, t.y. klusniai nevykdo tėvų valios, nėra nuolankus bestuburis aplinkiniams, prisitaikantis, pataikaujantis.

Fizinė bausmė – auklėjimas ar smurtas

Nė vienas iš daugelio tarptautiniu mastu atliktų tyrimų, susijusių su fizinių bausmių vaikams taikymu, nerodo, kad jos duotų ką nors gero. Tuo tarpu tūkstančiai tyrimų įrodė jų žalingumą.

• Įrodyta, kad fizinės bausmės nepadeda auklėti vaiko. Prievarta neskatina pagarbos, tolerancijos, noro elgtis taip, kaip iš jo reikalaujam. Vaiką gerai elgtis galima išmokyti ne smūgiais, o žodžiais, įtikinėjimais, gerais pavyzdžiais. Fizinių bausmių alternatyva – pozityvus požiūris į vaiko elgesį, jo drausmę. Efektyvi vaiko elgesio kontrolė nesiejama su jam galimos bausmės taikymu, o priklauso nuo to, kaip nustatomos tinkamo elgesio ribos. Todėl gera drausmė yra tokia, kuri galiausiai perauga į vidinę vaiko savidrausmę. Tai labai priklauso nuo suaugusiųjų gebėjimo vaikui išaiškinti, kokio elgesio jie tikisi ir kaip jie pasielgtų patys. Kitaip sakant, jeigu negalima įtikinti vaiko žodžiais, neįmanoma to padaryti mušant.

• Vaiko mušimas aiškiai nesuderinamas su visuotinai pripažintomis moralės normomis. Prieš mažą ir silpną naudojama fizinė jėga visose civilizuotose šalyse traktuojama kaip amoralus ir netinkamas bendravimo būdas. Smurtas ir jėga visuomet buvo laikomos blogiausiomis bet kokios problemos sprendimo priemonėmis, taikant jas vaikui negalima pašalinti blogybių, su kuriomis susiduriama ugdant jį šeimoje ir visuomenėje. Smurtu ir baime galima tik laikinai priversti vaiką paklusti tėvų reikalavimams, bet negalima išugdyti tinkamo elgesio įpročių.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1264 žodžiai iš 2426 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.