Bausmė auklėjimo priemonė ar smurtas prieš vaikus
5 (100%) 1 vote

Bausmė auklėjimo priemonė ar smurtas prieš vaikus



BAUSMĖ: AUKLĖJIMO PRIEMONĖ

AR SMURTAS PRIEŠ VAIKUS?

Vilnius

2003

Turinys:

Įvadas…………………………………………………………………………………….3

Vaikų bausmės………………………………………………………………………..3

Fizinė bausmė – auklėjimas ar smurtas………………………………………5

Bausmė Lietuvoje……………………………………………………………………..7

Išvados……………………………………………………………………………………..8

Literatūra………………………………………………………………………………….9

Įvadas

Smurtas prieš vaikus, įprotis mušti juos ranka, diržu, lazda, rykšte ar kitokiais daiktais – nuo seno plačiai paplitęs reiškinys visame pasaulyje, iš kartos į kartą perduodamas klaidingas ir žalingas įsitikinimas, kad tik pliekiant vaiką rykšte ar diržu galima užauginti jį doru žmogumi. Todėl beveik visose šalyse bendras vaikų auginimo elementas, religinių įsitikinimų dalis bei vienas iš populiariausių vaikų auklėjimo būdų yra iki šiol plačiai praktikuojamas jų baudimas fizinėmis bausmėmis už bet kokius prasižengimus.

Kurdami Lietuvoje pilietinę lygių teisių ir galimybių visuomenę, turime kaip įmanydami stengtis, kad vaikas, pats mažiausias ir pažeidžiamiausias jos narys, realiai turėtų tokias pat teises kaip ir mes, suaugę žmonės. Kiekvienos valstybės demokratiškumo matas – pagarba jos piliečių, tarp jų ir vaikų, pilietinėms teisėms, įskaitant pagrindinę teisę į asmens neliečiamybę ir apsaugą nuo visų prievartos formų.

Pasauliui prireikė nemažai laiko suprasti, kad vaikas taip pat yra žmogus, kad jam nepakanka tik maisto ir stogo virš galvos. Žmonija turėjo nueiti ilgą kelią, kol suvokė, kad vaikas – lygiateisis visuomenės narys. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija buvo priimta 1950 metais, o Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija – tik 1989 metais. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija – tai elgesio su vaikais standartas visame pasaulyje. Konvencijos 19 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžta. Kad vaikai ginami nuo bet kokios prievartos: ,,Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių siekdamos apginti vaiką nuo visų formų fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimo ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jų globojančio asmens.”

Vaikų bausmės

Kodėl vaikai mušami? Tėvų ar globėjų argumentai įvairūs, tačiau jie taip elgiasi nesigilindami ir tradiciškai: ,,iš meilės”, norėdami gero savo vaikui; tai esanti tėvų teisė ir jų sprendimas, kaip auklėti vaikus; ,,mane mušė ir aš mušu”, tai vienintelė priemonė priversti vaiką paklusti. Yra ir kita tiesa, dažniausiai nutylima, – labai dažnai fizinė bausmė tėra tik suaugusio žmogaus galimybė išlieti susikaupusias neigiamas emocijas, nesugebant išspręsti asmeninių ar socialinių problemų.

Dabar tėvai dažniausiai baudžia savo vaikus dėl to, kad jie neklauso tėvų nurodymų, paliepimų, kad prieštarauja tėvų nuomonei, ginčijasi. Turbūt neužaugo nė vienas visada vykdęs savo tėvų valią vaikas. Ypač aktyvūs vaikai anksti turi savo nuomonę, požiūrį į supančią aplinką, jie siekia pažinti ir patirti atradimo džiaugsmą. Ginčuose turėtų laimėti išmintis, logika, bet jeigu jos stinga, tada diržas tampa vienintele išeitimi, turinčia paslėpti pasimetimą ir nenorą pripažinti savo pralaimėjimo. O ką reiškia ,,bausmė už melą”? Vaikas kažką negero padarė, jam kažkas nepasisekė. Ar jis pasisakys tėvams? Ne, vaikas šito nepadarys, nes nepasitiki tėvais, netiki, kad bus suprastas, kad jam atleis, net jeigu jis pasakys, kad taip elgėsi be piktos valios. Vaikas ryžtasi kaip nors išsisukti, nutylėti, blogiausiu atveju – pameluoti, nes bijo diržo. Fizinės bausmės baimė verčia vaiką meluoti. Jeigu vaikas galėtų pasitikėti tėvų išmintimi ar atlaidumu, ar jis meluotų? Tad ką reiškia, kai tėvai pasako, kad mušė vaiką už melą? O iš kur atsiranda tas melas? Jį gimdo tėvų ir vaikų tarpusavio nepasitikėjimas ir baimė.

Rečiau vaikai baudžiami už prastus pažymius. Sociologinė apklausa rodo, kad net gavę prastesnį pažymį geri mokiniai kartais neišvengia bausmės. Vadinasi, kai kurių vaikų mokymosi motyvacijoje ima vyrauti ne žinojimo, o gero pažymio siekis.

Dažna vaikų melo ir bausmės priežastis – vaiko ,,dingimas” t.y. vaikas laiku negrįžta namo. Ne visada tėvams atžala pasako, kur buvo, ką veikė. Ar visada jis darė kažką blogo? Ir šiais atvejais dažniau kaltas ne vaikas, bet vaiko baimė ir nepasitikėjimas tėvais:jis jaučia, kad bus nesuprastas ir neišvengs bausmės.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 730 žodžiai iš 2426 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.