Bausmės samprata tikslai ir jos paskirtis
5 (100%) 1 vote

Bausmės samprata tikslai ir jos paskirtis

1121

TURINYS

BAUSMES SAMPRATA, TIKSLAI IR JOS PASKIRTYS

1.BAUSMĖS TEORIJOS…………………………………………………………….. 1

2.BAUSMĖS SĄVOKA IR POŽYMIAI………………………………………….3

3.BAUSMĖS PASKIRTIS………………………………………………………………5

4.PAGRINDINĖS BAUSMĖS, PAPILDOMOS BAUSMĖS…………..5-6

5.ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS

IR BAUSMĖS……………………………………………………………………………. 7

BAUSMĖS TEORIJOS

Kiekviena valstybė, siekdama kontroliuoti nusikalstamumą, pasirenka tam tikrą baudžiomosios politicos kryptingumą. Šis kryptingumas priklauso nuo nusikaltimo būklės ir dinamikos, valstybsės ekonominio išsivystymo, teisinių tradicijų ir papročių, tarptautinės teisės reikalavimų. Vienas iš baudžiamosios politicos sudėtinių elementų yra bausmės teorijos pasirinkimas. Bausmės teorija – tai visuomenėje susiformavęs požiūris į bausmę ir jos paskirtį.

Bausmės teorijos pasirinkimas yra valingas valstybės sprendimas, tačiau jį lemia ir paminėti objektyvūs veiksniai. Valstybėje vyraujanti bausmės teorija turi ir grįžtamąjį ryšį, svarbų tiek įstatymų leidybai, tiek ir baudžiamajai politikai, nes padeda apibriežti bausmės esmę ir suformuluoti jai keliamus tikslus, sudaryti ir tobulinti bausmių sistemą, taip pat orientuoja teismų praktiką, kai reikia skirti bausmes, bei bausmes vykdančių institucijų veiklą.

Bausmės teorijos pagal bausmės esmę klasiikuojamos į absoliučiasias ir utilitarines teorijas. Absuoliučiosios teorijos bausmę savaiminiu gėriu, kuriam negali būti keliami specialūs tikslai. Pagrindine bausmės funkcija pripažįstamas pažeistos teisės atstatymas. Utilitarinės teorijos bausmei iškelia specialias funkcijas, pagal kurias šios teorijos į tris grupes: 1) bausmės esme pripažįstančias bendrąją prevenciją; 2) bausmės esme pripažįstančias specialiąją prevenciją; 3) bausmės esme pripažįstančias ir bendrąją, ir specialiąją prevenciją. Be to, pagal bausmės paskirtį išskiriamos atpildo, įbauginimo, galimybės padaryti nusikaltimą atęmimo ir reabilitacijos teorijos.

Pirmoji ir seniausia bausmės teorija – tai atpildo teorija. Jos šaknys glūdi bendruomeninėje santvarkoje galiojusiame keršte, kurio esmė apibūdinama taisykle “dantis už dantį, akis už akį”. Dabartiniu metu atpildo teorija neturi didesnio populiarumo pasaulyje. Tiesa, besivystančių valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose ir baudžiamojoje politikoje galima aptikti jos bruožų – tai platus mirties bausmes taikymas, kūno bausmės, pavyzdžiui, Sudano ir Libijos BK numato plakimą, mušimą akmenemis, rankos ar kojos nukirtimą.

Įbauginimo teorijos atstovas J.Bentamas teigė, kad bausme reikia įbauginti asmenį, kad jis daugiau nedarytų nusikaltimų. Ši teorija turi dvi kryptis – tai bendroji ir specialioji prevencija.

Galimybės padaryti nusikaltimą atėmimo teorijos esmė labia artima įbauginimo teorijai – tai fizinis poveikis nusikaltėliui, kuriuo siekiama atimti iš jo galimybę padaryti naujus nusikaltimus. Šios teorijos ištakos glūdibiologiniame nusikaltimo elgesio suvokime. Kadangi nusikaltelis turi tam tikrų

2

įgimtų, paveldėtų arba įgytų bruožų, kurie verčia jį nusikalsti, tai reikia jos neutralizuoti. ХIХ а. pabaigoje – ХХ a. pirmojoje pusėje, kai biologinė nusikalstamumo prigimties teorija buvo gana populiari, jos atstovai ( Č. Lombrozo, E. Feri, R. Garofalo) baudžiamajai teisei siūlė naujoviškas nusikaltimų prevencijos priemones – kastraciją, sterilizaciją, amputaciją, deportaciją į negyvenamas salas arba atokius šalies kampelius, mirties bausmę. Kai kurie iš šių pasiūlymų buvo realizuoti. Vėliau, nepasitvirtinus daugelio biologinių nusikalstamumo prigimties teorijų išvadoms, siūlomos prevencijos švelnėjo – taikomas įkalinimas iki gyvos galvos, ilgalaikis laisvės atėmimas ir pan.

Pati „jauniausia“ yra reabilitacijos teorija, nes „ nusikaltėlio pataisymo“ terminą pirmasis pavartojo vokietis V. Štelceris ХХ a. pabaigoje. Šios teorijos esmę sudaro nuostata, kad asmenį, padariusį nusikaltimą, galima ir reikia paveikti, kad jis daugiau nebenusikalstų. Būtina pabrėžti, kad, skirtingai nuo kitų, ši teorija pripažįsta tik pozityvų poveikį – tai psichologinė terapija, profesinis parengimas, auklėjimas. Be to, poveikio priemones stengiamasi individualizuoti atsižvelgiant į nusikaltėlio asmenybės ypatybės. Dauguma civilizuotų valstybių dabartiniu metu baudžiamąją politiką orientuoja į šią bausmės teoriją.

Bausmių sistemos, sankcijų ir bausmių taikymo statistikos analizė leidžia teigti, kad Lietuvoje baudžiamoji politika orientuota į įbauginimo ir galimyės padaryti nusikaltimą atėmimo teorijas. Teoriniu požiūriu pažangiausia yra reabilitacijos teorija, tačiau jos nuostatų perėmimas visuomenėje turi susiformuoti objektyviai, atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius visuomenės vystymosi dėsningumus.

3

BAUSMĖS SĄVOKA IR POŽYMIAI

Kriminalinė bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, ir apribuojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės labui.

Kriminalinė bausmė
yra valstybės prievartos priemonė, kuri, kaip ir kiekvienas socialinis reiškinys, turi savo esmę ir turinį. Reiškinio esmė – tai svarbiausios reiškinio detales, jo pagrindas, o turinys – tai sudedamosios esmės dalys, jo elementai. Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos, Švedijos ir daugelio kitų valstybių baudžiamieji įstatymai neatsako į klausimą dėl bausmės esmės. Tuo tarpu Lietuvoje BK 21 str. nustato, kad bausmė yra prievartos priemonė. Kartu įtvirtinama nuostata, kad bausmės esmė yra nusikaltimą padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį sudaro tam tikrų teisių ar laisvių atėmimas arba ribojimas. Nubaudimas, kuris sukelia kančias ir suvaržymus, yra objektyvus bausmės požymis, priešingu atveju bausmė prarastų savo prasmę. Tačiau ir “bausmė“, ir „ nubaudimas“ yra tik abstrakcijos. Bausmė pasireiškia konkrečiomis bausmes rūšimis – laisvės atėmimu, bauda, turto konfiskavimu ir t. t., o nubaudimas – asmens fizinės laisvės apribojimu, teisės pasirinkti darbą apribojimu (pataisos darbai be laisvės atėmimo), turto konfiskavimas ir t. t..

Kriminalinė bausmė pasižymi tam tikrais specifiniais požymiais, kurie išskiria ją iš kitų valstybinės prievartos priemonių – administracinių nuobaudų, procesinių priemonių ( suėmimo, baudos, priverčiamųjų auklėjimo ar medicininio pobūdžio priemonių – BK 59 ir 61 str.). Teisinėje literatūroje išskiriama net iki 50 tokių požymių, tačiau svarbiausi yra bausmės skyrimo pagrindas ir tvarka, jos oficialumas ir viešumas, individualumas bei sukeliamos teisinės pasekmės.

Bausmei būdingas oficialumas, kuris pasireiškia tuo, kad nuosprendis priimamas valstybės vardu, laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų. Bausmė visais atvejais skiriama viešai, net ir tuo atveju, kai teismo procesas buvo uždaras, revoliucinė apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kurioje nustatoma bausmės rūšis ir didis, skelbiama viešai. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybinėms ir privačioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, visiems pareigūnams ir asmenims ir turi būti be priekaištų vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuteistąjį atleisti nuo bausmes gali tik valstybės institucijos – teismas įstatymų numatytais atvejais, Seimas amnestijos aktu ir Prezidentas malonės tvarka.

4

Bausmė – tai individuali poveikio priemonė. Ji skiriama tik asmeniui, padariusiam nusikaltimą. Bausmė negali būti skiriama kaltininko šeimos nariams ar kitiems asmenims. Antra vertus, bausmės paskyrimas kaltininkui tam tiru mastu paveikia kitus asmenis, pavyzdžiui, turtinės bausmės sumažina turtą, kurio naudojasi ir kiti šeimos nariai, laisvės atėmimo bausmė izoliuoja kaltininką nuo artimųjų ir pan. Teismo paskirtą bausmę privalo atlikti pats nuteistasis. Šias nuostatas tam tikra apimtimi pažeidžia turto konfiskavimo taisyklė, leidžianti konfiskuoti turtą iš trečiųjų asmenų, jei šie asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo numanyti, kad jiems perduotas konfiskuotinas turtas.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1142 žodžiai iš 2127 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.