Bausmės skyrimas nepilnamečiams asmenims
5 (100%) 1 vote

Bausmės skyrimas nepilnamečiams asmenims

1121

Įvadas

Viena iš opiausių Lietuvos teisinės sistemos problemų – tai vaikų ir jaunimo kriminalinės justicijos sistemos efektyvumas, humaniškumas ir suderinamumas su Europos standartais. Ši sistema yra reformuojama iš esmės, nes daugialis nuostatų neatitinka šiuolaikinių baudžiamosios politikos reikalavimų: daugialis nusikaltusių vaikų yra baudžiami laisvės atėmimu, retai yra taikomos alternatyvios bausmės, vaikai ilgą laiką priversti laukti teismo tardymo izoliatoriuose, nėra užtikrinamas konfedincialumas jų bylose, neretai pareigūnų kvalifikacija neatitinka tos, kuri yra būtina norint pasiekti gerų rezultatų, ir pan.

Nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reikia suprasti kaip valstybės ir nepilnamečio baudžiamojo teisinio santykio realizavimo formą. Ji siejama su visapusišku nepilnamečių amžiaus, jų fizinių ir psichinių ypatumų įvertinimu. Tačiau šios atsakomybės negalima traktuoti kaip išimties.(Baudžiamoji teisė. Vilnius.2001)

Pagal baudžiamuosus įstatymus už nusikalstamas veikas atsako asmenys, kuriems iki nusikaltimo padarymo momento yra suėję 16 metų. Asmenys sulaukę šio amžiaus, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už visus nusikaltimus, padarytus įvairiose nusikaltimo padarymo stadijose ir kartu su įvairiomis bendrininkų grupėmis, išskyrus tuos atbėjus kai įstatymų leidėjas kelia subjektui specialius reikalavimus.Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi bendrais teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką bei humanizmo principais.Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės prielaidos yra jų amžiaus ypatumai bei sąmonės lygis. Baudžiamoji atsakomybė nepilnamečiams gali būti taikoma tik tuo atvėju, kai jų asmenybės vystymosi lygis yra toks, kada nepilnamečiai gerai įsisamonina draudimus ir liepimus kaip tam tikrus visuomenės reikalavimus ir tampa pajėgūs valdyti savo elgiasį.

Bausmė

Visuomenės reakcija į kenksmingą žmogaus veiksmą buvo ir pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje, tačiau ji reiškėsi pagal kraujo keršto paprotį ir nebuvo valstybinė prievartos priemonė. Viena iš pirmųjų bausmių buvo katorga – atsirado vergvaldinėje visuomenėje. Plintant krikščionybei bausmę inta suprasti kaip atpildą už kaltę (nuodėmę). Teisiškai tokia idėja pirmą kartą suformuota kanonų teisėje. Svarbiausias bausmės tikslas yra bauginimas. XIX-XX a. buržuazinės teisės teorijoje į bausmę imta žiūrėti kaip į pataisos priemonę.Skiriant bausmę siekiama ne tik nubausti nusikaltėlį, bet ir jį pataisyti, pakeisti, perauklėti, o taip pat užkirsti kelią naujiems nusikaltimams. Bausme nesiekiama sukelti fizinių kančių ar žeminti žmogauųs orumą.BK 21 str.nustato, kad kriminalinės bausmės paskirtis yra:1) sulaikyti asmenis nuo nusikaltimųpadarymo;2) nubausti nusikaltimą padariusį asmenį;3) atimti irapriboti nuteistąjam galimybes daryti naujus nusikaltimus;4) siekti, kad asmenys atlikę bausmę laikytųsi valstybėje galiojančių įstaymų ir nedarytų naujų nusikaltimų.Asmenų sulaikymas nuo nusikaltimo padarymo vadinamas bendrąja prevencija, kuri pasireiškia bausmės skyrimu ir jos atlikimu. Manoma, kad tokie veiksmai žmogaus psichikoje formuoja motyvacfiją nedaryti nusikaltimų.Siekimas, kad asmenys atlikę bausmę, laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų ir nedarytųnaujų nusikaltimų, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas specialiąja prevencija. Ji pasireiškia žmogaus teisių ir laisvių apribojimu, teisių ir laisvių apribojimas atlieka bauginimo funkciją.Reikėtų nepamiršti, kad teismas gali paskirti švelniasnę nei įstatyme paskirtą bausmę. Taip pasielgti gali BK 45 str.pagrindais, o jie yra tokie:„Teismas atsižvalgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę, jeigu asmuo padaręs nusikaltimą pats savanoriškai atvykoir prisipažino padaręs nusikaltimą, be to nuošidžiai gailisi, atlygino padarytą žalą ir padėjo tardymui bei teismui išaiškinti nusikaltimą.<…>

Paip pat teismas atsižvelgdamas į byloje esančias atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes ir kai bent iš dalies atlyginta nusikaltimu padaryta žala, gali paskirti švelniasnę negu įstatymo numatytą bausmę, kai nisusikaltimą padarė nepilnametis.<…>

Švelniasnė negu įstatymo numatyta bausmė taip pat gali būti paskirta, kai nusikaltimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas „

Lietuvos Aukščiausio teismo senatas nusprendė, kad daug dėmesio reikia skirti nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, kaltininko asmenybei ir bylos aplinkybėms, kurios lengvina ar sunkina atsakomybę. Bausmių sistemos sankcijų ir bausmių taikymo statistikos analizė leidžia teigti, kad Lietuvoje baudžiamoji politika orentuota į įbauginimo ir galimybės padaryti nusikaltimą atėmimo teorijas.Bausmių sistema ir rūšys Bausmių sistema – baudžiamajame įstatyme tam tikra tvaka įšdėstytas , išsamus ir teismams privalomas bausmių sąrašas, kuriuo remiantis, nusikaltimą padariusiam asmeniui, teismas gali paskirti bausmę. Bausmių sistema turi būti nuposekli ir hierarhiška. Ją sudaro įvairios savo turiniu ir griežtumu bausmės, nes tik tokia sistema leidžia individualizuoti bausmę konkrečiam asmeniui ir sudaro prielaidas pasiekti bausmei keliamus
reikalavimus ir tikslus. Pagrindinės bausmės yra: laisvės atėmimas iki gyvos galvos, laisvės atėmimas, pataisos darbai be laisvės atėmimo, bauda. Taip pat yra ir papildomos baumės: turto konfiskavimas, bauda ir atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą, eiti tam tikras pareigas, arba užsiimti tam tikra veikla.

Siekiant išvengti teisėjų subjektyvumo įstatymų leidėjas numatė griežtas ir formalias salygas, kurios labai apribojo galimybę bausmės vykdymo atidėjimo (BK 47 str.) ir švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės (BK 45 str.) taikymiui. Kai, 1998 metais liepos 2 dieną buvo priimtas Baudžiamojo Kodekso pekeitimo įstatymas (Žin.,1998 , Nr.67-1937) minėtos bausmės sugriežtėjo ir nepilnamečiams teisiamiesiems. Viena iš papildomų bausmių yra turto konfiskavimas tai priverstinis, neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė, arba turto, arba turto kuris yra perduotas valdyti kitiems asmenims, tačiau gautas nusikalstamu būdu. Tokią bausmę teismas skiria už vieną iš 57 nusikaltimų, išvardintų BK 35 str.1dalyje. LR Konstitucinis teismas pažymėjo, kad „turto konfiskavimas yra viena iš teisinių priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią visų pirma sunkiems savanaudiškiems nusikaltimams, kuriais kėsinamasi į Konstitucijos saugomą kitų nuosavybę“(Žin.,1993 , Nr.70-1320). Toks Konstitucinio teismo išaiškinimas tarsi sudaro nuostatą, kuria vadovaujantis turto konfiskavimas kaip papildoma bausmė gali būti skiriama tik už sunkius ir savanaudiškus nusikaltimus. Vertinant nusikaltimų, už kuriuos teismas privalo skirti turto konfiskavimą , sąrašą, galima pastbėti du prieštaravimus: p i r m a, ne visi šiame sąraše numatyti nusikaltimai yra įtraukti į BK 8 straipsnį, t.y. ne visi jie yra sunkūs nusikaltimai ; a n t r a, ne visi šiame sąraše (BK 35 str. 1 dalis) išvardinti nusikaltimai yra savanaudiški. Baudžiamasis kodeksas įteisina bausmių sistemos koncepciją (concepcio-lot. suėmimas). Yra numatytos atskiros bausmių, skiriamų už baudžiamuosius nusižengimus, nusikaltimus, taip pat juridiniams asmenims sistemos. Visose bausmių , skiriamų fiziniams asmenims, sistemose numatytos „naujos“ bausmių rūšys kurių Lietuvos baudžiamojoje teisėje iki 1998 metų nebuvo: tai viešieji darbai (BK 46 str.), laisvės apribojimas (BK 48 str.), areštas (BK 49 str.). Taip yra nustatomos vidutinio griežumo bausmės, kurios tampa efektyviomis poveikio priemonėmis, asmenims, padariusiems baudžiamuosius nusižengimus, neatsargius nusikaltimus, taip pat nesunkius ar apysunkius nusikaltimus. Taip pat BK nustato ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybę, kurią galima taikyti asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu, areštu ar bauda, tap pat tais atvėjais, kai asmuo nuteistas už vieną ar kelis baudžiamuosius nusižengimus bei nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.

Bausmės skyrimas nepilnamečiams

Bausmės skyrimo pradenys, neatsižvelgiant į kalto asmens amžių, yra vienodi visiems nusikaltimus padariusiems asmenims. Teismas skiria nepilnamečiui bausmę į įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, nustatytas ribas, tiksliai laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nepilnamečio asmenybę ir į bylos aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę. Svarbiausia nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės realizavimo prielaida yra teisingas nusikaltimo kvalifikavimas. Atrsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo sunkumą, teismas gali spęsti, kaip reaguoti į nepilnamečio veiksmus: taikyti jam baudžiamąją atsakomybę ir skirti bausmę ar atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tinkamas baudžiamosios atsakomybės realizavimas nepilnamečiams didžia dalimi priklauso nuo baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintos kriminalinių bausmių sistemos ir konkrečių bausmių ribų.

Galiojančių teisinių priemonių sistema, taikoma nepilnamečiams už padarytus nusikaltimus apima :

I kriminalines bausmes:

1)laisvės atėmimą (Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų);

2)pataisos darbus be laisvės atėmimo;

3)baudą(Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 3 iki 50 MGL dydžio bauda) (BK 90str);

4) areštas (Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto) (BK 90 str).

II Baudžiamuosius teisinius įpareigojimus, susijusius su bausmės vykdymo atidėjimu:

1)atlyginti padarytą žalą;

2)atsiprašyti nukentėjusiujo;

3)teikti nukentėjusiajam pagalbą gydymo laikotarpiu;

4)įsidarbinti ar be teismo leidimo nekeisti darbo vietos;

5)pradėti mokytis, tęsti mokslą ar įgyti specialybę;

6)išeiti gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, taksikomanijos ar venerinės ligos kursą;

7)be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutimo nekeisti gyvenamosios vietos;

8)atlikti nemokamų darbų LR vyriausybės nustatyta tvarka.(gali būti skiriama daugiau nei 240 val. viešųjų darbų pagal galiojantį BK )

III Nepilnamečiui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, taikomos šios priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės:

1)įpareigojimas viešai atsiprašyti nukentėjusiojo;

2)įpareigojimas savarankiškai atlyginti arba savo darbu atlyginti
žalą;

3)atidavimas tėvų ar juos atstojančių asmenų priežiūrai;

4)įpareigojimas atlikti viešųjų darbų nuo 20 iki 100 valandų LR Vyriausybės nustatyta tvarka;

5)namų priežiūra;

6)atidavimas į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą.

Visos šios priemonės skirtos nubausti bei auklėti nepilnametį ir užkirsti kelią jo negatyvaus elgesio recidyvui.

Vienas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų yra tas, kad ne visos Baudžiamojo Kodekso numatytų kriminalinių bausmių rūšys yra skirtinos nepilnamečiams. Čia galima išskirti dvi prižastis:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1625 žodžiai iš 3223 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.