Bausmes vykdančių institucijų sistema
5 (100%) 1 vote

Bausmes vykdančių institucijų sistema

112131415161

BAUSMES VYKDANČIŲ INSTITUCIJŲ SISTEMA

TURINYS

ĮVADAS ………………………………………………………………………………………………………………….. 2

BAUSMIŲ SISTEMA, SAMPRATA, BAUSMIŲ VYKDYMO INSTITUCIJOS …………….. 3

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO TEISINĖ PADĖTIS, PAGRINDINIAI UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS …………………………………………………………………………………………………………….. 4

PATAISOS ĮSTAIGŲ RŪŠYS IR ŠIŲ ĮSTAIGŲ VIDAUS STRUKTŪRA. PATAISOS ĮSTAIGOS TEISINĖ PADĖTIS ………………………………………………………………………………… 11

PATAISOS INSPEKCIJOS ………………………………………………………………………………………. 16

ANTSTOLIS …………………………………………………………………………………………………………… 20

IŠVADOS ………………………………………………………………………………………………………………. 22

LITERATŪROS SĄRAŠAS …………………………………………………………………………………….. 23

ĮVADAS

Visi žmonės turi teisę gyventi teisingoje, ramioje ir saugioje visuomenėje. Visada buvo ir bus nusikalstamumas, baudžiamosios ir penitencinės sistemų poreikis. Priimto visuomenei nusikalstamumo lygį apibrėžia tos visuomenės vertybių ir kultūros lygis. Visuomenės vertybės taip pat apsprendžia ir jos reagavimą į nusikalstamumą. Aišku, kad bausmių griežtinimas, pažeidėjų įbauginimas nesumažina nusikalstamumo lygio, neįtakoja ilgalaikio visuomenės saugumo. Vienas iš svarbiausių visuomenės uždavinių – sukurti veiksmingą ir patikimą sistemą, kuri skatintų nusikaltusį asmenį keisti savo elgesį, kuris jį atvedė prie nusikaltimo, ir siekti grįžti į visuomenę pilnaverčiu jos nariu, gerbiančiu toje visuomenėje priimtas elgesio normas.

Lietuva, atstačiusi Nepriklausomybę, iškėlė tikslą reformuoti penitencinę sistemą taip, kad savo veiklos efektyvumu bent priartėtų prie tobuliausiai veikiančių ir realiausiai atitinkančių tarptautinius reikalavimus pažangiausių penitencinių sistemų Europos ir Skandinavijos valstybėse.

Kadangi 2004 metais Lietuva tapo ES nare ir šioje sąjungoje priimtų standartų siekimas taps kasdienybe, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų strategija remiasi šia vizija: ,,Sukurti demokratišką, humanišką kriminalinių bausmių vykdymo sistemą, kuri efektyviai ir racionaliai panaudodama mokesčių mokėtojų lėšas, padės nusikaltusiems asmenims, atlikus bausmę, integruotis į visuomenę‘‘.

– teikti pirmenybę efektyviausioms priemonėms, kurios sudarytų sąlygas humaniškai atlikti bausmę ir padėtų rengti nuteistuosius, atlikus bausmę, integruotis į visuomenę;

– sukurti aiškų funkcijų ir atsakomybės pasidalijimą centrinės administracijos ir teritorinių padalinių lygmenyse;

– teikti pirmenybę priemonėms, kurios padėtų efektyviai įgyvendinti narkomanijos ir pavojingų užkrečiamų ligų plitimo prevenciją įkalinimo įstaigose;

– teikti pirmenybę priemonėms, kurios užtikrintų saugumą įkalinimo įstaigose;

– modernizuoti kriminalines bausmes vykdančias įstaigas ir jų veiklą.

BAUSMIŲ SISTEMA, SAMPRATA, BAUSMIŲ VYKDYMO INSTITUCIJOS

Bausmes vykdančių institucijų sistema — tai objektyviai esanti bausmių vykdymo vidinė sandara, vienos bausmių vykdymo sistemos padalijimas į susijusios tarpusavyje ir kartu diferencijuotos pavienes institucijos.

Kovojant su nusikalstamumu naudojamos įvairios ūkinės, organizacinės, auklėjimo ir visuomeninio poveikio priemonės, tačiau kol kas negalima atsisakyti ir kriminalinės bausmės, kuri išsiskiria iš kitų valstybės prievartos priemonių.

Kriminalinė bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės interesais. Kriminalinės bausmės paskirtis: a) sulaikyti asmeninio nusikaltimų padarymo; b) nubausti nusikaltimą padariusį asmenį; c) atimti ir apriboti nuteistajam galimybes daryti naujus nusikaltimus; d) siekti, kad asmenys, atlikę bausmę, laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų. Bausme nesiekiama daryti fizinių kančių arba žeminti žmogaus asmenį.

Bausmės tikslais laikomi tie galutiniai faktiniai rezultatai, kurių siekia valstybė, nustatydama baudžiamąją atsakomybę, nuteisdama kaltuosius už nusikaltimų padarymą ir taikydama šią priemonę. Siekdamas užtikrinti minėtus tikslus ir uždavinius, įstatymas nustato teismams privalomą ir išsamų bausmių sąrašą, kiekvienos bausmės rūšies ribas, jų skyrimo sąlygas ir tvarką, – bausmių sistemą. Bausmių sistema garantuoja tik tų bausmių, kurias numato įstatymas, taikymą ir leidžia parinkti bausmės rūšį ir dydį, daro įtaką baudžiamosios teisės efektyvumui.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nustato šios bausmės :

1. viešųjų teisių atėmimas;

2. teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

3. viešieji darbai;

4. bauda;

5. laisvės apribojimas;

6. areštas;

7. terminuotas laisvės atėmimas;

8. laisvės atėmimas iki gyvos
galvos;

9. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nuteistųjų teisinė padėtį nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO TEISINĖ PADĖTIS, PAGRINDINIAI UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

Kalėjimų departamentas:

Kalėjimų departamentas yra biudžetinė Teisingumo ministerijai pavaldi įstaiga. Kalėjimų departamentas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.

Kalėjimų departamentas bei jam pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės vykdo uždavinius, kurie joms yra nustatyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymuose, Kardomojo kalinimo įstatyme, kituose įstatymuose bei teisės aktuose.

Kalėjimų departamentas įsteigtas 2000 m.

Departamentui vadovauja direktorius, kurį skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų teisingumo ministras.

Departamento direktorius yra tiesiogiai pavaldus teisingumo ministrui ir asmeniškai atsako už Departamentui pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą.

Departamento direktorius turi 3 pavaduotojus:

– apsaugai ir priežiūrai;

– auklėjamajam darbui;

– gamybos ir ūkio reikalams.

Departamento direktoriaus nesant (atostogos, liga, komandiruotė ir pan.), jo pareigas laikinai atlieka Departamento direktoriaus pavaduotojas apsaugai ir priežiūrai. Šio pareigūno nesant, Departamento direktoriaus pareigas laikinai atlieka teisingumo ministro įsakymu paskirtas vienas iš likusių Departamento direktoriaus pavaduotojų.

Departamento direktorius:

1. organizuoja ir kontroliuoja Departamentui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą;

2. užtikrina, kad Departamento veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių, vykdomi Respublikos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, teisingumo ministro įsakymai ir kiti bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktai;

3. teikia teisingumo ministrui įstatymų ir kitų teisės aktų bausmių vykdymo sistemos veiklos klausimais projektus;

4. tvirtina Departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių struktūrą, Departamento etatų sąrašą ir Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų etatų sąrašus;

5. nustato, suderinęs su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų pareigybes bei jas atitinkančius pareiginius laipsnius;

6. teikia pasiūlymus teisingumo ministrui dėl Departamento direktoriaus pavaduotojų ir Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovų skyrimo bei minėtų pareigūnų atleidimo iš pareigų;

7. skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų Departamento personalą (išskyrus direktoriaus pavaduotojus), Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnus ir vyresniuosius pareigūnus;

8. nustato savo pavaduotojams veiklos sritis bei Departamento struktūrinių padalinių ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių kuravimą;

9. leidžia įsakymus, nurodymus ir įsakymais tvirtinamus kitus teisės aktus, užtikrina jų vykdymo kontrolę;

10. tvirtina Departamento dalinių nuostatus, personalo pareigines instrukcijas, Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovų bei jų pavaduotojų pareigines instrukcijas;

11. suteikia jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų ir vyresniųjų pareigūnų pareiginius laipsnius (Departamentui pavaldžiose įstaigose jaunesniųjų pareigūnų pareiginius laipsnius turi teisę suteikti šių įstaigų vadovai);

12. tvirtina Departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklos pagrindinių priemonių metų planus;

13. teikia teisingumo ministrui jo nustatyta tvarka Departamento veiklos ataskaitas ir teisingumo ministro reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;

14. skiria nustatyta tvarka tarnybines nuobaudas bei skatina Departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnus, kitus valstybės tarnautojus ir darbuotojus, teikia pasiūlymus šiais klausimais teisingumo ministrui;

15. tvirtina specialaus fondo lėšų panaudojimo sąmatą;

16. teikia pasiūlymus Teisingumo ministerijos vadovybei dėl bendrų Departamentui pavaldžių įstaigų, policijos ir kitų Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai priklausančių įstaigų pajėgų panaudojimo kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose užkardant ir likviduojant ypatingus įvykius;

17. vykdo kitas įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir teisingumo ministro įsakymų numatytas jam funkcijas ir suteiktus įgaliojimus.

Departamento direktoriaus įsakymu sudaroma dokumentų, kuriuose yra įslaptintos informacijos, raštvedybos tvarkymo slaptumo užtikrinimo komisija.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pavaldi įstaiga, organizuojanti kardomojo kalinimo (suėmimo) ir teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą.

Departamentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

Departamentas bei jam pavaldžios kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos bei pataisos inspekcijos
organizacinę sistemą – bausmių vykdymo sistemą.

Departamentas yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu. Departamento adresas – L.Sapiegos g.1, 2600 Vilnius, Lietuvos Respublika.

Departamentas yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Departamentas gali turėti nebiudžetinių lėšų.

Kalėjimų departamentui prie Lietuvos teisingumo ministerijos nuostatuose nustatyti šios uždaviniai:

1. organizuoti ir vykdyti bausmių vykdymo sistemos reformą vadovaujantis Teisinės sistemos reformos metmenimis (nauja redakcija) ir Teisinės sistemos reformos įgyvendinimo programa;

2. sudaryti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytas sąlygas asmenims, kuriems teisėjo ar teismo nutartimi kardomąja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), laikyti;

3. užtikrinti teismų nuosprendžių (nutarčių), kuriais nuteista laisvės atėmimu, vykdymą;

4. užtikrinti teismų nuosprendžių (nutarčių), kuriais nuteista pataisos darbais be laisvės atėmimo, atėmimu eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, nuosprendžių (nutarčių), kuriais pataisos darbų arba laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, ir nutarčių, kuriomis asmenys lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, vykdymą;

5. sudaryti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytas sąlygas kriminalinei bausmei

Kalėjimų departamentui prie Lietuvos teisingumo ministerijos nuostatuose nustatyti šios funkcijos:

1. rengia Teisingumo ministerijos pavedimu ir savo iniciatyva įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, susijusių su bausmių vykdymo sistemos reforma, projektus;

2. organizuoja naujų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų statybą, jau veikiančių tokio tipo įstaigų rekonstravimą;

3. teikia Teisingumo ministerijai siūlymus steigti, reorganizuoti ar likviduoti kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietas, pataisos inspekcijas, mokymo centrus bei valstybės įmones prie pataisos darbų kolonijų;

4. teikia Teisingumo ministerijai tvirtinti Departamentui pavaldžių įstaigų nuostatus ir valstybės įmonių prie pataisos darbų kolonijų įstatus;

5. sudaro ir nustatyta tvarka teikia Teisingumo ministerijai ir Finansų ministerijai Departamento biudžeto projektą bei buhalterinę atskaitomybę;

6. kaupia informaciją, analizuoja ir prognozuoja Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklą;

7. teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių ūkinę veiklą, atlieka jų finansines revizijas;

8. užmezga (savarankiškai ar Teisingumo ministerijai padedant) ir plėtoja ryšius su užsienio valstybių bausmių vykdymo sistemų institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, organizuoja Departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių darbuotojų stažuotes bei pažintinį lankymąsi užsienio valstybių bausmių vykdymo institucijose, dalyvavimą tarptautinėse konferencijose bausmių vykdymo klausimais;

9. organizuoja kartu su Teisingumo ministerija arba savarankiškai tarptautines konferencijas bausmių vykdymo klausimais;

10. organizuoja ir kontroliuoja laisvės atėmimo vietų veiklą sprendžiant jose laikomų asmenų pataisos bei reabilitacijos klausimus;

11. organizuoja ir kontroliuoja personalo parinkimą dirbti Departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, personalo mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;

12. organizuoja kvalifikacinių kategorijų suteikimą visiems Departamento pareigūnams, Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vyriausiesiems ir vyresniesiems pareigūnams, kontroliuoja kvalifikacinių kategorijų suteikimą Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams ir jaunesniesiems pareigūnams;

13. teikia metodinę bei praktinę pagalbą rengiant kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų apsaugos bei kalinamųjų ir nuteistųjų priežiūros planus, organizuoja šių planų įgyvendinimą;

14. organizuoja nuteistųjų skirstymą į laisvės atėmimo vietas, kalinamųjų bei nuteistųjų etapavimą (pervežimus);

15. organizuoja Teisingumo ministerijos sprendimų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis dėl nuteistųjų perdavimo iš Lietuvos arba į Lietuvą įgyvendinimą;

16. sudaro inžinerinių techninių apsaugos priemonių diegimo kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose planus, organizuoja ir kontroliuoja šių planų vykdymą;

17. kaupia ir analizuoja statistinius duomenis apie kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose laikomus ir pataisos inspekcijų įskaitoje įrašytus asmenis (bendras skaičius, sudėtis, kaita), įstatymų nustatyta tvarka teikia šiuos duomenis Lietuvos Respublikos institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms;

18. organizuoja ir kontroliuoja kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų veiklą užkardant rengiamus bei tiriant padarytus nusikaltimus, teikia šiuo klausimu minėtoms įstaigoms praktinę pagalbą;

19. teikia metodinę bei praktinę pagalbą kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų administracijai rengiant su policijos ir kitomis Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai priklausančiomis įstaigomis bendrų veiksmų specialiuosius planus užkardant ir likviduojant ypatingus įvykius kardomojo
kalinimo ir laisvės atėmimo vietose;

20. organizuoja kartu su policijos ir kitų Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai priklausančių įstaigų bei kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų vadovais šių įstaigų pareigūnų bendras mokomąsias pratybas užkardant ir likviduojant ypatingus įvykius kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose;

21. organizuoja Departamentui pavaldžioms įstaigoms ir valstybės įmonėms reikalingų antspaudų, spaudų gaminimą, teikia joms pagalbą apsirūpinant dokumentų blankais bei apskaitos žurnalais;

22. nagrinėja Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir teisingumo ministro nustatyta tvarka pareiškimus, pasiūlymus ir skundus bausmių vykdymo sistemos veiklos klausimais, imasi reikiamų priemonių jiems spręsti;

23. tvirtina išlaidų sąmatas Departamentui pavaldžioms įstaigoms ir valstybės įmonėms bei paskirsto gaunamus asignavimus, kontroliuoja skirtų biudžetinių lėšų panaudojimą;

24. atlieka per kompiuterizuotą Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimo sistemą “NAVISION” Departamentui asignuotų biudžeto išlaidų sąmatų pakeitimus, mokėjimo paraiškų bei buhalterinės apskaitos įrašų importą iš Departamentui pavaldžių įstaigų ir eksportą Finansų ministerijos Iždo departamentui;

25. teikia pagalbą Departamentui pavaldžioms įstaigoms apsirūpinant maisto produktais, kietu ir minkštu inventoriumi, įrengimais, kontroliuoja šių vertybių apskaitą, naudojimą ir nurašymą;

26. organizuoja Departamento ir jam pavaldžių įstaigų aprūpinimą pagal nustatytas normas koviniais ir sportiniais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, asmens saugos, aktyviosios ginties, radiacinės, cheminės saugos priemonėmis bei Departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų aprūpinimą tarnybine uniformine apranga, kontroliuoja šių materialinių vertybių apskaitą, naudojimą ir saugojimą, organizuoja jų remontą;

27. organizuoja, teikia metodinę ir praktinę pagalbą bei kontroliuoja Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių civilinės saugos, saugos darbe ir priešgaisrinės saugos tarnybų veiklą;

28. organizuoja ir kontroliuoja Departamentui pavaldžių įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybų veiklą, higienos normų reikalavimų vykdymą, kaupia ir analizuoja statistinius duomenis ir informaciją apie kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų sveikatos būklę, mirtingumą, autoagresijas;

29. organizuoja pataisos inspekcijų veiklą, teikia joms metodinę ir praktinę pagalbą, Teisingumo ministerijos pavedimu rengia probacijos programas ir organizuoja jų įgyvendinimą;

30. organizuoja ir kontroliuoja valstybės įmonių prie pataisos darbų kolonijų veiklą, teikia metodinę ir praktinę pagalbą ieškant užsakovų gaminamai produkcijai ir siūlomoms paslaugoms, atnaujinant gaminamos produkcijos asortimentą, diegiant naujas technologijas, rengia, derina su reikiamomis institucijomis ir per Teisingumo ministeriją teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, numatančių palankesnes sąlygas nuteistųjų gaminamai produkcijai realizuoti, projektus.

Kalėjimų departamentui prie Lietuvos teisingumo ministerijos nuostatuose nustatyti šios teisės:

1. gauti iš valstybės valdymo bei vietos savivaldos institucijų, ūkio subjektų informaciją Departamento kompetencijos klausimais;

2. kontroliuoti teisingumo ministro nustatyta tvarka, kaip Departamentui pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių, vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, teisingumo ministro ir Departamento direktoriaus įsakymus, kitus teisės aktus, duoti privalomus nurodymus nustatytiems įstatymų bei kitų teisės aktų pažeidimams šalinti;

3. teikti pasiūlymus Teisingumo ministerijai dėl komisijų (darbo grupių) įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektams rengti sudarymo;

4. sudaryti su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sutartis, reikalingas Departamentui pavestiems uždaviniams įgyvendinti;

5. teikti tvirtinti steigėjui Departamentui pavaldžių įstaigų nuostatus ir valstybės įmonių įstatus;

6. skirstyti kalinamuosius į kardomojo kalinimo, o nuteistuosius į laisvės atėmimo vietas;

7. paskirstyti Departamentui pavaldžioms įstaigoms išlaikyti skirtas lėšas, centralizuoti dalį valstybės įmonių prie pataisos darbų kolonijų likutinio pelno specialiam fondui (finansiniam rezervui) sudaryti, kuris reikalingas atskirų valstybės įmonių prie pataisos darbų kolonijų pagrindinėms gamybos priemonėms modernizuoti, apyvartinėms lėšoms papildyti bei finansinei paramai teikti, darbuotojų socialinėms, buitinėms bei darbo sąlygoms gerinti;

8. nustatyti Departamentui pavaldžioms įstaigoms ir valstybės įmonėms pagrindinius biudžetinės ir gamybinės veiklos kontrolinius skaičius bei ekonominius normatyvus;

9. tvirtinti Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių biudžetinės ir gamybinės veiklos balansus, finansinius planus, vadovų atlyginimus bei premijų dydžius;

10. reikalauti iš Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių statistine atskaitomybe nustatytų ataskaitų, reikalingų suvestinėms ataskaitoms parengti;

11. Departamentas turi ir kitas Lietuvos
Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų suteiktas teises.

Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės – pataisos inspekcijos, areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos, gydymo-pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, kardomojo kalinimo vietos (tardymo izoliatoriai), valstybės įmonės prie pataisos įstaigų ir Kalėjimų departamento Mokymo centras.

PATAISOS ĮSTAIGŲ RŪŠYS IR ŠIŲ ĮSTAIGŲ VIDAUS STRUKTŪRA. PATAISOS ĮSTAIGOS TEISINĖ PADĖTIS.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nuteistųjų teisinė padėtį nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

Tai pat Bausmių vykdymo kodeksas nustato bausmių vykdymo institucijos:

1. Baudos bausmę vykdanti institucija:

· Baudą priverstinai išieško antstolis.

2. Juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes vykdanti institucija

Juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes vykdo antstolis.

3. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo ir viešųjų darbų bausmes vykdanti institucija:

Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo ir viešųjų darbų bausmes vykdo Teisingumo ministerijai pavaldžios pataisos inspekcijos.

· Pataisos inspekcijas Lietuvos Respublikos teritorijoje steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Teisingumo ministerija.

4. Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija:

· Laisvės apribojimo bausmę vykdo pataisos inspekcijos.

· Policija, neperžengdama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos kompetencijos, kontroliuoja nuteistajam paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

· Pataisos inspekcijų ir policijos bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę tvarką nustato Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.

5. Arešto bausmę vykdanti institucija:

· Arešto bausmę vykdo Teisingumo ministerijai pavaldžios areštinės.

· Areštines Lietuvos Respublikos teritorijoje steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu.

6. Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdanti institucija:

· Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo Kalėjimo departamentui pavaldžios pataisos įstaigos – pataisos namai, nepilnamečiu ių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos.

· Pataisos įstaigas Lietuvos Respublikos teritorijoje steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu.

Pagal Kalėjimo departamento statutą laisvės atėmimo vietos – areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos, gydymo-pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninės ir kardomojo kalinimo vietos (tardymo izoliatoriai). Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir yra viešieji juridiniai asmenys. Pataisos inspekcijos, areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos, kardomojo kalinimo vietos (tardymo izoliatoriai) ir Kalėjimų departamento Mokymo centras veikia pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, gydymo-pataisos namai ir laisvės atėmimo vietų ligoninės – pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, o valstybės įmonės prie pataisos įstaigų – pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą.

Lietuvoje yra šios įstaigos:

1.1. Kybartų atvirosios kolonijos;

1.2. Alytaus pataisos namai;

1.3. Marijampolės pataisos namai;

1.4. Panevėžio pataisos namai;

1.5. Pravieniškių 1-ųjų pataisos namai;

1.6. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namai;

1.7. Pravieniškių 3-iųjų pataisos namai;

1.8. Vilniaus 1-ųjų pataisos namai;

1.9. Vilniaus 2-ųjų pataisos namai;

1.10. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namai;

1.11. Pravieniškių gydymo ir pataisos namai;

1.12. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas;

1.13. Šiaulių tardymo izoliatoriaus;

1.14. Laisvės atėmimo vietų ligoninė;

Laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruoti į visuomenę.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 3340 žodžiai iš 6484 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.