Bazinės algos bruto ir neto darbo užmokesčio statistinė analizė
5 (100%) 1 vote

Bazinės algos bruto ir neto darbo užmokesčio statistinė analizė

Turinys

Įvadas 3

Išvados 4

1. Darbo apmokėjimas 6

2. LR darbo apmokėjimo įstatymo straipsniai 5

3. Bruto, neto darbo užmokestis 10

3.1 Bruto darbo užmokesčio dinamikos santykiniai dydžiai 11

3.2 Neto darbo užmokesčio dinamikos santykiniai dydžiai 13

3.3 Bruto darbo užmokesčio kitimas atsižvelgiant į dirbančiųjų lytį 13

3.4 Neto darbo užmokesčio kitimas atsižvelgiant į dirbančiųjų lytį 16

4. Bazinės algos aritmetiniai metų vidurkiai 15

5. Bazinės algos didėjimo ir padidėjimo tempai 17

6. Prognozavimas 20

Literatūra 22

2004

Turinys

Įvadas

Darbo užmokesčio terminas ekonomikos teorijoje naudojamas bet kokiam darbo ar paslaugos apmokėjimui, nepaisant to, kas yra darbo užmokesčio gavėjas – menkai apmokamas nekvalifikuotas darbininkas ar aukštos kvalifikacijos specialistas. Šis terminas ne visai tiksliai apibūdina jo esmę.

Tyrimo problema. Bazinės algos, bruto ir neto darbo užmokesčio svyravimai kintant metams:

 dinaminiai vyrų ir moterų darbo užmokesčio rodiklių kitimai;

 Bazinės algos kitimas per pastaruosius devynius metus;

 Bruto ir neto užmokesčio apibūdinimas.

Tyrimo aktualumas. Norėdami palyginti Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių pragyvenimo lygį, pajamas (vidutinės bazinės algas, bazinės algos didėjimo ir padidėjimo tempai, bruto ir neto darbo užmokesčius) pirmiausiai turime nustatyti savo šalies darbo užmokesčio rodiklius. Taip pat įdomu palyginti vyrų ir moterų darbo užmokesčio dydžius.

Tyrimo objektas- bazinės algos, vyrų ir moterų bruto ir neto darbo užmokesčio statistinis tyrinėjimas.

Tyrimo dalykas. Lietuvos respublikos gyventojų bruto, neto darbo užmokestis ir jų dinamikos santykiniai dydžiai, bazinės algos didėjimo ir padidėjimo tempai, bazinės algos aritmetiniai metų vidurkiai.

Tyrimo tikslas- nustatyti bazinės algos, bruto ir neto darbo užmokesčio statistinius duomenis, jų kitimo tempus.

Tyrimo uždaviniai :

1. išsiaiškinti darbo apmokėjimo sąvoką ir pagrindinius LR darbo apmokėjimo įstatymo straipsnius;

2. Bruto, neto darbo užmokestis;

3. Bruto ir neto darbo užmokesčio dinamikos santykiniai dydžiai, jo kitimas atsižvelgiant į dirbančiųjų lytį;

4. Bazinės algos aritmetiniai metų vidurkiai, didėjimo ir padidėjimo tempai;

5. Prognozavimas.

Rezultatų naujumas. Šis tyrimas naujas tuom, kad tyrime naudojami Statistikos departamento darbo užmokesčio duomenys (t.y. bazinės algos, neto ir bruto darbo užmokestis). Šių duomenų formos pateikimas pateikimas ir suteikia tyrimui naujumą.

Praktinis reikšmingumas. Šį tyrimą bus galima naudoti norint palyginti Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių darbo užmokesčio rodiklius, o tai leis nustatyti skirtumus ir mūsų šalies trūkumus. Turint analogiškus kitų Europos Sąjungos šalių duomenis, bus galima lengviau suprasti šios srities skirtumus. Šie duomenys padės suprasti Lietuvos atsilikimą nuo senujų ES narių.Taip pat šis tyrimas nustatys vyrų ir moterų neto ir bruto darbo užmokesčio skirtumus.

Išvados. Šiame darbe pateikta bazinės algos, bruto ir neto vidutinio mėnesio darbo užmokesčio statistinė analizė.

Analizuojami bazinės algos rodikliai nuo 1995m. iki 2004 metų kovo mėnesio. Iš pateiktų duomenų matyti, kad bazinė alga kito (didėjo) beveik kas ketvirtį iki 1998 metų balandžio mėnesio. Taigi nuo minėtųjų metų bazinės algos rodiklis tapo stabilus, lygus 105. Atlikti didėjimo tempo (grandininiu būdu) skaičiavimai leidžia daryti išvadą, jog bazinės algos aritmetiniai metų vidurkiai didėjo kas metai, tik nevienoda procento dalimi. Atlikau skaičiavimus ateinantiems trejiems metams bazinės algos aritmetiniam vidurkiui prognozuoti. Pagal gautus prognozavimo rodiklius galime numatyti, jog bazinės algos metinis vidurkis po truputį didės kasmet, nepaisant to, kad jau pastaruosius penkerius metus jis nekinta. Tą patį galime spręsti ir iš tiesinio trendo būdu nubrėžtos diagramos. Trendo tiesė kildama į viršų prognozuoja, jog bazinės algos metinis vidurkis turėtų didėti. Dabar, kai įstojome į Europos Sąjungą, visai tikėtinos tokios bazinės algos rodiklių kilimo tendencijos.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – ikimokestinis darbo užmokestis (neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčių, kuriuos moka darbuotojai).

Tyrime apskaičiuota vyrų bruto darbo užmokesčio dinamikos bazinius kitimus (baziniu būdu) 2003-2002 metų ketvirčiais. Iš skaičiavimų matyti, kad vyriausybės sektoriaus vyrų darbuotojų bazinės algos indeksų dinamikos rodikliai kinta įvairiai (yra didėjimų ir mažėjimų).

Tolesniais skaičiavimais analizuota vyriausybės sektoriuje dirbančių moterų neto darbo užmokesčio rodikliai tuo pačiu laikotarpiu. Naudota ta pati dinamikos santykinių dydžių skaičiavimo formulę, kaip ir bruto darbo užmokesčio indeksų dinaminiam skaičiavimam. Didžiausias moterų vidutinio mėnesio neto darbo užmokesčio indekso padidėjimas II ketvirtyje apytiksliai lygus 101.

Taip pat tyrime palyginta vyriausybės sektoriuje dirbančių moterų ir vyrų bruto, neto darbo užmokesčio rodiklių priklausomybę. Iš pateiktų diagramų (3.3 pav., 3.4 pav.) matyti, kad dažniausiai vyrų darbo užmokesčio rodikliai aukštesni nei
moterų, o tai parodo vyrų pranašumą darbo rinkoje. Dėl to moterys priverstos labiau kelti savo kvalifikaciją, siekti karjeros. Drystu teigti, kad darbo rinkoje vyrauja nedidelė lyčių diskriminacija. T.y. darbdaviai mieliau renkasi vyriškos giminės atstovus.

Taigi ši statistinė bazinės algos, neto ir bruto darbo užmokesčio analizė leidžia daryti įvairias pagrįstas išvadas apie rodiklių kitimą bei jų priklausomybę.



Darbo užmokestis – tai piniginis atlyginimas už atliktą darbą, darbo jėgos vertės piniginė išraiška. LR Darbo apmokėjimo įstatymas numato, jog darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, darbo kiekio ir kokybės bei įmonės veiklos rezultatų [19, p.3].

1. Darbo apmokėjimas

Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 13 straipsnį, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą ir dirbantis pagal darbo sutartis už atlyginimą.

Į samdomųjų darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis (iš jų sudarę darbo sutartis tarpininkaujant įdarbinimo tarnyboms) ir gaunantys darbo užmokestį. Be to, sąlygiškai priskiriami valstybės pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos ir kt. tarnybose), teisėjai, prokurorai; valstybės politikai; valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), darbo sutartys nesudaromos, ir pan.

Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos; asmenys, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti kol jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; asmenys, sudarę autorines ar kitas civilines sutartis; asmenys, įsigiję verslo liudijimą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi vadovai ar įmonės valdymo organų (pvz., valdybos, tarybos ir pan.) nariai, apmokami tik iš pelno.

Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi ne tik visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, bet ir darbuotojai, dirbantys trumpesnį darbo laiką (pvz., dirbantys mažiau negu vienu etatu), taip pat sirgę, atleisti iš darbo arba priimti į darbą ne nuo metų pradžios ir pan.

2. LR darbo apmokėjimo įstatymo straipsniai

Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymas (1991 m. Vilnius) reguliuoja darbuotojų, dirbančių pagal samdos (darbo) sutartis įmonėse, įstaigose ir organizacijose nepriklausomai nuo jų nuosavybės formų, darbo apmokėjimą.

1 straipsnis. Apmokėjimas už darbą. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, darbo kiekio ir kokybės bei įmonės veiklos rezultatų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1202 žodžiai iš 3953 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.