Bažnyčios
5 (100%) 1 vote

Bažnyčios

Vilniaus miestas ir jo istorija – tai įvairių Vakarų Europos civilizacijos srovių, stilių, tautų gyvenimiškos sanklodos ir kultūros atspindys. Pagoniškos kulto vietos, stačiatikių cerkvės, katalikiškas barokas, žydų gyvensenos pėdsakai liudija apie egzistavusią multikultūrinę ir gana atvirą šio Rytų Europos miesto kultūrinę tradiciją. Dabartiniu metu visame pasaulyje ir Europos žemyne vykstantys integraciniai ir kultūrinių mainų procesai labai aktualizuoja miestų, kaip įvairiausių kultūrinių procesų ir tendencijų vietų, reikšmę. Šiuolaikinėje kultūroje miestas yra ne tik vienokios ar kitokios tautos istorijos ir kultūros atminties lobynas, bet kartu formuoja savotišką miesto įvaizdį, jo nepakartojamą autentiškumą. Vilniaus miesto, kaip sostinės reikšmė šiame procese įgauna ypatingą prasmę, nes būtent sostinė atspindi ne tik miesto, bet ir visos tautos įvaizdį, pateikia bendrą Lietuvos suvokimą pasauliui. Vilniaus miesto svarbiausia paveldo dalis – jo kultūra, kuri yra neatsiejama miestelėnų kasdieninio gyvenimo dalis.

Vilnius visada buvo atviras įvairioms kultūroms, papročiams ir tautoms. Tą puikiai atspindi Vilniaus bažnyčios, kurių gausybė yra sostinėje. Ne visos bažnyčios ir maldų namai veikia iki šiol. Vienos restauruojamos, kitos buvo smarkiai nuniokotos tarybiniais metais. Tačiau, kaip ir kiekviename viduramžių mieste, bažnyčios ir vienuolynai kūrė savitą miesto charakterį, bažnyčių bokštai – miesto nuotaiką. Dekoratyvūs bažnyčių fasadai, kupolai, varpinės savo banguotomis linijomis, šviesos žaismu darniai įsiliejo į kalvotą Vilniaus apylinkių ritmą, puošdami Vilniaus siluetą.

ARKIKATEDRA – BAZILIKA

Gedimino kalno papėdėje – Vilniaus Katedra, visada buvusi Lietuvos dvasinis ir politinis centras. Tai pirmoji katalikiška bažnyčia Lietuvoje, statyta XIV a., Lietuvai priėmus krikščionybę. Daug kartų sudeginta ir vėl atstatyta, iki šių dienų ji išlaikė klasikinį stilių. Katedros požemiuose, kur savo artimuosius laidojo Lietuvos valdovai ir didikai, savo hierarchus – Bažnyčia. Pilioriuose ir sienose išliko kai kurių požemio kapų epitafijų. Katedroje eksponuojama dalis vertingų Lietuvos dailės muziejaus paveikslų. Svarbiausių tautos įvykių liudininkė, pagrindinė Lietuvos šventovė dabar mus kviečia maldai ir susikaupimui.

Arkikatedra – reikšmingiausias Lietuvos klasicizmo pastatas (XVIII a.pab. architektas Laurynas Gucevičius). Jis turi gotikos (pagr.dalies mūras) renesanso, baroko (Šv.Kazimiero ir Valavičių koplyčios) liekanų. Pagrindinės dalies plano ir erdvės struktūra yra išlikusi gotikinė. Pagr.dalis stačiakampio plano, halinė, trinavė Išilgine kryptimi ji pilioriais padalyta į 9 travėjas, visas navas lygiai baigia rytinė siena: presbiterija ir vidinė nava sudaro vientisą vidaus erdvę. Prie pastato pagr.dalies šonų yra 11 koplyčių, zakristija. Pastato pagr.dalis iškilusi virš šoninių koplyčių lėkštų stogų, kuriuos slepia parapetai. Arkikatedros rytiniame gale į šonus simetriškai išsikiša šv.Kazimiero koplyčia ir zakristija; abiejų jų kupolai iškilę virš pagr.dalies stogo. Vakariniame gale į šonus šiek tiek mažiau, bet irgi simetriškai išsikiša švč. Marijos koplyčia ir laiptinė, Vladislovo ir Valavičių koplyčios (š.šone).

Pastato vidaus proporcijos harmoningos. Arkikatedros plano ir erdvės struktūros genezė siejasi su Š.Vokietijos, Lenkijos XIV-XV a. bažnyčių architektūra, kuriai būdinga presbiterijos ir navos vientisa erdvė, aukštos koplyčios tarp šoninių kontraforsų, kompaktiški tūriai. Arkikatedros fasadai klasicistiškai didingi. Monumentalumo ypač teikia pagr.fasado dorėninio orderio portikas. Kolonos remia raiškų antablementą su reljefais puoštomis metopomis ir lėkštą trikampį frontoną su horeljefine kompozicija timpane. Sienoje už kolonų yra portalas ir nišų, su statulomis ir horeljefais. Šonines žemesnes fasado dalis apipavidalina piliastrai ir antablementas; jose yra po skulptūrų nišą. Šoniniai (p. ir š.) fasadai beveik vienodi,abu asimetriniai.

Arkikatedros pagrindinės dalies interjero erdvinė struktūra gotikinė. Puošyba klasicistinė. Prie rytinės sienos įrengtas didysis altorius, vid. navos pietiniame gale – vargonai. Vienas puikiausių Vilniaus ankstyvojo baroko (XVII a. I pusė) paminklų yra šv.Kazimiero koplyčia. Joje ryški italų meno įtaka. Zakristija pastatyta klasicistinės rekonstrukcijos metu (XVIII a. pab.). Barokinė Valavičių koplyčia (sen. Karališkoji) turi išlikusių renesanso bruožų. Vidaus sienų archit. sąranga turi panašumo su renesansine Krokuvos Vavelio Katedros Žygimanto koplyčia, tačiau skulptūrinis stiuko dekoras barokinis. Kitos koplyčios – viena į kitą panašios.

Arkikatedros požemiuose yra > 20 laidojimo kriptų. Nemaža jų statytos dar gotikos laikotarpiu. Kitos kriptos statytos XVI-XVII a. Vėliausia (1931-1939) kripta – mauzoliejus po šv. Kazimiero koplyčia. Mauzoliejuje po šv. Kazimiero koplyčia palaidoti Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, abi d. kunigaikščio Žygimanto Augusto žmonos – Elžbieta ir Barbora, valdovas Vladislovas Vaza. Arkikatedroje buvo palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (1430) ir jo pirmoji žmona kunigaikštienė Ona (1418), Kazimiero IV Jogailaičio sūnus šv.Kazimieras (m. 1484, kanonizuotas 1602).

1973-76
m. ir vėliau papildomai ištyrus rūsius, rasta naujų duomenų apie Arkikatedros požemių ankstyvąją istoriją, jų pobūdį. XV – XVI a. istorikų teigimu iki krikščionybės įvedimo Arkikatedros vietoje degusi amžinoji ugnis.

Arkikatedroje buvo iškilmingai vainikuoti ir paskelbti Lietuvos d. kunigaikščiais Vytautas, Jogailaičių dinastijos Lietuvos d. kunigaikščiai, tarp jų devynerių metų Žygimantas Augustas (1529.X.18). Spėjama, kad 1547 Karališkojoje (dab. Valavičių) koplyčioje įvyko jo slaptos jungtuvės su Barbora Radvilaite.

Arkikatedra 1777 m. pradėta remontuoti pagal architekto Džuzepės de Sako projektą. Visą katedros rekonstrukcijos projektą parengė ir tolesnei statybai vadovavo Laurynas Stuoka Gucevičius. Darbai pradėti 1783 m. 1782 m. šv.Kazimiero koplyčią remontavo archit. Karlas Spampanis ir skulp. Kristupas Šneideris. 1786-92 m. ant katedros stogo virš frontono (vieta buvo numatyta Gusevičiaus projekte) buvo pastatytos Karolio Jelskio sukurtos 3 apvalios skulptūros. 1950 m. nuimtos (neišliko). 1798 m. Gucevičiui mirus, pastatą 1801 m. baigė rekonstruoti archit. Mykolas Šulcas. 1836 – 38 m. restauracijai vadovavo archit. Karolis Podčašinskis.1956 m. Arkikatedroje įrengta Paveikslų galerija (pritaikė architektai Justinas Šeibokas, Bronislovas Krūminis, Vytautas Gabriūnas, Sigitas Lasavickas).

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 961 žodžiai iš 3038 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.