Turinys
Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………3
Bedarbystės paplitimas Lietuvoje……………………………………………………………………………..4
Problemos darbo rinkoje bei įsidarbinimo galimybės………………………………………………….5
Skirtingų specialybių asmenų įsidarbinimo galimybės………………………………………………..6
Skirtingo lygio išsilavinimo asmenų įsidarbinimo galimybės……………………………………….7
Išvados………………………………………………………………………………………………………………….9
Literatūra……………………………………………………………………………………………………………….10
Įvadas
Bedarbystė Lietuvoje yra viena iš didžiausių problemų. Per pastaruosius penkis metus Lietuvos ekonomika sparčiai augo. Tai sąlygojo kvalifikuotų specialistų įvairiose pramonės šakose poreikį. Bedarbystės lygis didžiuosiuose Lietuvos miestuose turi tendenciją mažėti, tačiau atokesniuose Lietuvos vietovėse bedarbystė vis dar gana didelė.
Lietuvos darbo biržos misija yra padėti ieškantiems susirasti darbą, padidinti jų gebėjimus konkuruoti darbo rinkoje ir aprūpinti šalies ūkį reikiama darbo jėga.
Nors, Lietuvoje sparčiai didėja jaunimo besimokančio aukštosiose bei aukštesniosiose mokyklose, tačiau jiems baigus mokslus yra pakankamai sudėtinga susirasti darbą pagal specialybę. Valstybės aukštojo mokslo ir profesinio rengimo sistema dėl savo prigimties yra gana inertiška ir, aiškiai neapsisprendžiant dėl ilgalaikio strateginio jos planavimo, ne visai atitinka besikeičiančius darbo rinkos poreikius. Dėl to, nemaža dalis jaunų žmonių renkasi darbą užsienyje to susilpnindami Lietuvos darbo rinką.
Bedarbystės paplitimas Lietuvoje
Bedarbystė Lietuvoje paplitusi nevienodai. Daugiausiai bedarbių tarp darbingo amžiaus gyventojų 2004 metų spalio mėnesį buvo Akmenės (14,8 proc.), Mažeikių (14,3 proc.) rajonų ir Druskininkų (13,8 proc.) savivaldybėse (žr. 1. lentelę).
Mažiausias, nesiekiantis 3 proc., šis rodiklis išliko Trakų rajono, Elektrėnų ir Kretingos rajono savivaldybėse.
Tarp didžiųjų šalies miestų mažiausias procentas bedarbių nuo darbingo amžiaus gyventojų registruotas Vilniuje (3,2 proc.), Kaune (3,6 proc.), o didžiausias – Klaipėdoje (5,7 proc.) ir Panevėžyje (5,6 proc.).
Per 2004 metų rugsėjo mėnesį įregistruota 15187 bedarbių, iš jų 12716 buvo įdarbinta. 9824 žmonių buvo įdarbinta pagal neterminuotas darbo sutartis.
2941 bedarbiui paskirtos bedarbio pašalpos. Rugsėjo mėnesį įregistruota 17044 laisvų darbo vietų.
iš jų neterminuotam darbui 14097.
11269 nukreipta į aktyvias darbo rinkos politikos programas.
Iki 2004 metų spalio 1 dienos Lietuvoje buvo įregistruota 126079 bedarbiai. Iš jų 75080 (59,5 %) moterų bei 50999 (40,5 %) vyrai. Didelė problema Lietuvoje išlieka jaunų žmonių įdarbinimas. Iki spalio 1 dienos Lietuvoje buvo įregistruota 11418 (9,1 %) nedirbančio jaunimo. Netoli pusė visų bedarbių (42,6 %) gyvena kaimo vietovėse.
1 paveikslas. Bedarbystės paplitimas Lietuvoje.
Lietuvoje auga neterminuoto darbo paklausa. Per 2004 m. devynis mėnesius įregistruota 101,5 tūkst. naujų laisvų darbo vietų. Naujų darbo pasiūlymų neterminuotam darbui skaičius padidėjo 3,4 tūkst. arba 4,6 proc., o terminuotam darbui sumažėjo 3,1 tūkst. – lyginant su 2003 metų tuo pačiu laikotarpiu. Vidutiniškai per mėnesį šiemet registruojama po 11,3 tūkst. darbo vietų. Didžiausia darbo vietų pasiūla – kvalifikuotiems darbininkams. Tai kas antras pasiūlymas įsidarbinimui.
Kas antras pasiūlymas darbui įregistruotas paslaugų sektoriuje ir kas trečias – pramonėje.
Nuo metų pradžios, darbo biržai tarpininkaujant, buvo įdarbinta 97,5 tūkst. asmenų. Trys iš keturių įdarbintų asmenų dirba pagal neterminuoto darbo sutartis. Lyginant su praeitais metais, pastovaus įdarbinimo rodikliai nepakito, tuo tarpu terminuotas įdarbinimas sumažėjo 12 proc.
Per devynis šių metų mėnesius teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 158,8 tūkst. bedarbių. Lyginant su 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu, darbo jėgos pasiūla sumažėjo 25,4 tūkst. arba 14 proc.
Problemos darbo rinkoje bei įsidarbinimo galimybės
Didžiausios Lietuvos darbo rinkos problemos yra šios:
1. Ženklūs teritoriniai nedarbo skirtumai;
2. Nedarbo lygis kaime aukštesnis nei bendras šalyje;
3. Žema ieškančiųjų darbo kvalifikacija ir motyvacija;
4. Didėja vyresnio amžiaus bedarbių skaičius;
5. Išlieka pakankamai aukštas ilgalaikių bedarbių skaičius;
6. Aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas;
7. Žema darbo jėgos kaina.
Darbo biržos darbuotojams viena iš didžiausių problemų yra darbo jėgos pasiūlos bei paklausos derinimas. Šiai problemai spręsti buvo numatyti sekantys veiksmai:
1. Numatyti vykstančius pokyčius darbo jėgos struktūroje, atsižvelgiant į demografinių ir ekonominių veiksnių poveikį užimtumui ir nedarbui;