Bedarbių prognozė
5 (100%) 1 vote

Bedarbių prognozė

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………………3

1. Probleminės srities aprašymas………………………………………………………………………………………………4

2. Modelio formulavimas……………………………………………………………………………………………………… ..10

2.1 Laiko eilutės regresijos modelio sudarymas…………………………………………………………….10

2.2 Adityvinis modelis………………………………………………………………………………………………….11

2.3 Multiplikatyvinis modelis………………………………………………………………………………………..11

3. Situacijų modeliavimas……………………………………………………………………………………………………….15

3.1 Adityvinis regresijos modelis………………………………………………………………………………….16

3.1.1 Tiesinis trendas………………………………………………………………………………………………..19

3.1.2 Eksponentinis trendas……………………………………………………………………………………….21

3.2 Multiplikatyvinis regresijos modelis………………………………………………………………………..23

3.2.1 Tiesinis trendas………………………………………………………………………………………………..26

3.2.2 Eksponentinis trendas……………………………………………………………………………………….28

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………………..30

Literatūra………………………………………………………………………………………………………………………………..31

ĮVADAS

Šiais laikais labai sunku susirasti drbą. Todėl nedarbo lygis kiekvienais metais vis auga ir auga. Kaip išvengti šių pasėkmių pasakyti labai sunku, nes esant prastai šalies ekonomikai jau net neįmanoma ką nors pakeisti. Valstybė neturi pakankaimai lėšų, o ir kiekviena prestižinė firma nori gerai kvalifikuotų ir turinčių nemažą stažą darbuotojų. Tačiau jaunuoliui įgyti stažą labai sunku ir taip jau jis įstoja į bedarbių gretas.

Yra du oficialūs nedarbo duomenų šaltiniai. Pirmasis – tai valstybinėje darbo biržoje (kuri įkurta 1991 m.) įsiregistravusių bedarbių skaičius, antrasis – darbo jėgos tyrimai (DJT), kurie pradėti 1995 m. ir atliekami remiantis Tarptautinės darbo organizacijos nustatytu nedarbo apibrėžimu, duomenys. Toliau pateiktas nedarbo tendencijų aprašymas grindžiamas DJT duomenimis.

Darbo biržos duomenimis, 2004 metų antrojo ketvirčio pabaigoje bedarbių buvo 139,3 tūkst. Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 13,7 tūkst. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ketvirčio pabaigoje buvo 6,6 proc., o prieš metus jis siekė 7,4 proc. Moterys sudaro 53,7 proc. visų bedarbių (59,4 tūkst. vyrų ir 79,9 tūkst. moterų). Pagal demografinius duomenis, moterys sudaro 53,3 proc. visų šalies gyventojų. Bedarbio pašalpą 2004 m. II ketvirtį kas mėnesį vidutiniškai gavo 14,9 tūkst. bedarbių. Per ketvirtį buvo įdarbinta 36,2 tūkst. žmonių (beveik 4 proc. daugiau nei pirmą ketvirtį), iš jų nuolatiniam darbui 26,5 tūkst. (2,8 proc. daugiau).

Kaip ir kitose šalyse, jaunimo nedarbo lygis yra aukštesnis nei vyresnio amžiaus darbuotojų. 2000 m. Lietuvoje 15–24 metų asmenų nedarbo lygis siekė 29 proc., palyginti su 15 proc. 25–54 m. amžiaus grupėje. Šis atotrūkis tarp jaunimo ir suaugusiųjų panašus kaip ir ES. Nors 1997–1999 m. bendrasis jaunimo nedarbo lygis buvo palyginti stabilus, paauglių nedarbo lygis mažėjo, o vyresnio amžiaus jaunimo – didėjo. Pastarųjų (20–24 m. amžiaus asmenų) nedarbo lygis, viršijantis 26 proc., yra ypač didelis pagal tarptautinius standartus. Nors vyresniojo amžiaus grupės (55–64 m.) asmenų nedarbo lygis lieka mažesnis, nei bendrasis šalies nedarbas, pastaraisiais metais jis gana sparčiai didėjo.Visiškas užimtumas yra sąvoka, reiškianti optimalų šalies darbinio užimtumo lygį. Jis nereiškia nulinio nedarbo. Rinkos ekonomikoje, kur nuolatos vyksta paklausos, technologijų ir gaminių pokyčiai, visada bus nedarbo. Daugelis stebėtojų mano, kad darbo jėgos sudėties dydis ir instituciniai darbo rinkos pokyčiai pastaraisiais metais daugelyje šalių lėmė visiško darbinio užimtumo lygio normos padidėjimą, kas savo ruožtu sukėlė palyginti aukštą ir besitęsiantį nedarbą.

1.PROBLEMINĖS SRITIES APRAŠYMAS

Siekiant išsaugoti žmogiškąjį potencialą ir sukurti efektyvią socialinės apsaugos sistemą, vidutinės trukmės perspektyvoje teks išspręsti opiausias problemas, apibūdinančias nūdienos socialinę ekonominę būklę. Šias problemas sąlygoja: gyventojų pajamų, turtinės poliarinės diferenciacijos ir skurdo,
kaip socialinio reiškinio, atsiradimas; nepakankamos gyventojų daugumos adaptacijos prie naujų rinkos sąlygų galimybės; žmonių sveikatos blogėjimas. Šioje srityje bus vykdoma aktyvi ekonominė ir socialinė politika, kurios pagrindinis prioritetas – viduriniosios klasės sukūrimas. Šią klasę turėtų sudaryti 60-80% visų Strategijoje siekiama sudaryti sąlygas regioniniu požiūriu subalansuotam ekonominiam augimui. Regioninė politika Lietuvoje yra dar tik pradinėje stadijoje. Strategijoje siekiama sudaryti sąlygas visų regionų ekonominiam augimui, maksimaliai išnaudojant jų potencialų įnašą į visą Lietuvos ūkį

Sritys Tikslai ir uždaviniai Veiksmų kryptys ir įgyvendinimo priemonės Įgyvendinimo

seka

Užimtumo politika Siekti pilnesnio užimtumo, užtikrinti užimtumo politikos įgyvendinimą teritoriniu ir struktūriniu pjūviais, mažinti nedarbą Rengti ir įgyvendinti teritorines užimtumo programas 2000 – 2005 m.

Rengti ir įgyvendinti profesinio mokymo ir perkvalifikavimo programas 2000 – 2005 m.

Gerinti rizikingų grupių bedarbių įsidarbinimo galimybes 2000 – 2005 m.

Įgyvendinti jaunimo teritorinio mobilumo skatinimo priemones 2002 m.

Darbo santykiai ir socialinis dialogas Įgyvendinti darbo santykių politiką

Stiprinti įstatyminę bazę Rengti darbo santykius reglamentuojančius teisės aktų projektus, aptariant juos trišaliu principu 1999 – 2005 m.

Priimti vieningą darbo įstatymą – Darbo kodeksą 2001 m.

Darbo sąlygos Užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas Stiprinti garantijas ir rengti naujus teisės aktų projektus, papildant ir pakeičiant galiojančius, juos suderinant su atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais 2000 – 2002 m.

Tarptautiniai santykiai Gerinti migruojančių asmenų socialinę apsaugą Inicijuoti ir sudaryti dvišales socialinės apsaugos bei abipusio piliečių įdarbinimo sutartis su valstybėmis, kurios turi didžiausią gyventojų migraciją su Lietuva ar daugiausia galimybių įsidarbini LR piliečiams 2000 – 2005 m.

Užimtumas ir darbo užmokestis yra opi probleminė sritis. Prognozuojamu laikotarpiu padėtį darbo rinkoje daugiausiai įtakos šalies ūkio ekonominė būklė. Privatizavimas ir verslo įmonių restruktūrizavimas, įmonių bankroto procedūrų Bedarbių skaičiui nustatyti bei nedarbo lygiui įvertinti naudojami du būdai: bedarbių apskaita teritorinėse darbo biržose ir Statistikos departamento atliekami darbo jėgos tyrimai. Statistikos departamento darbo rinkos tyrimo duomenys remiasi gyventojų apklausa ir skiriasi nuo darbo biržos duomenų skirtingu bedarbių sąvokos apibrėžimu. Darbo birža prie darbo neturinčių žmonių priskiria tik tuos, kurie yra užsiregistravę teritorinėje darbo biržoje. Statistikos departamentas prie bedarbių kategorijos priskiria ne tik užsiregistravusius valstybinėje darbo biržoje, bet ir tuos, kurie kreipėsi į privačias įdarbinimo įstaigas, ieškojo darbo savarankiškai, naudojosi žiniasklaidos priemonių pagalba.

Nedarbas pagal amžiaus grupes yra aukščiausias tarp jaunimo iki 25 metų. Tai labiausiai pažeidžiama ir ypatingo visuomenės dėmesio reikalaujanti socialinė gyventojų grupė. Neturėdami reikiamo išsilavinimo, darbo įgūdžių ir patyrimo, jauni žmonės dažnai priversti imtis nekvalifikuotų, neprestižinių ir sunkaus fizinio darbo reikalaujančių veiklų. Pavyzdžiui, žemiau pateiktoje lentelėje duomenys rodo, jog 1999 m. 14-24 metų gyventojai sudarė 56,1 proc. visų Lietuvos bedarbių.

Amžiaus grupės Bedarbiai, tūkst. Nedarbo lygis, proc.

1997 m. 1998 m. 1999 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m.

Iš viso 257,2 244,9 263,3 14,1 13,3 14,1

14-19 23,5 15,4 16,1 34,9 27,4 30,9

20-24 42 37,7 45,3 21,8 20,6 25,2

25-29 33,9 34,7 33,9 14,1 13,7 13,3

30-34 33,4 40,1 39,3 12,9 15,4 15

35-39 30,5 34 37,2 11,4 12,2 13

40-44 31,9 25,8 34,6 14,1 11,2 14,5

45-49 28,1 25,8 21,9 13,9 12,4 10,4

50-54 21,6 19,4 21,9 12,4 11,2 12,6

55-59 12,2 10,7 12 10,1 8,6 9,2

60-64 0,1 1,1 1,1 0,2 2,5 2,3

65+ – 0,1 – – 0,5 –

Viena iš svarbiausių nedarbo probleminių sričių yra mokslinė techninė revoliucija (MTR), prasidėjusi XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje ir apėmusi visas išsivysčiusias pasaulio šalis. Gamybos mechanizavimas ir automatizavimas, pažangių valdymo ir kontrolės sistemų įvedimas, naujų technologijų ir medžiagų kūrimas bei jų vartojimas iš esmės pakeitė darbo turinį. Darbas tapo kūrybiškas, išaugo protinio ir kvalifikuoto darbo reikšmė. Dėl MTR poveikio pakito materialinės gamybos darbuotojų skaičius (jis nuolat mažėja) ir kvalifikacinė darbo jėgos struktūra. Šiuolaikiniam ūkiui tapo reikalingi naujo tipo darbuotojai, įsisavinę keleto mokslų pagrindus ir turintys aukštą kvalifikaciją. Fizinis rankinis darbas pamažu netenka savo reikšmės. Dėl šios priežasties XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje išvystyto kapitalo šalys įžengė į ilgalaikę užimtumo krizę, kuriai būdingi šie bruožai:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1147 žodžiai iš 3709 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.