Beethovenas
5 (100%) 1 vote

Beethovenas



L. VAN BEETHOVEN

1770-1827

Liudwigo van Beethoveno muzika – didelis žmonijos turtas.Ji vadinama klasicistinio meno viršūne arba brandžiuoju klasicizmu. Joje įsikūnijo klasicizmo epochos dvasia.

Kompozitoriaus gyvenimas buvo nelengvas.Maža džiaugsmo suteikusi vaikystė peraugo į kupiną rūpesčių ir amžinos kovos likimą. L. Van Beethovenas gimė 1770 12 17m. Bonoje , Vokietijos miestelyje , netoli Vienos. Tuo metu šis miestas garsėjo prašmatniu gyvenimu , triukšmingomis iškilmėmis bei pokyliais. Bonos kunigaikščio kapeloje tarnavo būsimojo kompozitoriaus tėvas.Jis buvo nerūpestingo gyvenimo mėgėjas , savo uždarbį dažnai palikdavo miestelio smuklėje . Šeima , kurioje gyveno daug vaikų , labai kęsdavo nepriteklius.Tėvas labai anksti pastebėjo savo sūnaus gabumus muzikai.Jis norėjo , kad Liudwigas taptų antruoju Mozartu.Pirmieji Beethoveno mokytojai buvo tėvo draugai.Būdavo ir taip , kad tėvas , grįžęs po pasilinksminimų namo , keldavo vidurnaktį mažąjį muzikantą iš lovos ir versdavo groti.Tokie „koncertai“ dažnai vykdavo iki ryto.Sunki vaikystė paliko pėdsakus visam gyvenimui.Jis tapo uždaras , mėgo vienatvę.Aplinkiniai manė esant niūriu ir užsispyrusiu , nelinkusiu bendrauti žmogumi.Tačiau kompozitorius turėjo jautrią sielą , sugebančią suprasti svetimą skausmą.Jis labai mylėjo savo motiną ir labai sielojosi jai mirus.

Labiausiai vertas dėmesio Beethoveno mokytojas buvo Bonos kunigaikščio rūmų kapelos vargonininkas G. Neefe. Jo dėka Beethovenas dar būdamas vaikas , susipažino su Bacho , Haydno muzika , pradėjo mokytis kūrybos meno.Neturėdamas galimybių įgyti didesnio išsilavinimo , jis mokėsi pats.Studijavo lotynų , italų, prancūzų kalbas , skaitė vokiečių poeziją , domėjosi istorija.Vienos kelionės metu i Boną užsuko Haydnas. Kai jis išgirdo Beethoveną improvizuojant, patarė važiuoti mokytis į Vieną . Šiuo lemtingu Haydno patarimu baigėsi pirmasis Beethoveno gyvenimo laikotarpis , susijęs su vaikystės miestu Bona.

Beethovernas , atvykęs į Vieną , pradėjo mokytis pas Haydną, ėmė koncertuoti. Greitai visas miestas sužinojo apie puikų pianistą ir improvizuotoją. Netrukus pagarsėjo ir jo kūriniai , parašyti tuo metu. Tai „Mėnesienos“ ir „Patetinė“ sonatos, III simfonija ,pavadinta „Herojine“. Kompozitorius dažnai lankėsi turtingų žmonių namuose , tačiau tikrų draugų turėjo nedaug. Todėl ir jo muzikos gilumą suprato tik grupelė artimųjų. Beethovenas visą gyvenimą jautė vienatvę.Galbūt tai sąlygojo išdidus ir nenuolankus jo būdas.Beethovenas labai nemėgo būti tarnu,nepakęsdavo ,kai jam omprovizuojant kas nors šnibždėdavosi ar kitokiu būdu trukdydavo.Pats kompozitorius jautė turįs neeilinę gamtos dovaną ir ją brangino. Bet štai užklumpa nelaimė – jis apkursta. Liga, kuri vis progresavo , dar labiau atskyrė jį nuo supančio pasaulio. Tačiau dar liko muzika, kuri palaikė dvasią ir kurią jis girdėjo vidine klausa.Kurčias kompozitorius parašė iškiliausius savo kūrinius – V-ąją „Likimo“ simfoniją , sonatą fortepijonui „Apassionatą“ , XI simfoniją. Jį gerbė Vienoje , apie jį kalbėjo Anglijoje.tačiau Beethovenas taip ir liko visą gyvenimą vienas.Nuo pat vaikystės nepasižymėjęs itin stipria sveikata, kompozitorius 1827m. peršalęs sunkiai susirgo. Nukamuotas ligos, 1827 03 26 Beethovenas mirė.

Beethovenas rašė visų žanrų muziką ir visuose žanruose paliko nepaparastai gilių ir vertingų kūrinių.Svarbiausia kompozitoriaus kūrybos sritis- muzika fortepijonui, styginių kvartetai ir simfonijos. Kompozitoriaus plunksnai priklauso ir viena opera „Fidelio“.

Beethoveno kūryboje klasicizmo muzikos kalba pasiekė brandą. Tai reiškia , kad ji pasiekė ribą, kurią peržengus , atsiranda naujas reiškinys.Muzikos istorijoje taip ir įvyko.Beethovenas tapo paskutiniu Vienos klasiku.Jis užbaigė Haydno pradėtus ir Mozarto pratęstus kūrybinius ieškojimus.



Beethoveno muzika dažnai vadinama dramatine.Šis pojūtis kyla todėl, kad kompozitorius pabrėždavo ir priešpastatydavo toniką su dominante.Šie akordai labai kontrastingi , kuriantys maištingą nuotaiką.

Beethovenas buvo puikus pianistas.Šio instrumento muzikoje kompozitorius atskleidė trapiausius jausmus , kurių gyvenime aplinkiniai žmonės dažniausiai nepastebėdavo.Ryškiausi Beethoveno kūriniai fortepijonui – tai 32 sonatos.Jose prisilaikoma jau susiklosčiusios trijų dalių struktūros.Pasikeitusi muzikos kalba suteikė naujų bruožų.Visų pirma , Beethoveno sonatinio allegro temos labai kontrastingos, todėl jų susidūrimas perdirbant temas kur kas audringesnis.O ši „kova“ gerokai išplečia patį temų perdirbimą , ir jis gerokai ilgesnis.Po maištingos pirmosios dalies Beethoveno sonatų antrosios dalys suskamba ypač švelniai.Paskutinės sonatų dalys gyvumu dažnai primena pirmąsias, bet čia visada skamba džiaugsmas , tampantis žmogaus stiprybės simboliu.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 739 žodžiai iš 1435 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.