BENDRA INFORMACIJA APIE INDIVIDUALŲJĮ IR DARBO VIETŲ MONITORINGĄ
Apšvitos sąvokos
Apšvita – tai vyksmas, kurio metu jonizuojančioji spinduliuotė apšvitina žmogų, gyvūną ar medžiagą. Radiacinėje saugoje apšvita laikomas tik žmogaus apšvitinimo vyksmas. Skiriamos įvairios apšvitos.
Atsitiktinė apšvita – tai žmonių apšvita dėl radiologinės avarijos. Jai nepriskiriama avarinė apšvita.
Avarinė apšvita – tai apšvita, kurią gauna žmogus, kuris įvykus avarijai, padeda pavojuje esantiems žmonėms, stengiasi sumažinti apšvitą gaunančių žmonių skaičių arba gelbėti įrangą. Avarinės apšvitos atveju dozių lygiai gali viršyti ribines dozių vertes. Avarinę apšvitą gali gauti tik savanoriai.
Galimoji apšvita – tai apšvita, kuri nėra tikėtina, kad tikrai bus, bet kuri gali atsirasti dėl šaltinio avarijos ar dėl vieno įvykio ar tikimybinės kilmės įvykių sekos, įskaitant įrangos trinktis ar veiklos klaidas.
Gamtinė apšvita – tai gamtinių šaltinių (kosminės spinduliuotės, patalpose esančio radono, grunte, statybinėse medžiagose, geriamajame vandenyje ir kt. esančių gamtinių radionuklidų ir pan.) sąlygota apšvita.
Gyventojų apšvita – iš spinduliuotės šaltinių gyventojų gauta apšvita, išskyrus profesinę ar medicininę apšvitą ir normaliąją vietinę foninę apšvitą, tačiau įskaitant apšvitą iš leistų (skaičiuotų) šaltinių ir apšvitą, susijusią su praktine veikla bei apšvitos sumažinimo situacijomis.
Medicininė apšvita – apšvita, kuri veikia pacientus jų medicininio tyrimo arba gydymo metu, asmenų apšvita, kuri juos veikia tikrinant jų sveikatą, sveikų asmenų apšvita, juos veikianti, kai jie dalyvauja medicininėse arba biomedicininėse, diagnostinėse arba terapinėse mokslo tiriamosiose programose ir asmenų apšvita, kuri juos veikia atliekant medicinines – teisines procedūras.
Nuolatinė apšvita – tai nuolat žmogų veikianti apšvita, kurią lemia patalpose ir darbo vietose esantis radonas, gamtinis fonas, praeityje įvykusių branduolinių avarijų ir atominio ginklo bandymų sąlygota radioaktyvioji tarša ir pan. Kai kuriais atvejais ji turi būti mažinama.
Kol kas nustatyti tik radono tūrinių aktyvumų gyvenamosiose patalpose ir darbo vietose lygiai, kuriuos viršijus, reikia imtis priemonių jiems sumažinti.
Profesinė apšvita – su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais dirbančius darbuotojus veikianti apšvita.
Viso kūno apšvita – viso žmogaus kūno apšvitinimas jonizuojančiąja spinduliuote, kai visų kūno audinių ir organų sugertosios dozės yra lygios.
Vidinė apšvita – vyksmas, kurio metu jonizuojančioji spinduliuotė, atsiradusi skylant žmogaus organizme esantiems radionuklidams, švitina žmogų iš vidaus.
Išorinė apšvita – vyksmas, kurio metu jonizuojančiosios spinduliuotės srautas švitina žmogų iš išorės.
……………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
Normaliosios apšvitos sąlygomis, darbuotojų ir gyventojų sauga turi būti vykdoma laikantis pagrindinių radiacinės saugos principų:
a) pateisinamos veiklos principas – bet kokia veikla, susijusi su dirbtinių šaltinių naudojimu, draudžiama, jeigu tokios veiklos padaryta žmogui ir visuomenei žala didesnė negu nauda;
b) dozių normavimo principas – draudžiama viršyti šios higienos normos nustatytas darbuotojų ir gyventojų individualiųjų dozių ribas;
c) saugos optimizavimo principas – kiekvieno šaltinio individualiosios žmogaus dozės turi būti pateisinamos, kuo žemesnio lygio ir kuo mažiau žmonių turi būti apšvitinama.
Vadovaujantis radiacinės saugos įstatymu, licenciatas privalo atlikti darbuotojų apšvitos bei darbo vietų monitoringą Radiacinės saugos centro nustatyta tvarka. Tuo tikslu 1999 m. gruodžio 31 d. Radiacinės saugos centro direktoriaus įsakymu Nr. 44, buvo patvirtinta “Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringų tvarka”. (Žin.Nr.38; 2000 m. gegužės 10 d.). Higienos norma HN 73-1997 reglamentuoja darbuotojų ir gyventojų apšvitą naudojant šaltinius normaliosios bei avarinės sąlygomis, apšvitą radiacinių avarijų atveju, apšvitą gamtiniais šaltiniais bei žmonių medicininę apšvitą.
Monitoringas – sistemingas nuolatinės apšvitos, dozės ir (arba) taršos stebėjimas, įvertinimas ir prognozavimas.
Komandiruotiems darbuotojams apšvita įvertinama kaip ir nuolatinai dirbantiems darbuotojams.
Remiantis individualaus ir darbo vietų monitoringo rezultatais, įstaigoje, kurioje naudojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, turi būti nustatyti taip vadinami ištyrimo (kontroliniai) lygiai. Jų nustatymui analizuojami paskutinių 2-3 metų dozimetrijos duomenys.