Bendrasis vidaus produktas
Ekonomikoje bendrasis vidaus produktas (BVP) – tam tikros teritorijos ekonomikos dydį parodantis rodiklis.
BVP galima užrašyti kaip:
BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + eksportas – importas
Apibrėžimas
Bendrasis vidaus produktas (BVP) – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje.
Kitaip, BVP – tai pajamos, gautos šalies viduje (kai neapskaitomas ekonominių užsienio ryšių saldas). Iš esmės, bendrasis vidaus produktas artimas bendrajam nacionaliniam produktui.
Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies piliečių per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus) rinkos kainų suma; tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos.
BVP skaičiavimas
Ekonominėje geografinėje praktikoje svarbiausiu vystymosi lygio rodikliu yra BVP vienam gyventojui. BVP skaičiavimas – sudėtinga procedūra. Skaičiavimo rezultatai labai priklauso nuo to, kokia metodika yra naudojama. Dažniausi metodai:
· einamojo valiutų kurso metodas,
· paritetinės perkamosios galios metodas.
Einamojo valiutų kurso metodas
Dažniausiai naudojamas BVP nominalinėje išraiškoje, kada BVP, paskaičiuotas nacionaline valiuta, perskaičiuojamas į dolerius pagal oficialų nacionalinės valiutos ir dolerio kursą. Toks skaičiavimas formalus: dolerio kursas ne visada atitinka realų perkamąjį valiutos pajėgumą įvairiose šalyse.
Pavyzdžiui, amerikietis pensininkas neišgyvens ir kelių dienų už maždaug 70-80 dol. pensiją, tenkančią per mėnesį vienam Lietuvos pensininkui. Mūsų šalyje tokia suma nors ir „elgetiška“, bet visgi yra pragyvenimo šaltinis šimtams tūkstančių pagyvenusių žmonių.
Paritetinės perkamosios galios metodas
Dėl paminėtų trūkumų, naudojamas rodiklis – BVP pagal faktinį perkamąjį pajėgumą (kartais jis vadinamas BVP pagal paritetinę perkamąją galią arba liaudiškai – perkamasis pajėgumas) – palyginti neseniai labai plačiai naudojamas tarptautiniuose palyginimuose ir labai greitai pakeitė supratimą apie valstybių ekonominį lygį. Daugelis išsivysčiusių valstybių, ypatingai mažosios privilegijuotosios Europos nacijos, kur nacionalinių valiutų kursai dirbtinai pakelti (todėl ten viskas brangu), pagal BVP vienam gyventojui reitingus nukrito kiek žemyn, o kai kurios besivystančios valstybės (kurių vidinėje rinkoje paprasčiausios prekės palyginti pigios, nors nacionalinė valiuta dolerio atžvilgiu kotiruojama labai žemai) reitingų sąrašuose kiek pakilo į viršų.
Realusis BVP
Realusis BVP (RBVP) – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus), suma, apskaičiuota bazinių metų (sugretinamosiomis) kainomis.RBVP1 – realusis bendras vidaus produktas esamaisiais metais;
q1, q2, …, qi – prekių kiekiai ataskaitiniais metais;
p1, p2, …, pi – prekių bazinių metų kainos;
Nominalusis BVP
Nominalusis BVP (NBVP) – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus) suma, apskaičiuota faktiškomis kainomis.RBVP1 – realusis bendras vidaus produktas esamaisiais metais;
q1, q2, …, qi – prekių kiekiai ataskaitiniais metais;
p1, p2, …, pi – prekių einamųjų metų kainos;
Indeksai
BVP nustatymui yra naudojami kainų lygiai, kurių kitimui apskaičiuoti dažniausiai naudojami šie indeksai:
· BVP defliatorius (BVP kainų indeksas) – rodiklis, parodantis vidutinišką visų šalies prekių ir paslaugų kainų kitimą,
· vartojimo prekių kainų indeksas (VPI) – vidutinis vartotojų nupirktų prekių ir paslaugų kainų lygis, apskaičiuojamas lyginant fiksuoto skaičiaus pirmojo būtinumo vartojimo prekių ir paslaugų vartotojo krepšelio vertinę išraišką atskirais laikotarpiais.
Vartotojo krepšelis
Lietuvoje šiuo metu VKI apskaičiavimams suformuotą “vartojimo krepšelį” sudaro 456 vartojimo prekės ir paslaugos.
Bendrojo vidaus produkto nustatymo būdai
Gamybos metodas
BVP gali būti apibūdinamas kaip visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per metus, suma. Galutinis produktas – tai prekė ar paslauga, skirta vartojimui; ji neduodama kaip sąnaudos kitoms prekėms ar paslaugoms gaminti.
Galutinėmis prekėmis kaip išimtis laikomos investicinės prekės. Didėjant gamybos specializacijos lygiui, daugelis gaminamų produktų pereina kelias gamybos stadijas įvairiose firmose, kol galų gale tampa galutiniais produktais ar paslaugomis. Jei šalies metinio produkto apimtis būtų nustatoma kaip tais metais pagamintų visų prekių ir paslaugų kainų suma, tuomet dalies prekių ir paslaugų vertė būtų keliskart įskaičiuota į BVP. Taigi, apskaičiuojant BVP pagal nacionalinių sąskaitų metodiką, tarpinio produkto vertė turi būti eliminuojama (tarpinis produktas – tai prekės ir paslaugos, panaudotos kaip sąnaudos gaminant kitas prekes ar paslaugas). Pakartotinio prekių ir paslaugų apskaičiavimo išvengiama, jei nustatant BVP sumuojama kiekviename gamybos etape sukurta pridėtinė vertė (pridėtinė vertė – skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos ir rinkos kainos bei gamybai pirktų prekių ir paslaugų kainų).
Visos šalies mastu BVP apimtį nustatant gamybos
būdu, sumuojama pridėtinė vertė, sukurta kiekvienoje ekonomikos šakoje.
Taigi, į BVP įskaičiuojama:
1. galutinių prekių vertė, pagaminta analizuojamaisiais metais,
2. vertė kai kurių prekių bei paslaugų, kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai, be jų pirkimo-pardavimo.
Į BVP apimtį neįskaičiuojama:
1. nelegalių sandėrių, šešėlinės ekonomikos veiklos rezultatai,
2. negamybiniai sandėriai (senų vadovų vertybinių popierių pardavimas, finansiniai sandėriai).
Išlaidų apskaitos metodas
Išlaidų metodu BVP nustatomas kaip galutinė įvairios paskirties prekių paklausa, t.y. kaip visų ekonomikos sektorių išlaidos. Šių išlaidų rūšys: