Bendrasis vaizduotės apibūdinimas vaizduotės rūšys ir vaizdinių pertvarkymo būdai vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas
5 (100%) 1 vote

Bendrasis vaizduotės apibūdinimas vaizduotės rūšys ir vaizdinių pertvarkymo būdai vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas

11

Vaizduotė yra naujų vaizdinių sudarymas, pertvarkant atmintyje turimą vaizdinę patirtį. Dar naudojamas terminas fantazija – psichologinėje literatūroje taikomas žymėti labiau nuo tikrovės nutolusiems vaizduotės produktams. Vaizduotė – tai ne vaizdinė atmintis (“vaizduojuosi kambarį, kuriame gyvenu…”) – nuo vaizdinės atminties ji skiriasi naujų, atmintyje neturimų vaizdinių sudarymu.

Vieni žmonių vaizduotės kūriniai greitai realizuojami (pvz, racionalistiniai pasiūlymai, architektūriniai projektai, muzikos kūrinių interpretacijos ir pan.), kiti realizuojami tik po gana ilgo laiko ( pvz, kelionė į mėnulį, lazeris ir pan.). Dalis vaizduotės vaizdinių tik apsakomi ar aprašomi, tačiau niekada neatitiks jokių realių objektų.

Vaizduotėje nauji vaizdiniai kuriami ne iš nieko, o iš anksčiau turėtų suvokinių, iš atmintyje užfiksuotos vaizdinės patirties. Vaizduotė panaudoja pojūčių ir suvokinių, kaip tikrovės atspindžių, medžiagą, įtvirtintą atmintyje, tačiau nekopijuoja tikrovės kaip jutimas ir suvokimas. Vaizduotėje modeliuojami tokie tikrovės elementai, apie kuriuos nėra geros pažintinės informacijos. Vaizduotė – žmogaus pasirengimas tolesnei informacijai gauti (anticipavimas arba išankstinis atspindėjimas). Ateitis prognozuojama ir mąstymu, ir vaizduote. Mąstant ateities modeliai sudaromi iš abstrahuotos, nevaizdžios medžiagos – sąvokų, teiginių, protavimų), o vaizduotėje būsimieji pakitimai įgyja vaizdinių pavidalą.

Vaizduotė dalyvauja visose žmogaus veiklos srityse – žaidžiant, mokantis, mokslinės, meninės ir techninės kūrybos srityse.

Vaizduotė yra smegenų funkcija, tačiau jos mechanizmus fiziologija dar mažai pažįsta. Vaizduotės veikloje dalyvauja nerviniai įsiminimo ir atsiminimo mechanizmai, siejami su galvos smegenų žievėje vykstančiais nervinių ryšių susidarymo ir jų nykimo procesais (vaizdinių asociacija ir disociacija). Asociacijų fiziologiniai mechanizmai yra žinomi, o disociacijų – tik pradedami tyrinėti.

Vaizduotės vaizdiniai daro įtakos nerviniams ir organiniams procesams (galima tik įsivaizduot kad dirba fizinį darbą ir pagreitėja žmogaus pulsas ir t.t.).

Liguistų vaizduotės vaizdinių, vadinamų haliucinacijomis, gali atsirasti dėl aukštos kūno temperatūros, galvos smegenų sužeidimų, įvairių narkotikų veikimo.

Vaizdinių pertvarkymo vaizduotėje būdai.

Bendriausios vaizdinių pertvarkymo rūšys – vaizdinių skaidymas ir jungimas (asociacijos ir disociacijos procesai).

Agliutinacija (lot. agglutino – prilipdau, priklijuoju) – skirtingų objektų, vazdinių dalių sujungimas į naujas visumas. Šiuo būdu sudaryti graikų chimeros, indėnų sparnuoto žmogaus, lietuviško velnio ir kiti vaizdiniai.

Hiperbolizavimas (lot. hyperbole – permetimas, padidinimas) – vaizduojamojo objekto arba atskirų jo dalių padidinimas, sumažinimas, dalių pagausinimas. Taip sukurti pasakų milžinai ir nykštukai, devyngalviai slibinai ir kt.

Akcentavimas – objekto atskirų dalių pabrėžimas, išryškinimas. Pvz, piešiant draugiškus šaržus, karikatūrose ir pan.

Schematizavimas – objektų grupėms būdingų bruožų išryškinimas, atmetant individualias ypatybes. Tai senoviniai gyvūnų ir žmonių piešiniai, ornamentai ir pan.

Įterpimas – vaizdinių ar objekto ypatybių perkėlimas į naują kontekstą, kuriame įgyja kitą prasmę. Taip sudaromos alegorijos ir metaforos.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 466 žodžiai iš 896 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.