Bendravimas-didžiausia žmogaus vertybė
5 (100%) 1 vote

Bendravimas-didžiausia žmogaus vertybė

TURINYS

ĮVADAS

1. Pagrindiniai bendravimo principai.

1.1. Žmogaus vertybės sąmprata.

1.2. Žmonių bendravimas kalbos ženklais.

2. Žmonių bendravimo būdai.

2.1. Asmeninė erdvė.

2.2. Akių kontaktas.

2.3. Veido išraiška.

2.4. Gestai.

2.5. Apranga ir išvaizda.

2.6. Prisilietimai.

2.7. Garsiniai būdai.

3. Žmogus tarp žmonių.

3.1. Pirmasis įspūdis.

3.2. ,,Sunkūs“ žmonės ir bendravimas.

3.3. Emocijos ir bendravimas.

3.4. Bendravimo efektyvumas.

4. Bendravimas – abipusis procesas.

IŠVADOS.

NAUDOTA LITERATŪRA.

ĮVADAS

Iš visų žmogaus sąvybių gebėjimas bendrauti yra pats

svarbiausias. Bendraudami galime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame

ar jaučiame, kokiais matome save ir mūsų aplinką. Įvairiais būdais

perteikiame aplinkiniams savo požiūri į juos, o iš kitų žmonių galime

sužinoti

apie tai, kaip mes atrodome, ką kiti mano apie mus.Tik bendraudami žmonės

gali ugdyti kitus ir tobulinti save, mokyti ir mokytis, padėti kitiems ir

ieškoti pagalbos.

Bendravimas – tai viena pagrindinių žmogaus vertybių. Juk kaip tik

bendraujant iš kartos į kartą perduodama amžiais kaupta žmonių patirtis,

žinios, kultūrinės tradicijos. Bendravimas tiesio-giai siejasi su jausmais.

Bendraudami mes patiriame pačių įvairiausių emocijų: tiek teigiamų, tiek

neigiamų. Bendravimas būna ir džiaugsmingas ir skausmingas, jis gali tiek

suartinti žmones, tiek juos išskirti.

Kartais mums bendrauti tampa sunku, nesiseka mums patiems arba

pakankamų sugebėjimų neturi mūsų bendravimo partneriai.Tada mūsų gyvenimas

tampa sudėtingas, iškyla daug sunkumų. Dažnai, stengdamiesi išvengti

nusivylimų, žmonės vengia bendrauti, bando užsisklęsti savyje. Taip

elgdamiesi, mes užkertame sau kelią perduoti kitiems tokią informaciją,

kokios patys norėtume. Tuomet visas išvadas apie mus aplinkiniai daro

nepriklausomai nuo mūsų, o mūsų elgesys veikia kitų žmonių elgesį taip pat

stipriai, kaip ir visais kitais bendravimo atvejais.

Bendravimas labai plati sąvoka. Ji suprantama gana skirtingai.

Dažniausiai yra manoma, kad bendravimas, tai – prasminga tarpusavio sąveika

tarp dviejų ar daugiau žmonių. Ši sąveika vyksta tiek kalbantis, tiek ir

be žodžių, sąmoningai ir nesąmoningai, būnant dviese ar atsidūrus didelėje

žmonių grupėje. Bendravimas mus vienija.

Į bendravimą dažniausiai žiūrime kaip į natūralų mums duotą

gebėjimą ir ne visi suprantame, kad bendravimo meno mums reikia nuolat

mokytis. Svarbu, kad tos bendravimo pamokos mums būtų teisingos.

Kaip susigaudyti tarpusavio santykių sistemoje? Kaip sugebėti

suprasti tuos signalus, kuriuos žmonės siunčia vieni kitiems? Kaip

bendrauti neįžeidžiant kitų, nepažeidžiant visiems priimtinų bendravimo

taisyklių? Kaip išmokti teisingai bendrauti? Tai klausimai, į kuriuos

atsakymų ieško-siu žinomų psichologų: A. Suslavičiaus, A. Jasikevičiaus ir

kitų autorių knygose. Bandysiu išsiaiškinti, kodėl bendravimas laikomas

žmogaus vertybe.

Bendravimas – tai prasminga sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių.

Asmuo, bendraujantis su kitais, siekdamas geriau suprasti pašnekovą ir

svarstomą problemą, pats atsiveria. Tik esant tokiam atsivėrimui,

bendravimas turi prasmę. Bendraujant, turi būti paisoma asmeninės erdvės,

besąlygiškos pagarbos kitam principo, suvokti, kad su manimi kalbantis

asmuo – absoliuti verty-

bė, visose situacijose galinti laisvai ir atsakingai rinktis.

Bet koks manipuliacinis vienos ar kitos bendravimo technikos

naudojimas bumerangu grįžta ją naudojusiam, nes yra prarandamas trapus

tarpusavio pasitikėjimo ryšys, kurį atstatyti vėliau būna labai sunku, o

kartais net neįmanoma.

Kalbėti , bendrauti reikia mokytis. Tam būtinos sąlygos: paveldėtas

gebėjimas (dipozicija) kalbėti ir gebėjimas mąstyti. Kiekvienas žmogus yra

unikali, nepakartojama asmenybė, turinti teisę į pagarbų elgiasį su ja.

Žmogų reikia priimti tokį, koks jis yra.

Palaikyti ryšį, keistis informacija – tai tik vienas iš bendravimo

aspektų. Bendravimo ryšiai esti įvairaus pobūdžio, glaudumo. Bendraudami

mes kartais džiaugiamės, kartais liūdime. Vieno žmo-gaus būsena, nuotaika

turi įtakos kito būsenai bei nuotaikai, ir atvirkščiai. Bendravimo įtaka di-

džiulė, bet ne visada ji daro teigiamą poveikį. Ne vietoje ir ne laiku

ištartas žodis, patarimas gali būti suprastas kaip kritika, pastaba – kaip

priekaištas, pokštas gali įžeisti.

Vertybe vadiname tai, kas, žmogaus manymu, jo gyvenime yra

svarbiausia. Jei mes ką nors vertiname, tuomet ir manome, jog verta šito

siekti, tai daryti, ar turėti. Mes dedame daug pastangų, kad įgytume tai

kas vertringa. Ne visi žmonės orientuoti į tas pačias vienodas gyvenimo

vertybes. Tačiau, egzistuoja ir universalios vertybės, tai ką vertina visa

žmonija. Viena iš
tokių universalių vertybių yra laikomas bendravimas. Mums

būdinga stengtis palaikyti gerus santykius su kitais žmonėmis, rasti savo

vietą šeimoje, visuomenėje. Vieni skausmingiausių žmogaus išgyvenimų yra

vienatvės tuštumos jausmai, kuriuos sukelia kitų žmonių abejingumas,

nedraugiškumas, bandymai nuo mūsų apsiriboti. Jeigu žmogui nesiseka

bendrauti, jeigu jam sunku patenkinti priklausymo kažkokiai žmonių grupei

poreikį, vargu, ar jis galės mylėti ir būti mylimas, atskleisti visus savo

talentus ir sugebėjimus.

A. Maslou poreikių teorija akivaizdžiai parodo, kokią svarbią vietą

mūsų vertybių sistemoje užima bendravimas. Mes matome, jog tai tikrai

universali vertybė – ji būdinga visiems arba beveik visiems žmonėms. Antra,

tai vertybė, kurios nepasiekus, sunkiai įgyvendinami kiti svarbiausi žmo-

gaus poreikiai – poreikis gerai vertinti ir gerbti save, pasiekti visišką

asmenybės saviraišką.

Bendravimas – tai sunkiai įgyjama ir labai branginama vertybė.

Harmoningi tarpusavio santy-kiai yra svarbesni už finansinę gerovę, aukštas

pareigas, ar garsų vardą. Ši patirtis mus skatina ypatingai saugoti ir

puoselėti tokią žmogaus vertybę kaip bendravimas.

Žmonių bendravimas kalbos ženklais vadinamas kalbėjimu. Šiame

bendravime visada dalyvauja dvi pusės: kalbantysis ir kalbėjimą

suprantantysis. Kad bendraujantys žmonės galėtų kalbėtis, jie turi mokėti

tą pačią kalbą. Žmogus kiekvieną dieną sukuria naujos konstrukcijos sakinių

pats ir supranta kitų sukurtus ir pasakytus. Kad žmogus pradėtų kalbėti,

pirmiausia jam

turi atsirasti koks nors motyvas. Kalbant keičiasi mūsų kalbos tonas,

balso tembras, veido išraiš-

ka. Tai skatina mūsų pašnekovą geriau įsiklausyti į mūsų žodžius,

artimiau ir laisviau bendrauti.

Žmonių bendravimo būdų yra daug ir įvairių. Dažniausiai kasdieniniame

gyvenime minėdami bendravimą, turime galvoje visų pirma bendravimą

žodžiais. Jis mums geriausiai žinomas. Tačiau normalaus pokalbio tarp

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1010 žodžiai iš 3333 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.