Bendravimas ir bendradarbiavimas
3.67 (73.33%) 3 votes

Bendravimas ir bendradarbiavimas

T U R I N Y S

1.ĮVADAS…………………………………………………………….1 pusl.

2.BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS………………………..1 pusl.

3.POREIKIS BENDRAUTI IR SĖKMINGAS

BENDRAVIMAS……………………………………………………2 pusl.

4.ASMENYBĖ IR BENDRAVIMAS………………………………3 pusl.

5.SOCIALINIS SUVOKIMAS……………………………………..4 pusl.

6.ŽODINIS BENDRAVIMAS……………..………………………5 pusl.

7.NEŽODINIS BENDRAVIMAS……………………………….…7 pusl.

8.TARPASMENINIAI SANTYKIAI………………………………9 pusl.

9.KONFLIKTAS IR BENDRAVIMAS…………………………..11 pusl.

ĮVADAS

Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. Ką tik gimusiam kūdikiui jau reikia ne tik maisto, šilumos, bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų šaltinis.Gebėjimas bendrauti žymia dalimi lemia sėkmę daugelyje profesinės veiklos sričių. Dažnai jis vertinamas ne mažiau nei dalykinės žinios ir profesiniai įgūdžiai. Pedagogams, prekybininkams, gydytojams bendravimas yra tarsi „darbo įrankis“, kurį naudodami jie daro poreikį auklėtiniams, įgyja klientų pasitikėjimą ir kt. Daugelis veiklos sričių mūsų dienomis yra siaurai specializuotos, todėl gerų darbo rezultatų paprastai pasiekia komandos, sudarytos iš skirtingus dalykus išmanančių specialistų. Komandos darbo sėkmė taip pat priklauso nuo jos narių tarpusavio bendravimo. Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dėsningumus ir vis daugiau žmonių –jais domėtis.

Šiame darbe pasistengsime glaustai pateikti pačias svarbiausias šiuolaikinės psichologijos žinias apie bendravimą. Iš pat pradžių ieškosime šio daugialypio reiškinio apibrėžimo ir atsakymo į klausimą, ką gi reiškia posakis „sėkmingas bendravimas“. Gilintis į sėkmingo bendravimo paslaptis reikia pradėti nuo savęs: aiškintis, kaip bendravimą su aplinkiniais veikia mūsų pačių savivaizdis, gebėjimas save suprasti, kontroliuoti ir t.t.Toliau panagrinėsime socialinės aplinkos , „stebėtojų“, „žiūrovų“ įtaką mūsų elgesiui bendraujant , taip pat pačių elgiasį, tapus stebėtojais. Panagrinėsime ir „pirmojo įspūdžio“ reikšmę bendraujant, įvaizdžio kūrimą, gvildensime keitimosi žodine informacija ypatumus, smulkiai išanalizuosime koks vaidmuo bendraujant tenka kūno kalbai-mimikai, gestams, išvaizdai ir t.t. Be to panagrinėsime kuo mums svarbūs tarpusavio santykiai su aplinkiniais, kaip gerus santykius sukurti ir kaip juos išlaikyti. Padiskutuosime ir apie konfliktą ir apie būdus kaip jo išvengti.

BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS

Bendravimas yra daugialypis reiškinys. Bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančią draugystę, ir susirašinėjimą elektroniniu paštu, ir aktoriaus pasirodymą publikai.Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys, sudėtinės dalys ir aspektai. Bendravimas:

1)bendravimas su savimi(intrapersonalinis )

2)bendravimas su kitais(tarpasmeninis).

Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai, tai:

1)tarpusavio suvokimas(socialinė percepcija)

Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi , mes imame svarstyti, koks jis galėtų būti, kokių poelgių galima tikėtis. Susitikę stengiamės šį vaizdinį patikslinti, papildyti, remdamiesi viskuo, ką matome ir girdime. Mūsų bendravimo partneris elgiasi taip pat. Tai gi abi pusės mėgina įvertinti besiformuojančius santykius. Tai tarpusavio suvokimas.

2)keitimasis informacija(komunikacija)

Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp dviejų ar daugiau žmonių, prasideda komunikacijos procesai. Komunikacija-tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis, nuomonėmis, praneša vieni kitiems apie jausmus.

3)tarpusavio sąveika(socialinė interakcija)

Tai bendraujančių poreikis vienas kitam. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį. Galima sakyti, kad vieno žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus elgesį.

4)tarpusavio santykiai

Tai bendravimas tarp šeimos narių , giminių, draugų bei bendradarbių. Vadinasi tokiems santykiams būdingi ilgalaikiai emociniai ryšiai, tarpusavio įsipareigojimai. Taigi galima sakyti, kad bendravimas-apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą, keitimąsi informacija, sąveiką ir santykius.

POREIKIS BENDRAUTI IR SĖKMINGAS BENDRAVIMAS

Kodėl žmonės bendrauja? Todėl, kad:

1)bendraujant keičiamasi informacija

2)bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius.

3)bendraudami galime dalytis savo mintimis ir jausmais.

Vadinasi bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai. Tai galima sakyti, kad poreikis bendrauti yra įvairių žmogaus socialinių poreikių išraiška. Dažniausiai įvardijami šie socialiniai poreikiai:

1)bendrumo priklausymo poreikis-tai poreikis jausti, kad esi tarp žmonių, kurie tau reikalingi ir kad tu jiems esi reikalingas.

2)saugumo poreikis-kai žmogus iš aplinkinių nejaučia grėsmės, ir yra saugus.

3)laimėjimų poreikis-tai siekis pirmauti.

4)savęs įtvirtinimo poreikis-siekis rasti savo vietą visuomenėje.

5)savigarbos poreikis-tai siekis užimti
tarp kitų žmonių deramą vietą.

6)dominavimo ir pripažinimo poreikis-tai noras kontroliuoti kitus.

7)pranašumo poreikis-tai siekis jaustis kuo nors pranašesniu už kitus.

8)saviraiškos poreikis-tai siekis realizuoti potencialias savo galimybes.

9)afiliacijos poreikis-siekis turėti artimų draugų, rūpintis jais.

10)prieraišumo poreikis-tai atvirų , intymių santykių tarp dviejų žmonių siekimas.

11)poreikis palaikyti kontaktą-tai noras su kuo nors dalytis emocijomis, užmegzti ryšį.

Kokį gi bendravimą galima laikyti sėkmingu? Ar tai toks, kuris mums teikia malonumą?.Mes jau sužinojome, kad pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija, gauti galimybę pamatyti save „kitų akimis“ ir tenkinti socialinius poreikius. Taigi tada galima atsakyti taip, kad sėkmingu bendravimu galima laikyti tokį bendravimą, kuris leidžia pasiekti šiuos tikslus. Galima išskirti šiuos sėkmingo bendravimo rodiklius:

1)informacijos pateikimo tikslumas-nes neteisingai suprastas žodis, gestas gali lemti tarpusavio santykių atšalimą ar net pabaigą.

2)bendravimas-kuris leidžia pasiekti tikslus.

3)sėkmingas socialinių poreikių tenkinimas.

4)subjektyvūs bendraujančiųjų išgyvenimai

Taigi galima sakyti, kad bendraujame sėkmingai , kai jaučiamės esą vertinami, ne vieniši, turį savo vietą visuomenėje, kai gebame paveikti kitų nuomonę, daryti įtaką jų elgesiui. Teigiamas požiūris į save yra gerų santykių su kitais pagrindas. Kas nevertina savęs, nevertina ir kitų. Pozityviai vertinantys aplinkinius tikisi iš jų gero, patys taip pat linkę padėti ir bendradarbiauti. Priešingai, tie, kas kitų atžvilgiu nusistatę negatyviai, yra įtarūs, irzlūs, kritiški ir nelinkę padėti. Galima daryti išvadą, kad poreikių tenkinimas bendraujant neturėtų būti vienpusis. Taigi sėkmingas bendravimas ir bendradarbiavimas-toks, kuris visiems jame dalyvaujantiems leidžia kiek įmanoma geriau patenkinti savo poreikius ir apsiekti tikslus.

ASMENYBĖ IR BENDRAVIMAS

Nuo ko priklauso ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais? Tai priklauso nuo to, koks tai žmogus, kokiais asmenybės bruožais jis pasižymi.Tačiau konkrečioje situacijoje žmogų veikia ir įvairios išorinės aplinkybės. Taigi asmenybės bruožai yra tik vienas iš veiksnių lemiančių elgesį. Taigi bendravimas – tai procesas, kuris prasideda ir užsibaigia mumyse. Mes siunčiame savo idėjas, jausmus aplinkiniams, gauname atgalinį ryšį, suvokiame ir, remdamiesi savo patirtimi , interpretuojame tai, ką mums praneša kiti. Taigi bendravimas didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad žmogaus Aš yra labai paprastas ir savaime suprantamas darinys, tačiau tai apibrėžti nėra lengva. Aš vaizdas būna IDEALUS ir REALUS. Idealus-tai viskas ko norime, kokį save įsivaizduojame. Realus-nesutampa su realiu, tačiau jo galima siekti. Esmė ta, kad nesutapimas tarp realaus ir idealaus duoda įtampą ir siekimą Idealaus.

Vienas svarbiausių savęs pažinimo būdų-savistaba. Savistaba-tai savo paties psichinių reiškinių ir veiksmų stebėjimas, procesas, kurio metu mes žvelgiame į savo vidinį pasaulį, stebime savo mintis, jausmus , norus, ketinimus. Atrodo , kad kiekvienas sveikos psichikos žmogus gali lengvai „įeiti“ į savo vidinį pasaulį ir gauti jame reikiamos informacijos apie savo mintis, jausmus, norus. Tačiau gilintis į save lyginant idealųjį ir realųjį Aš yra nemalonu, todėl kai kurie žmonės ima vengti šios veiklos, skaitydami knygas, žiūrėdami televizorių. Kiti, bėgdami nuo savęs ima piktnaudžiauti alkoholiu, vartoti narkotikus, netgi nusižudyti. Kitas svarbus aspektas-savo elgesio stebėjimas. Tikriausiai sutiksite, kad apie kitų žmonių jausmus bei nuostabas mes sprendžiame pagal jų elgesį.Žmonės dažnai bando aiškinti kieno nors elgesį , priskirdami jam vidines arba išorines priežastis. Vidinės priežastys-tai asmenybės savybės, gebėjimai, o išorinės-tai aplinkybės, situacijos. Nuo to , kaip mes aiškiname savo elgesį-ar remdamiesi vidinėmis, ar išorinėmis priežastimis, priklauso mūsų veiklos rezultatai. Tačiau savistaba mes gauname tik dalį informacijos apie save. Didele dalimi savęs pažinimą įtakoja aplinkiniai. Bendravimas yra vienas svarbiausių savęs suvokimo ir savęs pažinimo veiksnių. Bendraudami mes ne tik stebime save kitų akimis, bet kartu ir lyginame save su aplinkiniais. Socialinis palyginimas- tai žmogaus savęs pažinimo būdas. Yra du palyginimo tipai:aukštyn orentuotas(kai lyginame save su geresniais) ir žemyn orentuotas(kai lyginame save su blogesniais). Taigi didelė dalis informacijos, kurią mes sužinome apie save, yra nulemta bendravimo su aplinkiniais: lyginame save su mus supančiais žmonėmis ir matome save tokius , kokius mus mato kiti.

Atsiskleisdami kitiems, mes geriau pažįstame save. Tačiau yra daugybė priežasčių, dėl kurių dažnai mes negalime būti atviri. Taigi atsiskleidimas privalo būti diferencijuotas. Savigarba, bendravimo taisyklės, psichologinis klimatas ir kiti veiksniai lemia mūsų atsiskleidimo lygį. Atsiskleidimas yra veiksmingas bendravimo pradžioje. Savalaikis ir saikingas savojo Aš atskleidimas bendraujant gali būti labai naudingas. Žmonės, kurie noriai atsiveria bei noriai priima informaciją apie save iš kitų, turi daugiausiai galimybių ir formuoti brandžius
tarpasmeninius santykius, ir giliau pažinti save.

Savęs pažinimas apima ne tik savo charakteringų bruožų bei ypatybių žinojimą, bet ir jų įvertinimą. Savęs vertinimas-tai savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas. Mūsų savigarbos lygis yra labai svarbus, nes jis atispindi bendravime. Ir aukštą ir žemą savigarbos lygius atitinka tam tikras bendravimo stilius bei kalbos būdas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1560 žodžiai iš 5148 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.