Bendravimas ir komunikacijos
5 (100%) 1 vote

Bendravimas ir komunikacijos

11213141

Turinys1.

Įvadas………………………………………………………..

………………………………………………………….3

2. Bendravimo

būdai………………………………………………………..

…………………………………………4

3. Bendravimo

apibudinimas………………………………………………….

…………………………………..5

4. Verbalinis

bendravimas…………………………………………………..

……………………………………….7

5. Neverbalinis

bendravimas…………………………………………………..

……………………………………8

6. Kaip išspręsti bendravimo

problemas…………………………………………………….

…………………11

7.

Kalbėjimas…………………………………………………….

………………………………………………………11

8.

Klausimas……………………………………………………..

………………………………………………………13

9.

Išvados……………………………………………………….

…………………………………………………………15

10.

Literatūra…………………………………………………….

………………………………………………………..16

Įvadas

Žmogus iš prigimties yra socialinė būtybė. Ką tik gimusiam kūdikiui

jau reikia ne tik maisto, šilumos, bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės.

Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų

emocijų šaltinis. Gebėjimas bendrauti žymia dalimi lemia sėkmę daugelyje

profesinės veiklos sričių. Dažnai jis vertinamas ne mažiau nei dalykinės

žinios ir profesiniai įgūdžiai. Pedagogams, prekybininkams, gydytojams

bendravimas yra tarsi „darbo įrankis“, kurį naudodami jie daro poveikį

auklėtiniams, įgyja klientų pasitikėjimą ir kt. Daugelis veiklos sričių

mūsų dienomis yra siaurai specializuotos, todėl gerų darbų rezultatų

paprastai pasiekia komandos, sudarytos iš skritingus dalykus išmanančių

specialistų. Komandos darbo sėkmė taip pat priklauso nuo jos narių

tarpusavio bendravimo. Žmonės vis labiau domisi tuo, dėl šių priežaščių:

1. Kai kurie žmonės metai iš metų ar net visą gyvnimą nesusiformuoja

tikrojo tarpasmeninio bendravimo įgūdžių.

2. Žmogus daugiausia laiko (apie 61%) praleidžia bendraudamas.

3. Mes nebendraujame taip gerai, kaip galėtume. Mūsų draugystė, darbas,

studijos nukenčia dėl to, kad suklumpame išreikšdami save ir

netiksliai suprasdami kitus.

Žmonių daugėja, sugebėjimas bendrauti mažėja. O atrodo turėtų būti

atvirkščiai – kuo daugiau žmonių, tuo ir kontaktai turėtų būti dažnesni,

Ištikrųjų mūsų gausėjimas ir to gausėjimo padariniai kaip tik labiausiai ir

didina vis labiau pastebimą nūdienos žmonių vienišumą. Žmogaus ryšys su

žmogumi – viena iš didžiausių socialinių vertybių. Be to neįmanoma jokia

visuomenė nei praeityje, nei dabar, nei ateityje. Žmonių tarpusavio

bendravimo pabūdis priklauso nuo gyvenimo būdo, atitinkamos orientacijos,

charakterio, skonio, interesų.

BENDRAVIMO BŪDAI

Bene svarbiausia bendraujant yra nepamiršti, jog bendravimas yra

abipusis procesas. Jame privalo dalyvauti abi pusės. Turi būti informacijos

pateikėjas ir gavėjas, kalbėtojas ir klausytojas. Jei bent viena iš pusių

blogai funkcionuos – bendravimas sutriks. Pastebėta, jog dauguma žmonių,

kuriems nesiseka bendrauti, pirmiausia yra prasti klausytojai.Jie mėgsta

kalbėti, tačiau nemėgsta klausytis. kai nesiklausoma, nesugebama suteikti

būtino pašnekovui atgalinio ryšio. Šias bendravimo problemas patiriantys

žmonės nemoka savo kūnui suteikti besiklausančiojo išvaizdos (tai yra

nemoka naudoti kūno kalbos), nepakankamai žiūri pašnekovui į akis, per

mažai linksi galva, per retai šypsosi, nepakankamai išreiškia savo

susidomėjimą žodeliais “taip”, “suprantu” ir panašiai.

Akių kontaktas. Beveik kiekvienoje bendravimo situacijoje tenka

susidurti su vadinamuoju moraliu žvilgsnio laiku. Tai laiko tarpas, per

kurį mes galime žvelgti žmogui į akis, nepasirodydami nemandagiais,

agresyviais ar familiariais.

Veido išraiška. Jau seniai žinoma, jog mokėjimas “skaityti” aplinkinių

veidus leidžia geriau suprasti ar nuspėti, kokie jausmai juos tuo metu

valdo. Kiekvienas veidas mums neišvengiamai ką nors sako. Vieni veidai gali

būti mažiau išraiškingi, kiti – labiau, tačiau visi jie yra tarsi savita

žmogaus jausmų skelbimų lenta. Ta pati veido išraiška atspindi vienodas

žmonių emocines būsenas. Nereikėtų pamiršti, jog veidas ne visada rodo tai,

ką žmogus iš tiesų jaučia. Tam gali būti keletas priežasčių:

1. Žmogus gali būti išmokęs rodyti ne tas emocijas, kurias išgyvena.

Pavyzdžiui aktorius gali būti labai
gerai nusiteikęs, tačiau pagal

scenarijų jam reikia atlikti tragišką vaidmenį tos dienos

spektaklyje. Geras aktorius tą padarys meistriškai.

2. Žmogus gali būti suinteresuotas nerodyti savo jausmų. Pavyzdžiui,

profesionalus lošėjas stengiasi, kad jo veidas neišduotų

priešininkams, ar jo šansai laimėti dideli, ar beveik lygūs nuliui.

Patyręs derybininkas taip pat nenori, kad jo veidas rodytų

tikruosius jausmus sudėtinguose derybų etapuose.

3. Mes galime neteisingai suprasti vieną ar kitą žmogaus veido

išraišką. Pavyzdžiui, jei žmogus labai susimąstęs, mums gali

pasirodyti, jog jis liūdnas arba piktas. Nustebusią veido išraišką

galime suprasti kaip išgąstį ir panašiai.

.

Daugelyje šiuolaikinių kultūrų nėra priimta atvirai rodyti savo

jausmus, ypač neigiamus: pyktį, susierzinimą ir kitus. Tai dar nėra

priežastis dėl kurios žmonės stengiasi valdyti savo veido išraišką.

Bendraudami su aplinkiniais, ypač su mažiau pažįstamais žmonėmis, paprastai

stengiamės išlaikyti neutralią veido išraišką arba šypsomės vadinamąja

socialine šypsena. Šiuo atveju šypsomės ne todėl, kad pašnekovas mums labai

patinka, bet todėl, kad to reikalauja mandagumas. Socialinės šypsenos

nereikėtų painioti su tikraisiais jausmais, Tačiau, antra vertus, be jos

sunku įsivaizduoti mandagų bendravimą, ypač ten, kur tenka susidurti su

įvairiais klientais: paslaugų, aptarnavimo, informacijos teikimo sferose ir

kitur.

Gestai. Gestai, kaip ir veido išraiška, gali parodyti ar žmogus pyksta, ar

yra apimtas nerimo, ar džiaugiasi, ar liūdi. Dažnai gestai palydi mūsų

šnekamąją kalbą; gestais ją papildome ir paįvairiname. Yra žmonių, kuriems

gestai ir šnekamoji kalba tiesiog neatsiejami. Apie juos sakoma, jog

surištomis rankomis jie paprasčiausiai negalėtų šnekėti. Gestų kalba ypač

svarbi kurtiems žmonėms: jie šnekasi rankomis tiesiogine prasme. Mūsų

naudojami gestai ne tik paįvairina pokalbį, bet ir nurodo jo kryptį bei

tempą. Gestu galime nutraukti pašnekovą, paraginti jį kalbėti, perduoti

žodį kitam, parodyti, jog patys norime kažką pasakyti, ir panašiai

BENDRAVIMO APIBŪDINIMAS

Mūsų bendravimas kupinas staigmenų, prieštaravimu, smagių minučių ir

konfliktų. Bendravimas atsirado kartu su žmonija, tačiau šio meno dar

nesame gerai įvaldę. Bendravimas – tai dviejų arba daugiau žmonių

tarpusavio sąveika, kurios metu perduodam informacija ir pateikiami

saugumo, saviraiškos, dominavimo ir kiti poreikiai. Bendravimu vadiname ir

daugelį metų trunkančią draugystę, ir susirašinėjima elektroniniu paštu, ir

aktoriaus pasirodymą publikai. Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys,

sudėtinės dalys ir aspektai.

Visų pirma galima skirti bendravimą su savimi (jis dar vadinamas

intrapersonaliniu) ir bendravimą su kitais (tarpusavio, tarpasmeninis,

interpersonalinis bendravimas). Puikios interpersonalinio bendravimo

iliustracijos – posakiai „mane baigia užgraužti sąžinė“, „pasižiūrėk į save

iš šalies“, ir pan. Kai kurie asmenybės tyrinėtojai tvirtina, kad ji

susideda iš keleto dalių, panašių į kompiuterio loginius diskus. Tuomet

intrapersonalinis bendravimas – tai „bendravimas“ tarp šių asmenybės dalių.

Tarpasmeninis bendravimas – toks, į kurį įsitraukia ne mažiau kaip du

žmonės.

Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi, mes imame

svarstyti, koks jis galėtų bųti, kokiu poelgiu iš jo galime tikėtis.

Susitikę stengiamės šį vaizdinį patikslinti, papildyti, remdamiesi viskuo,

ką matome ar girdime: naujojo pažįstamo išvaizda, elgesiu, kalbos tonu,

turiniu ir t.t. Mūsų bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti

nuomonę apie mus, o mes savo ruožtu – padaryti vienokį, o ne kitikį įspūdį.

Abi pusės mėgina įvertinti besiformuojančius santykius, savo jausmus viena

kitos atžvilgiu. Tai – tarpusavio suvokimo (socialinės percepcijos)

procesai. Jie leidžia bendraujant numatyti kito elgesį ir planuoti savąjį,

padeda siekti norimų tikslų.

Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp dviejų ar daugiau žmonių,

prasideda komunikacijos procesai. Bendravimas susideda iš jų lyg statinys

iš plytų. Komunikacija – tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors

ženklų sistemą. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis, nuomonėmis, praneša

vieni kitiems apie savo jausmus. Šią informaciją perduoti naudojami įvairūs

būdai: kalba (žodinis bendravimas), mimika, gestai, kai kada netgi aprangos

detalės ar aksesuarai (nežodinis bendravimas). Ar keitimasis informacija

vyksta sėkmingai, priklauso nuo to, kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas

supranta tų pačių ženklų – žodžių, gestų ir kt. – prasmę. Komunikacijos

procesus įvairiais aspektais nagrinėja semiotika, lingvistika, informatika

ir kt. Psichologija, be kita ko, siekia nustatyti, kaip žmogaus išorėje

„perskaityti“ jo jausmus ir ketinimus, kokią įtaką informacijos dekodavimui

turi
subjektyvios nuostatos ir pan. Kitas svarbus bendravimo aspektas –

tarpusavio sąveika. Tarpusavio sąveika – tai bendraujančiųjų poveikis

vienas kitam. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia

jausmus, požiūrius ir elgesį. Supaprastintai galima sakyti, kad vieno

žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus elgesį. Tuo tarpu su

kitais žmonėmis mes nuolat bendraujame daugelį metų ar net visą gyvenimą.

Tai šeimos nariai ir giminės, draugai, bendradarbiai. Tarp jų ir mūsų

susiklosto tarpusavio santykiai. Santykiams būdingi ilgalaikiai emociniai

ryšiai, tarpusavio įsipareigojimai. Žmogaus, su kuriuo mus sieja artimi

tarpusavio santykiai, negali pakeisti bet kuris kitas. Tarpusavio santykiai

leidžia patenkinti visai kitokius poreikius, nei tie, kuriuos tenkiname

keisdamiesi informacija.

Sunku pateikti bendravimo apibrėžimą, apimantį visus įmanomus jo

aspektus. Atsižvelgiant į svarbiausius iš jų, galima sakyti, jog sąvoka

bendravimas apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą, keitimasi

informacija, sąveika ir santykius.

Bendravimas apima:

✓ Kalbą (verbalinis bendravimas);

✓ Neverbalinį bendravimą.

VERBALINIS BENDRAVIMAS

Verbalinės bendravimo formosVerbalinės bendravimo formos yra dvi:

✓ Informacija perduodama žodžiu;

✓ Informacija perduodama raštu.

Žodinis bendravimas

Daugiausia laiko mes praleidžiame bendraudame raštu, t.y. kalbėdami ir

klausydami. Pagrindiniai kalbėjimo proceso elementai yra šie:

Kalbėjimas. Kalbėjimo efektyvumas priklauso nuo:

□ Balso tono;

□ Moduliacijos;

□ Greičio;

□ Garso stiprumo ir slopinimo.

Nuo šių elementų priklauso informacios suvokimas, užkodavimas ir

persiuntimas.

Pati kalba. Pasitaiko, kad vienas žodis turi kelias reikšmes ir

bendraujant panaudojama netinkama žodžio reikšmė. Tokiu būdu teisingas

pranešimas dažniausiai tampa klaidingu.

Balso tonas ir moduliacija. Balso tonas priklauso nuo to, kaip mes

kalbame: užtikrintai, nedrąsiai, agresyviai, piktai, įnertingai, pasyviai,

susinervinęs ir t.t. Moduliacija – tai tono pasikeitimas, t.y. – garso

pasikeitimas (pažemininmas ar paaukštinimas) pustonio arba tonu. Valdytojai

bendraujant turi skirti ypatingą dėmesį į balso toną ir moduliaciją. Tai

labai svarbūs bendravimo elementai, užtikrinantys efektyvų bendravimą.

Greitis ir garso stiprumas. Bendravimo efektyvumas priklauso nuo to,

kaip mes kalbame, greitai ar lėtai. Nervuoti žmonės dažniausiai kalba

greičiau, negu savimi pasitikintys, ramūs. Geriausiai rezultatai

pasiekiami, kai kalbame nei per greitai, nei per lėtai (turi būti

pusiausvyra). Garso stiprumas gali būti streso rezultatas. Tvirtai

pasakytas sakinys įrodo, kad jis yra svarbus. Nereikšminga informacija nėra

užtvirtinama ir pabrėžiama. Tokie reiškiniai sąlygoja garso stiprumą.

Garso silpnumas (tyla). Pauzės, nutylėjimai, nustebimai ir žiopsojimai

sąlygoja garso stiprumą arba, kitaip tariant, tylą. Tačiau nevisada pauzės

daromos tada, kai neturime ką pasakyti, kartais pauzė daroma tada, kai

ruošiamės akcentuoti labai svarbią informaciją.

Klausymas. Tai antra labai svarbi žodinio bendravimo proceso dalis.

Patarimai, reikalingi, kad klausymas būtų efektyvus.

Patarimai

✓ Kalbėdami nesiblaškykite;

✓ Būkite oportunistas. Suraskite bendrų interesų tarp savęs ir

pašnekovo;

✓ Jokiu būdu nežiovaukite ir nesvajokite, jei pašnekovas kalba

lėtai ir neįdomiai;

✓ Stenkitės suprasti pašnekovo tikslą.

Bendravimas raštu

Balso tono, moduliacijos, greičio, garso silpnumo ir stiprumo

atžvilgiu, bendravimas žodžiu yra efektyvsnis, negu raštu.

NEVERBALINIS BENDRAVIMAS

Neverbalinis bendravimas – tai bendravimas be žodžių. Kaip matyti iš

lentelės, galima skirti vokalinį (balso intonacija, šūktelėjimai ir pan.)

ir nevokalinį (gestai, judesiai, mimika ir t.t.).|Bendravimo tipai |Vokalinis |Nevokalinis |

|Verbalinis |Sakytinė kalba |Rašytinė kalba |

|bendravimas | | |

|Neverbalinis |Balsas: balso intonacija, |Gestai, veido išraiška ir |

|bendravimas |šūktelėjimai ir pan. |t.t. |

Balsas

Balso tonas, greitis, aukštis, pauzių skaičius, trukmė, stiprumas ir

pašaliniai garsai (oi, ak ir pan.), t.y. pralingvistiniai signalai, kurie

stiprina arba paneigia žodinį pranešimą. Taigi keičiant tų pačių žodžių

intonaciją, galima suteikti visą kitą prasmę.

Tyrimai rodo, kad kai vokaliniai požymiai (balso tonas, stiprumas ir

pan.) prieštarauja žodžiams, jie nebetenka reikšmės, ir interpretuojami tik

balso duomenys. Itin meiliai sakant neigiamą informaciją apie žmogų,

dėmesys kreipiamas į balso intonaciją, o ne į turinį.

Sąmoningai keisti pralingvistinių signalų beveik neįmanoma. Kai kiti

neverbaliniai signalai teikia kitą informaciją, balsas
tiesą. Štai

nervinantis labai sunku ramiai ir šaltai kalbėti – ankščiau ar vėliau

išduoda balsas.

Vokalinių požymių interpretavimas priklauso nuo to, kaip suvokiamas

pats kalbėtojas. Vyrai ir moterys, kalbantys greičiau, suvokiami kaip

ekstravertai ir žvalūs. Žmonės, kalbantys per nosį, – kaip turintys

nemalonų charakterį.

Nematydami žmogaus, tik iš balso galime mes nusakyti jo amžių,

užimamas pareigas, intraversiją, socialumą, dominavimą nustatyti emocijas

(baimę, nervingumą, meilę, liūdesį, pasitenkinimą). Įdomu tai, kad net iš

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2070 žodžiai iš 4119 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.