Bendravimas – pedagoginė problema
5 (100%) 1 vote

Bendravimas – pedagoginė problema

Žmonės negalėtų gyventi, dirbti ir veikti be ryšio vieni su kitais.

Bendraudami jie dalyvauja įvairioje veikloje – gamybinėje, mokslinėje,

kultūrinėje, keičiasi patirtimi, išgyvenimais, mintimis.

Bendravimas ypač reikalingas mokykloje. Bendraudami ugdome mokinio

asmenybę, geriau pažįstame ir realizuojame visus mokymo bei auklėjimo

uždavinius. Pamokose vyksta individualus bendravimas ir nuo jo priklauso ne

tik mokymo priemonių, metodų bei būdų panaudojimo efektyvumas, bet ir

mokinių mokymosi rezultatai. Bendraudami skatiname mokinius veikti,

klausyti, kalbėti, diskutuoti, atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat

gauname grįžtamąją informaciją apie mokinių savarankišką veiklą bei

rezultatus. Bendraudamas per pamokas mokytojas laiku pastebi mokinių

daromas klaidas bei iškylančius sunkumus, aiškinasi atsilikimo priežastis,

kad galėtų rasti efektyviausių būdų joms pašalinti. Bendravimas svarbus dar

ir tuo, kad ugdo mokinį doroviškai, teikia jam pasitenkinimą, džiaugsmą,

suartina žmones. Todėl bendravimas pedagoginiame darbe turi užimti svarbią

vietą. Be bendravimo neįmanomas joks pedagoginis darbas nei mokykloje, nei

už jos ribų.

Tyrimai parodė, jog bendravimo problema iki šiol dar nepakankamai

išnagrinėta, ypač pedagoginiu aspektu, ir mokyklų praktikoje neužima

deramos vietos.

Lietuvių pedagoginėje literatūroje ši problema daugiau dėmesio susilaukė

pastaraisiais dešimtmečiais. Ją tyrė J. Vabalas – Gudaitis, M.

Barkauskaitė, G. Butkienė, L. Jovaiša, B. Bitinas, J. Vaitkevičius, V.

Žemaitis, K. Stoškus, S. Valatkienė ir kt., užsienyje – D. Carnegie’s, R.B.

Adler, A.E. Ivey, J. Reinwatter, A.A Leontjevas, B.A.Kan – Kalikas ir kiti.

Šių autorių darbų analizė parodė, kad per keletą dešimtmečių buvo iškelta

nemažai idėjų ir principų apie bendravimo vaidmenį, kultūrą, jų reikšmę

optimizuojant mokymo procesą. Šios idėjos ir jų sprendimai yra itin

aktualūs ir šiandien reformuojamai Lietuvos mokyklai.

Bendravimas sudėtingas reiškinys. Jis turi socialinius, dorovinius,

psichologinius bei kitus mechanizmus ir atlieka įvairias funkcijas. L.

Jovaiša išskiria komunikacinę, reguliacinę, afektinę, ugdomąją,

psichoterapinę ir kitas bendravimo funkcijas ( 6, p. 145). Bendraujant

mokiniai ne tik nuolat keičiasi įvairia informacija, bet kartu veikia vieni

kitus, vieni kitiems daro įtaką – turtinama įgytoji patirtis, ji papildoma

ir plečiama, kuriami nauji santykiai, charakterio bruožai, kyla visiškai

naujos psichinės būsenos – išgyvenimai, emocijos ir kita.

Taigi bendravimas mokiniui būtinas. Tai vienas pagrindinių jo poreikių,

kylantis dar ankstyvojoje vaikystėje. L. Jovaiša nurodo : “ jau vaikas

ieško ne bet kokio, o vertingo bendravimo, kuriame tenkinamas švelnumo,

naujų įspūdžių poreikis”(6, p. 146). Vaikui augant bendravimas plečiasi.

Jaunystėje siekiama intymaus bendravimo. Norint išmokti bendrauti,

pirmiausia būtina pajausti bendravimo poreikį, norą tobulinti savo

charakterį, turtinti savo asmenybę naujomis žiniomis. Siekiant šio tikslo,

reikia skaityti literatūrą, spaudą, domėtis įvairiomis gyvenimo

problemomis, menu, lankyti teatrus, parodas, muziejus, keliauti, sportuoti.

Svarbu nepamiršti: jei mokinio asmenybė skurdi, bus skurdus ir jo

bendravimas.

Taigi, bendravimas neturi būti tuščias. Kuo mokiniai bus labiau

apsiskaitę ir išsilavinę, tuo turtingesnis bus jų bendravimas, tuo didesnę

įtaką jie darys vienas kitam. Tai priklauso nuo jų asmenybės dvasinio

turtingumo, charakterių tvirtumo, autoriteto ir kt. Tyrimai rodo, jog be

abipusio pažinimo ir vertinimo neįmanomas normalus bendravimas. Todėl

pažinimas ir mokinio asmenybės tyrimas – pagrindiniai veiksniai, kuriais

grindžiamas visas pedagoginis bendravimas. Mokinio vidinio pasaulio

supratimas ir pažinimas, jo individualybės pripažinimas padeda mokytojui

teisingai vertinti mokinio asmenybę ir tinkamai organizuoti visą mokymo

procesą.

Tyrimai parodė, kad mokyklose neretai pasigendama konstruktyvaus

bendravimo. Tai liudija mokinių atsakymai į anketos klausimą: “kas

apsunkina mokinių ir mokytojų tarpusavio santykius?”.

Mokiniai atsakė:

1) Kai kurie mokytojai nemoka su mokiniais bendrauti, būna netaktiški,

kartais grubūs (29 %);

2) Stokoja pagarbos mokinio asmenybei ir savitarpio supratimo (32% );

3) Mokytojai nesidomi mokinių vidiniu pasauliu, jų problemomis, nesupranta

jų interesų bei polinkių (39 % ).

Iš mokinių atsakymų matyti, jog tarpusavio supratimo stoka labai

trikdo normalų pedagoginį darbą mokykloje. Taip mokytojai atstumia nuo

savęs mokinius. Dėl to mažėja mokinių aktyvumas ir darbingumas, nes jie

labai jautrūs mokytojo elgesiui su jais.

Mokytojas privalo išmokti bendrauti su savo auklėtiniais. Tam tikslui

pirmiausia jis turi pats gerai suprasti bendravimo metodiką, kuri padėtų

sėkmingai bendrauti, paveikti mokinį. Todėl vienas iš vertingiausių

mokytojo bruožų ir yra jo sugebėjimas daryti poveikį mokiniams, vadovauti

jų kūrybinei veiklai. Reikia nepamiršti, kad mokytojo ir mokinių

bendravimas, kaip nurodo J. Vaitkevičius,- “tai nevienodo lygio partnerių

bendravimas”. Todėl iš mokytojo čia reikalaujama daug sumanumo,

žmogiškosios išminties, plačios erudicijos, gero mokinių
pažinimo” (9,

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 756 žodžiai iš 1504 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.