Turinys:
Bendri Portugalijos duomenys …………………………………………………………………… 3
Šiek tiek istorijos ……………………………………………………………………………………. 3
Tinkamos ir netinkamos temos ………………………………………………………………….. 5
Tonas, garsumas, kalbėsena ……………………………………………………………………… 5
Fiziniai gestai ir veido išraiška …………………………………………………………………. 5
Žvilgsniai …………………………………………………………………………………………….. 6
Laikysena ir fizinis artumas …………………………………………………………………….. 6
Fizinis sveikinimosi stilius ……………………………………………………………………… 6
Emocijos ……………………………………………………………………………………………… 7
Punktualumas ……………………………………………………………………………………….. 7
Rizikuojantys ar vengiantys rizikos? …………………………………………………………. 7
Ar bendravimas priklauso, ar nepriklauso nuo situacijos? ……………………………… 8
Proceso ar rezultato šalininkai? ………………………………………………………………… 8
Formalūs ar neformalūs? …………………………………………………………………………. 8
Kalba ir pagrindiniai posakiai ………………………………………………………………….. 9
Pagarbūs kreipiniai į vyrus, moteris bei vaikus ……………………………………………. 9
Supažindinimas …………………………………………………………………………………….. 9
Apranga ………………………………………………………………………………………………. 9
Kasdienė tvarka įstaigose ………………………………………………………………………. 10
Susirinkimai ir pristatymai …………………………………………………………………….. 10
Vadovavimo stilius ………………………………………………………………………………. 10
Derybos ……………………………………………………………………………………………… 11
Portugalų derybininkų savybės tokios ………………………………………………………. 12
Jei jau Ispanija yra Europos galva, Portugalija, būdama labiausiai į vakarus nutolęs kraštas, kur baigiasi žemė ir jūra prasideda, yra tartum karūna ant galvos.
Luisas Vaz De Camoes
Bendri Portugalijos duomenys
Portugalija – pietvakarių Europos valstybė – respublika (Europos Sąjungos narė nuo 1986m.). Portugalija ribojasi tik su viena šalimi – Ispanija (sienos ilgis – 1214 km.), o kitą šalies pusę skalauja Atlanto vandenynas (pakrantės ilgis – 1793 km.). Bendras šalies plotas 92 072 hm², bendras gyventojų skaičius – 10 605 870, tankis – 114,79 žm./km². Valiuta – euras. Portugalijos sostinė ir tuo pačiu didžiausias valstybės miestas bei uostas– Lisabona (apie 600 tūkst. gyventojų). Portugaliją sudaro septyni administraciniai vienetai: Alentežas, Algarvė, Azorų salos, Madeira, Šiaurės Portugalija, Vidurio Portugalija, Lisabona ir Telžo slėnis.
Šiek tiek istorijos
Portugalija, kadaise buvusi stipriausia Vakarų Europos kolonijinė valstybė, didžiausią įtaką pasiekė šešioliktajame amžiuje. Bet pasibaigus geografinių atradimų amžiui, ji neteko savo pozicijų ir apie dvidešimtą amžių tapo apsnūdusia Europos periferija (pakraščiu). Nedidelė žemdirbystės ir žvejybos šalis Portugalija aštuoniolika amžių Portugalijos vėliava
kovojo dėl savo nepriklausomybės nuo Ispanijos bei Prancūzijos ir dvidešimtą amžių galiausiai tapo demokratine respublika. Tame tarpsnyje – nuo autokratinės monarchijos iki respublikinės demokratijos – Portugalija buvo užkariauta ir patyrė karinę diktatūrą, o jos vaidmuo pasaulio scenoje mažėjo ir įtaka silpnėjo.
Tačiau mūsų dienomis, iš dalies dėl narystės Europos Sąjungoje, Portugalija atgimsta. Algarvė (Portugalijos Rivjera palei pietinę šalies Atlanto pakrantę) yra svarbus Europos turistų traukos centras; valstybėje – moderni demokratija, plėtojasi mokslas, daugėja investicijų ir auga pramonė. Tačiau ir šiandien Portugalijoje pastebimas lėtesnis, tradiciškesnis ir konservatyvesnis požiūris į gyvenimą; čia sutvarkyti reikalus gali užtrukti ilgiau nei kitur Vakarų Europoje, su pašaliečiais čia išlaikomas pagarbus ir malonus atstumas, naujos idėjos sutinkamos atsargiai ir iš pradžių santūriai. Portugalija nėra ispaniškos kultūros; ankstesni šio regiono gyventojai Portugalijos herbas
buvo luzitanai, kilę ir tenykščių europiečių. Todėl Portugalija vadinosi „luzo“, arba „luzitaniškos“, kultūros, nors elgesiu daug kuo panaši į savo didesniąją giminaitę Ispaniją. Vienas didžiausių skirtumų tarp šių dviejų šalių yra kalba: portugalų kalba skiriasi nuo ispanų kalbos. Tad nemanykite, kad Portugalijoje supras, kalbės ir įvertins, jei prašneksite ispaniškai, be to,
nepainiokite portugališkų dalykų su ispaniškais. Ispanija ne kartą buvo aneksavusi Portugaliją, kuriai teko kovoti už savo nepriklausomybę nuo ispanų karūnos: portugalai šitą atmena.
Tinkamos ir netinkamos temos
Tinkamos: politika, dabarties įvykiai, menas, sportas (labai mėgstamas futbolas), muzika (ypač fado, savitai graudi portugalų baladės forma) ir filosofija – kol tema netampa polemiška. Netinkamos: amerikiečiai dažnai pokalbį pradeda nuo „Na, tai kuo jūs užsiimate?“; Portugalijoje tai pernelyg asmeniškas klausimas ir ne pati įdomiausia pokalbio tema. Be to, nedera teirautis apie privačius šeimos reikalus (šeima šventa), žmogaus išsilavinimą, aštuntojo dešimtmečio „revoliuciją“, buvusią monarchiją, reikšti savo nuomonę apie Ispaniją, išsakyti neigiamą požiūrį į bulių kautynes (portugališkos bulių kautynės skiriasi nuo ispaniškų – paprastai Portugalijoje bulius neužmušamas – ir toli gražu nėra tokia nacionalinė aistra kaip kaimynų anapus sienos).
Tonas, garsumas, kalbėsena
Pokalbiai tarp svetimų žmonių paprastai prasideda mandagiai, santūriai ir taip vyksta toliau. Net valgant, kai vynas upeliais liejasi, pašnekesys yra taikus menas: jis teikia malonumą, juo mėgaujamasi, apie jį išsakoma nuomonė, bet jis niekuomet neišeina į lankas ir visada vyksta pagarbiai. Dalykiškoje aplinkoje kalbėkite negarsiai ir pagarbiai. Taip pelnysite pagarbą.
Portugalai oficialūs. Portugališkai „jūs“ gali būti O Senhor (A Senjora), tu arba Você, ir šios formos derinamos prie vardo, pavardės arba prie titulų Professor, Engenheiro. Derinių yra daugybė. Jeigu abejojate, geriau klyskite į oficialumo pusę. Nešykštėkite pavadinti daktaru kiekvieno, kuris jums pasirodys labiau išsilavinęs ar protingesnis už jus.
Fiziniai gestai ir veido išraiška
Amerikietiškas „okei“ ženklas, rodomas sulietus nykštį su smiliumi, laikomas vulgariu ir nepadoriu – venkite jo. Be to, mirksėjimas ir švilpimas (dažniausia palydimas kokiomis nors teigiamomis pastabomis) suprantamas kai vyro noras susipažinti su moterimi, bet laikomas šiurkščiu. Tačiau jei tokiomis aplinkybėmis moteris susitinka su vyru žvilgsniu, tai reiškia, kad jį rodo susidomėjimą.
Žvilgsniai
Kartais portugalai žvelgia tiesiai į akis ir žvilgsnio nenuleidžia. Nepamanykite, kad tokiu elgesiu tyčia stengiamasi jus sutrikdyti. Taip portugalai rodo savo susidomėjimą. O jeigu nukreipsite akis, kolegos portugalai pamanys, kad arba jums neįdomu, arba esate nemandagus. Šiaip ar taip, išlaikykite jų žvilgsnį. Jeigu nepažįstami žmonės susitinka akimis ir jų nenuleidžia, tai gali reikšti romantišką susidomėjimą.
Laikysena ir fizinis artumas
Portugalai linkę stovėti arčiau pašnekovo negu amerikiečiai, nors nepernelyg arti. Nesitraukite atatupstas, jei portugalas partneris žengia artyn jūsų. Niekad nekalbėkite susikišęs rankas į kišenes: stovėdamas rankas laikykite prie šonų, jei vyras ar moteris nori sukryžiuoti kojas, nedera užkelti kulkšnių ant kelio (moterys labiau mėgsta sukryžiuoti kojas ties kulkšniukais). Atminkite, jog net viešose vietose visad geriau tinka elgtis oficialiai nei familiariai; apie gumos kramtymą negali būti nė kalbos; nesudribkite ir neramstykite daiktų.
Fizinis sveikinimosi stilius
Paduoti ranką įprastą. Portugalai vyrai vienas kitam tvirtai paspaudžia ranką, bet vyrai moteriai ar moteris moteriai paspaudžia švelniau. Paduodant ranką dera tarti atitinkamą pasisveikinimą. Spausdami ranką žmogui, su kuriuo susitinka pirmą kartą, portugalai nesišypso ir nenaudoja kitokių nežodinio bendravimo formų. Vyrai turi laukti, kol moteris išties ranką, ir moteris sprendžia – paduoti ranką ar ne. Vyras, paduodamas ranką moteriai, privalo nusimauti pirštinę, o moteris, paduodama ranką vyrui, gali jos ir nenusimauti. Šeimos nariai, geri draugai ar geri kolegos vienas kitam spūsteli alkūnę ar apsikabina – tokiais atvejais fizinis prisilietimas mėgstamas. Kai esate supažindinamas, svarbu žiūrėti žmogui į akis ir nenuleisti žvilgsnio, kol jis kalba su jumis.