Bendravimas šeimoje
5 (100%) 1 vote

Bendravimas šeimoje

Turinys

Įvadas………………………………………………………………2

Bendravimas jaunose šeimose…………………………………….3

Bendravimas brandžiose šeimose…………………………………6

Bendravimas vyresnio amžiaus šeimose………………………….9

Literatūros sąrašas………………………………………………..11

Įvadas

Šeima – viena seniausių visuomenės institucijų. Psichologija, jeigu ją apibrėžtume ne tik kaip mokslinę discipliną, bet ir kaip psichologinę galvoseną, bandymus suprasti ir panaudoti psichologinius dėsningumus, yra viena seniausių pažinimo sričių. Ankstyviausiuose žmonijos istorijos pėdsakuose ( maginiuose ritualuose, mituose ir kt. ) aptiktume “psichologinių rekomendacijų”, turėjusių sustiprinti ir saugoti šeimą. Tačiau profesionalios psichologinės paramos šeimai istorija tesiekia tik XX a. antrąją pusę.

Paskutiniais dešintmečiais Lietuvoje, o ir visame pasaulyje vis sparčiau plečiasi įvairių institucijų ( pedagoginių, juridinių, genetinių konsultacijų, pažinčių tarnybų ir t.t. ), turinčių teigti paramą šeimai, veikla. Suprantama, jog kiekviena iš jų vadovaujasi savita darnios ir nedarnios šeimos bei paramos jai samprata. Tačiau kaip tik psichologiniai sutuoktinių, tėvų ir vaikų santykių aspektai paprastai nulemia šeimos gyvenimo sėkmės ir nesekmės suvokimą. Todėl nekyla abejonių, kad įviarių sričių specialistai, dirbantys su šeima, turi gerai išmanyti šeimos psichologiją, nespecifinius ( nuraminimo, tikėjimo savo jėgomis, palaikymo, aktyvumo skatinimo ir pan. ) bei specialius, naudojamus profesionalų, paramos būdus. Tai leistų jiems tiksliau įvertinti šeimos situaciją, efektyviau derinti profesinę tam tikros pakraipos paramą šeimai su nespecifine psichologine parama, efektyviau panaudoti profesionaliu konsultacijų galimybes. Todėl galima tikėtis, kad čia pateikiama psichologinės paramos šeimai teorijų ir praktikos apžvalga reikalinga šiandieninėje šeimos satykių sparčių transformacijų situacijoje.

Bendravimas jaunose šeimose

Pastebėtina, kad jaunų žmonių šeimos susiduria su savitomis problemomis ir, lyginant su kitomis, yra mažiau stabilios. Išsiskiria emociniai ir veiklos uždaviniai, kuriuos turėtų išspręsti jaunavedžiai.

Psichologinė santuokos esmė – viešas poros santykių pripažinimas, jų ir jau palaikomų su kitais žmonėmis santykių derinimas. Šis derinimas ne visada sklandus. Kartais tam nepasiruošę jaunavedžiai, kartai kiti gali nepritarti ar prieštarauti santuokai. Todėl ir net tada, kai vedybinio partnerio pasirinkimo problema daugmaž sėkmingai išspręsta, pora gali susidurti su sunkumais, kuriems įveikti reikia profesionalios paramos.

Vienas iš būdingesnių sunkumų, kylančių sudarant santuoką, yra tėvų nepritarimas ar priešinimasis. Dauguma tėvų nori, kad vaikų santuoka būtų laiminga, todėl stabdo jų požiūriu skubotus pasirinkimus ir ketinimą tuoktis ir taip rūpinasi būsimos šeimos stabilumu bei gebėjimu atlikti visas savo funkcijas. Tačiau tiksliai įvertinti, ar vaikų sprendimas kurti šeimą pagrįstas, ar skubotas, ar tinkamai pasirinktas vedybinis partneris, sunku. Tiek vaikų pasirinkimo, tiek tėvų priešinimosi klaidos gana lengvai įveikiamos sužadėtuvių procese apsvarsčius vedybinį pasirinkimą, jaunos šeimos perspektyvas. Tačiau šis procesas gali būti išardomas ir vaikų, kurie skuba registruoti santuoką, ir tėvų, kurie vietoj svarstymo paskelbia kategoriškas, menkai argumentuotas nuomones. Tai komplikuoja būsimų jaunavedžių ir jiems artimų žmonių santykius. Jaunų žmonių nuo tėvų psichologinė priklausomybė, pasireiškia bandymais vadovautis nekritiškai perimtomis jų nuostatomis, o ne savais sprendimais ar jausmais, polinkių šeimyninius ritualus sutapatinti su realybe, bandymais išlaikant parodomąjį lojalumą tėvams kurti savą, autonomišką gyvenimą. Šią vaikų priklausomybę palaiko ir stiprina tėvų išgyvenamas nesaugumas, kuris skatina nuolat kontroliuoti vaikus ir priešintis jų savarankiškumui. Kontrolę stiprina, o suaugusių vaikų psichologinės problemas dar labiau komplikuoja jų prieštaringas požiūris į autonomiją, noras naudotis globos privilegijomis vienose srityse ir būti visai savarankiškiems kitose.

Didžioji jaunavedžių dalis pradeda gyvenimą savo tėvų namuose ir gauna iš tėvų piniginę paramą.

Emocinės ir materialinės jaunos šeimos priklausomybės kontekstas rodo, kad dėl jo galimi tėvų ir suaugusių vaikų konfliktai, kurių sprendimas – tai savitas, paspartintas brandos įgijimo kelias. O psichologinė branda pasiekiama sunkiau nei materialinis savarankiškumas.

Jaunavedžiai ar būsimi sutuoktiniai turi menką bendrų sprendimų priėmimo patirtį. Konkrečiuose šeimos gyvenimo klausimuose neretai paaiškėja, jog sprendimui padaryti sutuoktiniai jau ankščiau turėjo pakankamai reikalingos informacijos, tačiau nepriėjo prie bendrų išvadų, nes nederino savo nuomonių, bandė spręsti ne kartu, o vienas už kitą. Kartais šis nesugebėjimas netikras, slepiantis egoistinius motyvus, nenorą dėl santuokos atsisakyti kurių nors privilegijų ar interesų.

Santuokinio gyvenimo pradžioje kinta sutuoktinių jausmų intensyvumas, nustatinėjama erdvinė ir
psichologinė distancija tarp jaunavedžių ir jų tėvų šeimų, kuriamas intymumas. Maža dalis šeimų faktiškai išyra per kelias savaites po santuokos. Pagrindinė tokių greitų ištuokų priežastis – nauja, nepalanki informacija apie sutuoktinį. Kita, dažnesnė jaunų sutuoktinių problema – erdvinis ir psichologinis distasncijos nuo tėvų šeimos nustatymas. Kaip jau minėta, gan didelis jaunavedžių skaičius gyvena su vieno iš jų tėvais. Net jei tėvai teigiamai vertina santuoką, gali kilti nedidelių bendro gyvenimo problemų, kurių ignoravimas netikėtai sukelia jaunavedžių konfliktą. Svarbu ne tiek konstatuoti emocinio bendravimo padėtį prieš santuoką, kiek matyti jos kitimo tendencijas po jos. Žmonos po vedybų nusivilia vyro jausmais, o vyrai, priešingai, labiau patenkinti žmonos jausmais, skirtais jiems. Taip pat galima pasakyti, kad dalis sutuoktinių yra nepatenkinti emociniu bendravimu su sužadėtiniu ar sužadėtine.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 861 žodžiai iš 2517 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.