Bendravimas1
5 (100%) 1 vote

Bendravimas1

11

ĮŽANGA

Žmogaus kelias prasideda nuo to, kas arčiausia (nuo artimiausių

žmonių daiktų medžių), nuo tėviškės. Jis veda ir tolyn – į pasaulį, ir

gilyn į tautą, į jos kalbą kultūrą, į pažinimą. Kelias kyla į viršų

(žmogus pasiekia dvasios aukštumas) ir krenta žemyn, kur viešpatauja

galingas laikas ir visagalė mirtis. Kelias nėra tiesus, dažnai jis labai

vingiuotas, žmogus neišvengiamai susiduria su kalte, nuodeme, blogiu,

bausme. Jis pamato ,kad kelyje yra daug užtvarų, kad vieno laisvė susiduria

su kito laisve, kad būtinos sutartys, susitarimai, įstatymai. Tai irgi

kelio gairės.

BENDRAVIMO REIKŠMĖ ŽMOGAUS GYVENIME

Vertybe vadiname tai, kas, žmogaus manymu, jo gyvenime yra

svarbiausia, jei mes ką nors labai vertiname, tuomet manome, jog verta šito

siekti. Mes dedame daug pastangų, įgydami tai, kas vertinga. Kiekvienas iš

savo patirties žinome, kokie įvairūs, nepanašūs vienas į kitą būna žmonės,

todėl nenuostabu, jog jie gali būti orientuoti į nevienodas vertybes. Vieno

asmens vertybė gali labai skirtis nuo kito asmens vertybių. Tačiau viena

tokių universalių vertybių laikytinas bendravimas. Tai, ką mes laokome

vertybėmis, padeda tenkinti svarbiausius mūsų poreokius. Pirmiausia žmogus

stengiasi patenkinti savo fiziologinius poreikius: miego, kvėpavimo,

maitinimosi ir kt. Paskui siekia aukštesnės pakopos – saugumo poreikių

tenkinimo. Kiekvienas žmogus nori jaustis saugiai. Trečioji pakopa, kurios

galime siekti tada, kai mums niekas nebegresia, yra meilės ir

priklausomybės poreikiai.

Meilė – tai stiprus ir ilgalaikis ryšys tarp žmonių, sąlygotas

abipusės simpatijos, pagarbos ir pasitikėjimo. Mes trokštame mylėti ir būti

mylimi, rasti pasaulyje sau artimą, giminingą sielą. Kaip tik meilė ir

išlaiko žmonių giminės, šeimos visuomenės vienybę. Kai patenkinami meilės

ir priklausomybės poreikiai, įmanoma siekti aukščiausiųjų – savęs vertinimo

ir saviraiškos – poreikių. Kitaip tariant jeigu žmogui nesiseka bendrauti,

jeigu jam sunku patenkinti priklausymo grupei ar grupėms poreikį, mylėti ir

bųti mylimam, jam vargu ar pavyks gerai save vertinti, jis negalės

atskleisti visų savo talentų ir sugebėjimų.

Bendravimas tai tikrai univaersali vertybė – ji būdinga visiems arba

beveik visiems žmonėms. Antra, tai vertybė, kurios nepasiekus, sunkiai

įgyvendinami kiti svarbiausi žmogaus poreikiai – poreikis gerai vertinti ir

gerbti save, pasiekti visišką asmenybės saviraišką.

Tenka rinktis, kuri iš bendravimo gijų turi gauti pirmenybę, kuris

priklausomybės ryšys mums pasirodys besąs vertingesnis. Daugelis

psichologinių problemų kyla dėl tokio pasirinkimo sudėtingumo, ypač

paaugliams ir jaunuoliams. Jei įvyksta vidinis konfliktas tarp skirtingo

tipo vertybių, pavyzdžiui, renkantis tarp draugystės ir meilės bei

patogaus, sotaus gyvenimo, dažniau teisingesnis kelias yra atiduoti

pirmenybę bendravimui. Ne veltui liaudies išmintis sako, jog draugystės

nenusipirksi už pinigus.

Dažniausiai kasdieniniame gyvenime minėdami bendravimą, turime

galvoje visų pirma bendravimą žodžiais. Jis mums geriausiai žinomas. Tačiau

psichologiniai tyrimai parodė, jog įprasto, normalaus pokalbio metu tarp

dviejų žmonių metu tik apie tredždalį informacijos perduodame ir priimame

žodžiais, o maždaug du tredždalius – kitais būdais. Iš jų svarbiausi yra:

Asmeninės erdvės valdymas

Akių kontaktas Apranga bei

išvaizda

Veido išraiška Mūsų turimi

daiktai

Gestai

Prisilietimai

Kūno kalba Garsiniai

būdai

Asmeninė erdvė. Erdvė, kuri susidaro tarp mūsų ir kitų žmonių, yra

išorinė vidinių jausmų išraiška. Ji daug ką pasako apie tai, ką jaučiame

kitų žmonių atžvilgiu, ir ką, savo ruožtu, jie jaučia mums. Bendraudami su

skirtingų kultūrų atstovais, neturime pamiršti, jog jų asmeninės erdvės

supratimas gali būti labai nevienodas.

Akių kontaktas. Akių kontaktas yra labai aiškus mūsų ketinimo

bendrauti su kitu žmogumi požymis. Akių kontaktu parodomas ketinimas

užmegsti bendravimo ryšį, tačiau mes nežinome ką jis reiškia. Pašaliečio

žvilgsnis yra visiškai suprantamas, nėra reikalo jo vengti – tiesiog į jį

vienaip ar kitaip reaguojame. Akių žvilgsnis gali būti banaudotas ir

grasinimui. Agresyvūs ir linkę dominuoti žmonės taip mėgsta žvelgti

atkakliu ir veriančiu žvilgsniu, kurio neištvėrę mes nuleidžiame akis.

Veido išraiška. Veido išraiška mums padeda orientuotis, ko reikia

vengti, kam turėtume padėti, su kuo verta užmegsti pokalbį, o ko geriau

nekalbinti. Kaip atskirti tikras veide atsispindinčias emocijas nuo

netikrų? Paprastai tikros emocijos pasižymi tuo, jog pasireiškia iš
karto,

nedelsiant. Ne veltui sokoma, kad pirmoji žmogaus reakcija yra pati

tikriausia. Bandydami nuslėpti neigiamus jausmus žmonės naudoja socialinę

šypseną, jos nereikėtų painioti su tikrais jausmais, tačiau, be jos sunku

įsivaizduoti mandagų bendravimą ypač paslaugų, aptarnavimo, informacijos

tiekimo sferose. Be veido išraiško bendravimui reikalingus signalus mums

siunčia ir galvos judesiai: linkčiojimas, krypčiojimas, kraipymas,

purtymas.

Gestai. Gestu galime nutraukti pašnekovą, paraginti jį kalbėti,

perduoti žodį kitam, parodyti, jog patys norime kažką pasakyti, ir pan. Yra

gestų, kuriuos naudojame nevalingai ir kurie nėra skirti žodžiams pakeisti.

Kaip tik šie gestai laikomi tikraisiais signalais, pasakančiais, ką žmogus

galvoja. Žmogus dalyvaudamas svarbiame pokalbyje, gali stengtis atrodyti

ramus, tačiau pagal dažną kaklaraiščio taisymasi, švarko sagos siukiojimą

ar šukuosenos taisymą įžvalgesnis pašnekovas bematant supras, jog žmogus

nervinasi.

Kūno kalba. Kuno kalba skirstoma į keturias pozas:

Artėjimas – šita.

Pasitraukimas – atšiauri.

Išsiplėtimas – dominuojanti.

Susitraukimas – paklūstanti.

Mėgstamam žmogui stengiamęs pasirodyti palankiai, todėl

kontroliuojame savo kūną tam, kad nebūtume pernelyg atsainūs. Uždaresni,

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 915 žodžiai iš 1810 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.