Bendravimo būdai
5 (100%) 1 vote

Bendravimo būdai

Įvadas

Iš visų žmogaus savybių gebėjimas bendrauti yra pats svarbiausias.

Bendraudami mes galime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame ar

jaučiame, kokiais matome save ir mūsų aplinką. Mes turime būdų perteikti

aplinkiniams savo požiūrį į juos, mūsų susidarytą nuomonę, susiformavusius

vertinimus. Savo ruožtu iš kitų žmonių galime sužinoti apie tai, kaip mes

patys atrodome iš šalies: ką kiti mano apie mus ir aplinkinį pasaulį. Tik

bendraudami žmonės gali ugdyti kitus ir tobulinti save, mokyti ir mokytis,

padėti kitiems ir ieškoti pagalbos bei paramos sau. Bendravimas – tai viena

pagrindinių žmogaus vertybių, t.y. tai, ką žmonės laiko svarbiausiu ir

labiausiai vertina.

Šio darbo tikslas yra supažindinti kokie gali būti bendravimo būdai. O

taip pat: ką pasako veidas apie mus? Ką simbolizuoja mūsų turimi daiktai?

Su kuriais bendravimo būdais susiduriame savo kasdieniniame gyvenime?

Bendravimo būdų yra daug ir įvairių. Dažniausiai kasdieniniame

gyvenime minėdami bendradarbiavimą, turime galvoje visų pirma bendravimą

žodžiais. Jis mums geriausiai žinomas. Tačiau psichologiniai tyrimai

parodė, jog įprasto, normalaus pokalbio tarp dviejų žmonių metu tik

trečdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais, o maždaug du

trečdalius – kitais būdais. Iš jų svarbiausi yra:

Asmeninės erdvės valdymas

Akių kontaktas

Veido išraiška

Gestai

Kūno kalba

Apranga bei išvaizda

Mūsų turimi daiktai

Prisilietimai

Garsiniai būdai

Juos mes pirmiausia ir aptarsime.

Asmeninė erdvė – tai tam tikra nematoma siena aplink mus, kurią

nuolatos, sąmoningai ar nesąmoningai, stengiamės išlaikyti. Ši erdvė

padidėja arba sumažėja priklausomai nuo to, kur ir su kuo mes esame.

Pavyzdžiui, gausiai lankomose viešose vietose, arba, sakysime,

perpildytame autobuse arba lifte mūsų asmeninė erdvė prisitaiko prie

realiai ten susidariusių aplinkybių. Amerikiečių antropologas E.T.Holas

(E.T. Hall) nustatė, jog žmonės bendraudami naudoja keturias pagrindines

erdvės zonas:

1. Intymi zona (nuo 15 iki 46 cm).

Ši zona skirta labai artimam bendravimui, susijusiam su meile, globa,

apsauga, nuraminimu, pamaloninimu ir pan. Esant tokiam atstumui, mus veikia

daugybė dirgiklių – kvėpavimo, kūno šilumos, kvapų ir kitokių. Dėl to

bendravimas pasidaro labai intensyvus. Į šią zoną leidžiama patekti tik

tiems žmonėms, kurie tikrai yra mums artimi. Tai vaikai, tėvai,

sutuoktiniai, artimi draugai ir giminės. Visų kitų žmonių įsiveržimą į šią

zoną laikome nederamu ir vertiname kaip nemandagumo arba agresyvių užmačių

raišką.

2. Asmeninė zona (nuo 46 cm iki 1,2 m).

Tai patogiausias artumas pokalbiui. Jis tarsi sako: “Jūs man patinkate”

arba “Norėčiau su jumis geriau susipažinti”.

3. Socialinė zona (nuo 1,2 m iki 3,6 m).

Tokia zona dažniausiai susidaro tarp žmonių, kurie kartu dirba, sprendžia

bendras problemas, nagrinėja dalykinius klausimus, dalyvauja viename

susirinkime. Ji praneša pašnekovui: “Nepageidaučiau leistis į pernelyg

artimus santykius. Noriu būti su jumis mandagus ir taktiškas, bet ne

daugiau”.

4. Visuomeninė zona (toliau nei 3,6 m).

Panašų atstumą stengiasi išlaikyti mokytojai arba lektoriai per viešas

paskaitas. Jis leidžia nekreipti dėmesio į asmenis, kurie nepatinka arba

kurių norėtume išvengti. Kontaktai tarp žmonių šiuo atveju labai formalūs,

beasmeniai. Tokia zona sako: “Mums neturėtų rūpėti asmeniniai dalykai.

Verčiau susikoncentruokime ties veikla, kuria mums vertėtų užsiimti”.

Taigi erdvė, kuri susidaro tarp mūsų ir kitų žmonių, yra išorinė mūsų

vidinių jausmų išraiška. Ji daug ką pasako apie tai, ką jaučiame kitų

žmonių atžvilgiu, ir ką, savo ruožtu, jie jaučia mums.

Psichologai yra pastebėję, jog mes nesąmoningai stengiamės stovėti

arčiau tų žmonių, kuriuos mėgstame, palyginus su tais, kurių nemėgstame.

Mes taip pat linkę būti arčiau žmonių, kurių pritarimas mums svarbus, ir

laikomės atokiau nuo tų, kurių nuomonė mums nerūpi. Įtakos atstumui turi ne

tik simpatijos ir autoriteto laipsnis, bet ir tai, kiek mums žmogus

pažįstamas. Pažįstami žmonės stovi arčiau vienas kito negu nepažįstami. Kuo

artimesni draugai, tuo atstumas tarp jų mažesnis. Pastebimi ir lyčių

skirtumai: paprastai moterys stovi arčiau viena kitos negu vyrai.

Apie žmonių tarpusavio santykius galime spręsti ir pagal tai, kaip

pašnekovai susėda. Pavyzdžiui, klasėje galima pastebėti, jog tie

moksleiviai, kurie pamokoje dalyvauja aktyvia, mieliau nori sėdėti priekyje

bei centre, tuo tarpu pasyvesni mokiniai paprastai pasirenka vietą klasės

gale. Ir šis pavyzdys rodo tą patį dėsningumą, t.y. nori ar nenori žmogus

bendrauti su kitais, atskleidžia jo pasirenkamas atstumas tarp savęs ir

aplinkinių. Pastebėta, jog draugai dažniau sėdasi greta vienas kito arba

kampu, o priešininkai – vienas prieš kitą. Antruoju atveju atstumas
ų būna didesnis, o pašnekovus dažnai skiria koks nors barjeras,

pavyzdžiui, stalas. Tačiau ir čia egzistuoja tam tikri lyčių skirtumai.

Moteris labiau negu vyras erzina situacija, kai nepažįstamas arba nemalonus

žmogus atsisėda priešais.

Žmonės iš gyvūnų pasaulio perėmė ir poreikį žymėti savo asmeninę

teritoriją. Žinoma, mes tai darome kitaip negu gyvūnai: atsitveriame tvora,

pakabiname lentelę su savo pavarde ant buto ar kabineto durų ir pan.

Teritorijoje, kurią žmogus užima laikinai, naudojami laikini žymekliai.

Pavyzdžiui, užsiimdami vietą teatre ar paskaitų salėje, mes pasižymime savo

teritoriją padėdami kokį nors savo daiktą: švarką, megztinį, rankinuką,

palikdami laikraštį ar programėlę. Bibliotekoje, nenorėdami, kad mums kas

nors trukdytų, neretai paženkliname savo teritoriją knygų krūvele ar

sąsiuviniais tiek iš vienos, tiek iš kitos mūsų užimamos vietos pusės.

Autobuse ar traukinyje, vengdami artimesnės nepažįstamų pakeleivių

kaimynystės, atsitveriame krepšiais ar lagaminu. Panašių pavyzdžių,

rodančių, kaip saugoma asmeninė teritorija, rastume labai daug.

Bendraudami su skirtingų kultūrų atstovais, neturėtume pamiršti, jog

jų asmeninės erdvės supratimas gali būti labai nevienodas. Pavyzdžiui,

islamo šalių bei Lotynų Amerikos gyventojai įpratę stovėti arčiau vienas

kito negu europiečiai ar Šiaurės Amerikoje gyvenantys žmonės. Toliausiai

vienas nuo kito stovi baltieji amerikiečiai, anglai ir švedai. Arčiausiai –

pakistaniečiai ir arabai. Pietų Europos gyventojai – italai, graikai –

užima tarpinę padėtį. Stebėdami bendraujančius skirtingų kultūrų atstovus,

galime pamatyti nuolatinį nesąmoningą judėjimą. Sakysim, kalbantis Pietų

Amerikos gyventojui su europiečiu, pirmasis mano, jog jis stovi per toli ir

nuolat traukiasi artyn, tuo tarpu europiečiui šis atstumas atrodo per

glaudus ir jis vis traukiasi atgal.

Akių kontaktas. Beveik kiekvienoje bendravimo situacijoje tenka

susidurti su vadinamuoju moraliu žvilgsnio laiku. Tai laiko tarpas, per

kurį mes galime žvelgti žmogui į akis, nepasirodydami nemandagiais,

agresyviais ar familiariais. Pavyzdžiui, lifte moralus žvilgsnio laikas

siekia kelias milisekundes. Maždaug tiek laiko mes leidžiame sau pažiūrėti

lifto pakeleiviui į akis. Visą likusį laiką, jeigu kylame ar leidžiamės

liftu kartu su nepažįstamu žmogumi, mes žiūrime į grindis, į lubas, į lifto

valdymo mygtukus, bet ne į šalia stovinčiojo akis. Šiek tiek ilgesnis

moralus žvilgsnio laikas bus perpildytame autobuse, dar ilgesnis – gatvėje.

Gatvėje neretai galime pagauti priešais einančių žmonių žvilgsnį. Tačiau

žmonės ima jaustis nejaukiai, jei į juos žiūrime ilgiau nei tris sekundes.

Vieno tyrimo metu eksperimentatoriai stengėsi sąmoningai ilgiau žiūrėti

žmonėms, einantiems per gatvę, į akis. Atlikti matavimai parodė, jog šie

žmonės gatvę pereidavo sparčiau, negu tie, kuriems į akis nebuvo žiūrima.

Kodėl taip yra? Kodėl ilgesnis akių kontaktas tarp mūsų ir kitų

žmonių, ypač tarp mūsų ir tų žmonių, kuriuos pažįstame menka arba visai

nepažįstame, sukelia nepatogumo jausmą? Taip atsitinka todėl, kad akių

kontaktas yra labai aiškus mūsų ketinimo bendrauti su kitu žmogumi požymis,

Mūsų akys tarsi pačios sako: “Esu pasirengęs su tavimi bendrauti”.

Pastebėta, jog su mums patinkančiu žmogumi esame linkę palaikyti ilgesnį

akių kontaktą, su nepatinkančiu – trumpesnį. Įsimylėjėliai ilgiausiai

žvelgia vienas kitam į akis, o susipykę žmonės, priešingai, vengia vienas į

kitą žiūrėti. Taigi kodėl mus verčia pasijusti nejaukiai įdėmesnis

nepažįstamo žmogaus akių žvilgsnis? Visų pirma todėl, kad akių kontaktu

parodomas ketinimas užmegzti bendravimo ryšį, tačiau mes nežinome, ką jis

reiškia. Mes nežinome, ar žiūrintysis vertina mus palankiai, ar ne. Galbūt

mes jį sužavėjome, tačiau gal jis, priešingai, pamatė mumyse ką nors

neįprasto ar nemalonaus. Galime tikėtis, jog jis pasakys mums komplimentą,

tačiau lygiai taip pat galime laukti, jog mus išbars ar įžeis. Psichologų

tyrimai rodo, jog tais atvejais, kai įdėmiai žvelgiančių į mus tikslas yra

visiškai aiškus, mes nesijaučiame nepatogiai. Mūsų neerzina ir netrikdo

autostopu keliaujančio turisto žvilgsnis, padavėjo, restorane priimančio

mūsų užsakymą, arba pardavėjos, laukiančios, kokius pirkinius mes

išsirinksime, žvilgsniai. Priešingai , vairuotojai mieliau sustoja prie to

keliautojo, kuris prašo pavėžėti žvilgsniu, o ne dairosi aplinkui. Noriau

perkama tose parduotuvėse, kur pardavėjos išsyk parodo pastebinčios

pirkėją, užuot žvelgusios pro langą ar tyrinėjusios savo nagų laką.

Vadinasi, tais atvejais, kai pašaliečio žvilgsnis yra visiškai suprantamas,

mums nėra reikalo jo vengti – tiesiog į jį vienaip ar kitaip reaguojame.

Mūsų reakcija gali būti ir teigiama, ir neigiama. Pardavėjos dėmesys

parduotuvėje mus gali pamaloninti,
tačiau, antra vertus, ilgesnis jos

žvilgsnis, tarsi priekaištaujantis, jog per ilgai neišsirenkame prekės,

gali nuteikti nesmagiai. Tačiau tokiais atvejais mūsų reakcija skirsis nuo

vengimo reakcijos, kylančios tuomet, kai žvilgsnio prasmė mums neaiški.

Psichologas D. E. Hamačekas (D. E. Hamachek) siūlo keletą patarimų,

kaip naudoti akių kontaktą sėkmingesniam bendravimui įvertinti:

1. Tam, kad sėkmingiau užmegztumėte gerus santykius su svarbiais

žmonėmis, stenkitės ilgiau išlaikyti žvilgsnį su jais susitikę,

prasilenkdami ar sveikindamiesi.

2. Žiūrėkite į žmogų, kuriam ką nors sakote ar kurio klausotės, tačiau

nesistebeilykite pernelyg atkakliai. Tiesiog parodykite jam, jog jo

klausotės, kad jums rūpi tai, ką jis arba ji sako.

3. Kai tenka ką nors kritikuoti, akių kontaktas turi būti trumpesnis.

Žmogus, kurį jūs kritikuojate, turi jausti tam tikrą saugumo pojūtį.

Trumpesnis akių kontaktas suteikia daugiau saugumo ir kartu leidžia

geriau įsiklausyti į tai, ką jam sakote.

4. Palaikydami akių kontaktą, turite daugiau galimybių įrodyti, jog

sakote teisybę. Aplinkiniai yra įpratę abejoti žodžiais žmogaus, kuris

nežiūri jiems į akis.

Jeigu jūsų santykiai labiau dalykinio, o ne asmeninio pobūdžio, akių

kontakto laikas taip pat turėtų būti trumpesnis. Trumpi ir su pertraukomis

žvilgsniai pokalbio metu tarsi pasako, jog jums rūpi ne tiek pašnekovas,

kiek problema, kurią jūs aptarinėjate. Pastebėta, jog įprasto pokalbio metu

dauguma žmonių žiūri vienas kitam į akis maždaug trečdalį viso pokalbio

laiko arba šiek tiek ilgiau, ir to pakanka abipusiam dėmesiui palaikyti.

Akių žvilgsniu reguliuojama ir pati pokalbio eiga. Akimis tarsi perteikiama

pokalbio gija. Baigę šnekėti, mes pažvelgiame į pašnekovą ir žvilgsiu tarsi

perduodame jam pokalbio estafetę. Savo ruožtu, mūsų bendravimo partneris,

baigęs kalbėti, taip pat tai parodo žvilgsniu. Kalbant šiek akių signalai

yra tiesiog būtini. Jei jais nesinaudotume, būtų labai sunku palaikyti

tvarkingą pokalbį.

Mes minėjome, jog bene ilgiausiai vienas į kitą žvelgia įsimylėjėliai.

Tačiau intensyvus akių kontaktas gali būti skirtas ne vien meilei ir

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1919 žodžiai iš 6392 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.