Bendravimo formos
5 (100%) 1 vote

Bendravimo formos

PLANAS

1.Bendravimo svarbumas.

2.Bendravimo suvokimas.

3.Bendravimo formos: verbalinė ir neverbalinė.

4.Bendravimo problemos. Kaip manote, kiek laiko valdytojai skiria bendravimui ?

Atsakymas būtų – nuo 50% iki 70%. Kiekvienas valdytojas atlieka vienokias ar kitokias vadovavimo-vykdymo funkcijas.

Vadovavimo funkcijos: keturios pagrindinės funkcijos, dvi grandininės

ir keletas antraeilių funkcijų. Pagrindinės funkcijos tikslas – organizuoti veiklos procesą taip, kad valdytojų veikla būtų sėkminga, t. y. visi organizavimo tikslai būtų pasiekti.

Planavimo funkcijos uždavinys – kurti tikslus ir juos įvykdyti, planuoti veiklą taip, kad ji būtų efektyvi.

Organizavimo funkcijos tikslas – organizuoti veiklą.. Valdytojai numato būtinus darbus ir yra atsakingi už jų atlikimą..

Taip pat yra svarbios vykdymo,aprūpinimo ,vadovavimo ir motyvavimo funkcijos. Jos vykdomos viena po kitos. Šių funkcijų tikslas – patenkinti tarnautojų interesus.

Vykdant kontrolės funkciją,, valdytojai patikrina , ar yra pasiekti visi tikslai, įvykdyti planai, gauti teigiami rezultatai.

Grandininės funkcijos skirstomos į bendravimo ir sprendimo priėmimo funkcijas. Šios funkcijos pasireiškia kartu su pagrindinėmis ir antraeilėmis funkcijomis. Grandininėmis vadinamos todėl, kad jos jungiasi su kitomis funkcijomis, sudarydamos grandininį ryšį.

Antraeilės funkcijos reikalingos pagrindinių funkcijų vykdymui.

VADOVAVIMO FUNKCIJŲ SCHEMA

2. Bendravimas vadovavimo procese yra svarbiausia ryšio priemonė tarp valdytojų ir tarnautojų. Reikia pabrėžti, kad svarbiausia yra bendravimo efektyvumas. Visas bendravimas priklauso tik nuo jo efektyvumo Šiandien susiduriame su daugeliu problemų, kurios galbūt ir yra svarbiausia

priežastis, dėl kurios organizacija negali pasiekti užsibrėžtų tikslų. Bendravimas yra dviejų dalių procesas. Bendravimą sudaro trys lygme-nys:individai, grupės, organizacijos.

BENDRAVIMO FUNKCIJOS

William G. Scott ir Terence Mitchell išskyrė 4 paèias svarbiausias ben-

dravimo funkcijas , pasireiškianèias organizacijos viduje: emocionaliąją, mo-

tyvacijos, informacijos ir kontrolės.

Emocionalioji funkcija. žmonės turi emocijas, kurias išreiškia bendraujant. Emocionalioji funkcija ir yra orientuota Á žmogaus jausmus. Pasitenkinimas, nepasitenkinimas, laimė ir pyktis, ir dar visa eilė emocijų pasireiškia bendraujant.Motyvacijos funkcija.

Motyvacija – tai tam tikro elgesio, veiksmų, tikslingos veiklos skatinimas, kurį sukelia įvairūs motyvai.

Motyvacijos esmė – “daryk tai, ką nori daryti”.Vadovai organizacijoje va-dovauja,t. y. sprendžia, kaip elgtis su žmonėmis. Pagrindinė vadovo pareiga yra bendrauti su tarnautojais prieinamu būdu, palaikyti efektyvų bendravimą.

Informacijos funkcija

Sprendimo priėmimas ir bendravimas (grandininės funkcijos) priklauso nuo suteiktos informacijos. Pagrindinis šios funkcijos tikslas – vadovą aprūpinti informacija, kuri reikalinga sprendimo priėmimui.

Kontrolės funkcija.

Kontroliniai pranešimai, politika, planai ir kt. kontroliuoja organizacijos narių elgesį.

BENDRAVIMO PROCESAS

Bendravimo procesas užsimezga tada, kada siuntėjas jauèia, kad asmuo, grupė ar organizacija pasiruošusi bendrauti su gavėju. Siunèiamas pranešimas privalo būti užkoduotas, kad gavėjas žinią atpažintų. Pranešimas gali būti perduodamas verbaliniu (žodiniu) ir neverbaliniu (nežodiniu) būdu. Pranešimai gali būti perduodami asmeniškai, raštiškai, memorandumu, per televiziją ir kitais būdais. Informacija gaunama per šiuos pojūèius: klausos, regėjimo, lytėjimo, uoslės, skonio. Gavėjas privalo iššifruoti gautą pranešimą. Bendraujant veikia grįžtamasis ryšys. Šis ryšys užtikrina efektyvų bendravimą. Grįžtamasis ryšys siejasi su gavėjo išsiųstu pranešimu siuntėjui, pasibaigus bendravimo procesui. Yra išskirti 5 bendravimo etapai (žingsniai).

SUVOKIMAS

Suvokimas yra pirmasis ir pats svarbiausias žingsnis bendravimo procese. Suvokimas apima viską, kas įvyksta iki pranešimo užkodavimo, t. y. iki informacijos persiuntimo.

UžKODAVIMAS

Pranešimai gali būti persiunèiami dviem būdais: verbaliniu ir neverbali-

niu. Verbalinis būdas – tai informacijos perdavimas žodžiu ar raštu. Neverba-

linis būdas – tai informacijos perdavimas kūno judesiais.Užkodavimo esmė yra – parinkti siuntėjui ir gavėjui suprantamus simbolius.

PERSIUNTIMAS

Persiuntimas – tai procesas, kada siuntėjas yra pasiruošęs išsiųsti žinią gavėjui. Pranešimą galima siųsti dviem kanalais:

1. žodžiu. Tai yra garso bangomis.

2. Kitomis priemonėmis: kūno judesiais, radiju, televizija ir t.t..

Visos perdavimo priemonės yra labai svarbios. Šių informacijos perdavimo priemonių paskirtis yra ne vienoda, tai priklauso nuo situacijos. Labai svarbu parinkti tinkamą informacijos perdavimo priemonę.

IŠŠIFRAVIMAS

Informacija, gauta iš siuntėjo, turi būti iššifruota. Tuo užsiima informacijos gavėjas. Du iš karto išsiųsti pranešimai gali neigti vienas kitą. Labai svarbu teisingai iššifruoti užkoduotą informaciją.

TRIUKŠMAS

Triukšmas – tai dar vienas faktorius, su kuriuo dažnai susiduriame ben-draujant . Jis gali pasireikšti
bet kuriame bendravimo etape. Kartais triukšmas bendraujant daro labai neigiamą įtaką . Pvz.:kartais dėl triukšmo klaidingai suprantama informacija, gaunamas neteisingas pranešimas.

VERBALINËS BENDRAVIMO FORMOS

Verbalinės bendravimo formos yra dvi:

1. Informacija perduodama žodžiu.

2. Informacija perduodama raštu.

žODINIS BENDRAVIMAS

Daugiausia laiko mes praleidžiame bendraudami žodžiu. Tai yra kalbėdami ir klausydami. Pagrindiniai kalbėjo proceso elementai yra šie:

1. Kalbėjimas . Kalbėjimo efektyvumas priklauso nuo: balso tono, moduliacijos, greièio, garso stiprumo ir slopinimo. Nuo šių elementų priklauso informacijos suvokimas, užkodavimas ir persiuntimas.

2. Pati kalba. Kalba turi būti sklandi, tiksli ir aiški. Pasitaiko, kad vienas žodis turi kelias reikšmes ir bendraujant panaudojama netinkama žodžio reikšmė. Netinkamai panaudotas žodis – pavojingiausias faktorius bendravimo procese. Reikia vengti sunkiai suprantamų , retai naudojamų žodžių. Tokiu būdu teisingas pranešimas dažniausiai tampa klaidingu. Geri kalbininkai privalo mokėti kalbėti aiškiai, slandžiai , tiksliai ir visiems suprantama kalba.

3. Balso tonas ir moduliacija. Didelį dėmesį kreipiame į tai, kaip žmogus kalba, t. y. į balso toną. Balso tonas priklauso nuo to, kaip mes kalbame: užtikrintai, nedrąsiai, agresyviai, piktai, inertiškai, pasyviai, susinervinę ir t.t.. Moduliacija – tai tono pasikeitimas, t. y, – garso pasikeitimas (pažeminimas ar paaukštinimas) pustoniu arba tonu. Valdytojai bendraujant turi skirti ypatingą dėmesį į balso toną ir moduliaciją. Tai labai svarbūs bendravimo elementai, užtikrinantys efektyvų bendravimą.

4. Greitis ir garso stiprumas. Bendravimo efektyvumas priklauso nuo to, kaip mes kalbame, greitai ar lėtai. Nervuoti žmonės dažniausiai kalba daug greièiau, negu savimi pasitikintys, ramūs. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai kalbame nei per greitai, nei per lėtai (turi būti pusiausvyra). Garso stiprumas gali būti streso rezultatas. Tvirtai pasakytas sakinys įrodo, kad jis yra svarbus. Nereikšminga informacija nėra užtvirtinama ir pabrėžiama. Tokie reiškiniai sąlygoja garso stiiprumą.

5.Garso silpnumas (tyla). Pauzės, nutylėjimai, nustebimai ir žiopsojimai sąlygoja garso silpnumą arba,kitaip tariant, tylą. Taèiau ne visada pauzės daromos tada, kai neturime ką pasakyti, kartais pauzė daroma tada, kai ruošiamės užakcentuoti labai svarbią informaciją.

6. Klausymas. Tai antra labai svarbi žodinio bendravimo proceso dalis. Patarimai,reikalingi, kad klausymas būtų efektyvus.

1. Kalbėdami nesiblaškykite.

2. Būkite oportunistas.Suraskite bendrų interesų tarp savę ir pašneko.

3. Jokiu būdu nežiovaukite ir nesvajokite, jei pašnekovas kalba lėtai ir neįdomiai.

4. Stenkitės suprasti pašnekovo tikslą .

BENDRAVIMAS RAŠTU

Balso tono.moduliacijos, greièio, garso silpnumo ir stiprumo atžvilgiu, bendr-vimas raštu yra efektyvesnis, negu žodžiu. Taèiau nėra jokio skirtumo, kaip

bendraujame, svarbu, kad bendravimas būtų efektyvus. Bendraujjant raštu

svarbiausia, kad raštu perduota informacija būtų išreikšta aiškiai, tikslai ir

suprantamai.

NEVERBALINĖS BENDRAVIMO FORMOS

Neverbalinis bendravimas – tai bendravimas, vykstantis ne žodžiu ar raštu bet kūno kalba, t. y. pasireiškia veido išraiška, gestais, judesiais ir aki-

mis.

1. Veido išraiška (mimika). Piktu žvilgsniu išreiškiame nepasitenkini-

mą; šypsena – draugystę, laimę, meilę; pakeltais antakiais – abejojimą, nustebimą,siauromis akimis ir suspaustomis lūpomis – pyktį.

2. Akys (žvilgsnis). Akies mirksnis parodo susidomėjimą žmogumi, gundymą, vyliojimą.

3.Gestai . Rodydami pirštu į ką nors, mes parodome nepasitenkinimą tuo žmogumi, pirštu rodome ir į asmenį.

4.Kūno judesiai. Nervingi judesiai parodo nuobodulį, ant klubų sudėtos rankos – pyktį, peèių traukymas – abejojimą ir t.t..

Išvada: kūno kalba yra labai svarbi nežodinio bendravimo forma.

KITI BENDRAVIMO ASPEKTAI

Kas dar labai svarbu bendravimo procese? Labai svarbi bendravimo vieta, laikas, asmeninė padėtis ir t.t.. Kokiu atstumu mes kalbame su pašnekovu? Kodėl kalbant su vienu pašnekovu atstumas yra mažesnis, o su kitu – didesnis?

žmonės, kaip ir gyvūnai, į savo teritoriją neįleidžia priešų. Su vienais žmonėmis mes bendraujame artimiau, su kitais didesniu atstumu. Edward T. Hall erdvę suskirstė į keturias dalis: intymiąją, personalinę, socialinę-patariamąją ir viešąją. Nuo erdvės priklauso bendravimo intymumas ir ji yra labai svarbus faktorius bendravimo procese.

Bendraujant labai svarbu jausti laiko tėkmę. Vėluodami į darbą, susirin-

kimą, pobūvį, ar kur kitur, mes pirmiausia pasielgiame nemandagiai, mums būna nuobodu ir neįdomu, nes galbūt mes neišgirdome svarbios informacijos JAV, Kanada ir dauguma Vakarų Europos šalių sako, kad “laikas – tai pinigai”.

Tai labai aktuali taisyklė, nes kuo daugiau dirbi, tuo daugiau uždirbi,todėl labai svarbu išnaudoti laiką naudingai.

Kokią įtaką bendraujant turi pašnekovo išvaizda ir drabužiai ?

Manoma, kad biznio pasaulyje apranga ir išvaizda yra labai svarbūs faktoriai bendravime. Firmos vadovas visada turėtų rengtis tvarkingai ir skoningai.
Prestižinės firmos vadovas privalėtų dėvėti kostiumą, taèiau tai yra kiekvieno vadovo reikalas.

ESTETINĖS BENDRAVIMO FORMOS

1. Menas.

2. Muzika.

3. Kinas.

BENDRAVIMO PROBLEMOS

Sklandžiai bendrauti yra gana sunku, nes yra daug priežasèių, kurios trukdo tokiam bendravimui. Keletą iš jų dabar ir aptarsiu.

KALBOS APRIBOJIMAI

Bendravimo efektyvumas priklauso tik nuo kalbos. Iš esmės kalba nulemia visą bendravimą. Visi parinkti simboliai yra minèių, jausmų ir sąvokų abstrakcijos. Mes turime teisę pasirinkti patį efektyviausią bendravimui būdą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1587 žodžiai iš 5266 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.