Bendravimo formos
5 (100%) 1 vote

Bendravimo formos

1121314151

PLANAS

1.Bendravimo svarbumas.

2.Bendravimo suvokimas.

3.Bendravimo formos: verbalinė ir neverbalinė.

4.Bendravimo problemos. Kaip manote, kiek laiko valdytojai skiria bendravimui ?

Atsakymas būtų – nuo 50% iki 70%. Kiekvienas valdytojas atlieka vienokias ar kitokias vadovavimo-vykdymo funkcijas.

Vadovavimo funkcijos: keturios pagrindinės funkcijos, dvi grandininės

ir keletas antraeilių funkcijų. Pagrindinės funkcijos tikslas – organizuoti veiklos procesą taip, kad valdytojų veikla būtų sėkminga, t. y. visi organizavimo tikslai būtų pasiekti.

Planavimo funkcijos uždavinys – kurti tikslus ir juos įvykdyti, planuoti veiklą taip, kad ji būtų efektyvi.

Organizavimo funkcijos tikslas – organizuoti veiklą.. Valdytojai numato būtinus darbus ir yra atsakingi už jų atlikimą..

Taip pat yra svarbios vykdymo,aprūpinimo ,vadovavimo ir motyvavimo funkcijos. Jos vykdomos viena po kitos. Šių funkcijų tikslas – patenkinti tarnautojų interesus.

Vykdant kontrolės funkciją,, valdytojai patikrina , ar yra pasiekti visi tikslai, įvykdyti planai, gauti teigiami rezultatai.

Grandininės funkcijos skirstomos į bendravimo ir sprendimo priėmimo funkcijas. Šios funkcijos pasireiškia kartu su pagrindinėmis ir antraeilėmis funkcijomis. Grandininėmis vadinamos todėl, kad jos jungiasi su kitomis funkcijomis, sudarydamos grandininį ryšį.

Antraeilės funkcijos reikalingos pagrindinių funkcijų vykdymui.

VADOVAVIMO FUNKCIJŲ SCHEMA

2. Bendravimas vadovavimo procese yra svarbiausia ryšio priemonė tarp valdytojų ir tarnautojų. Reikia pabrėžti, kad svarbiausia yra bendravimo efektyvumas. Visas bendravimas priklauso tik nuo jo efektyvumo Šiandien susiduriame su daugeliu problemų, kurios galbūt ir yra svarbiausia

priežastis, dėl kurios organizacija negali pasiekti užsibrėžtų tikslų. Bendravimas yra dviejų dalių procesas. Bendravimą sudaro trys lygme-nys:individai, grupės, organizacijos.

BENDRAVIMO FUNKCIJOS

William G. Scott ir Terence Mitchell išskyrė 4 paèias svarbiausias ben-

dravimo funkcijas , pasireiškianèias organizacijos viduje: emocionaliąją, mo-

tyvacijos, informacijos ir kontrolės.

Emocionalioji funkcija. žmonės turi emocijas, kurias išreiškia bendraujant. Emocionalioji funkcija ir yra orientuota Á žmogaus jausmus. Pasitenkinimas, nepasitenkinimas, laimė ir pyktis, ir dar visa eilė emocijų pasireiškia bendraujant.Motyvacijos funkcija.

Motyvacija – tai tam tikro elgesio, veiksmų, tikslingos veiklos skatinimas, kurį sukelia įvairūs motyvai.

Motyvacijos esmė – “daryk tai, ką nori daryti”.Vadovai organizacijoje va-dovauja,t. y. sprendžia, kaip elgtis su žmonėmis. Pagrindinė vadovo pareiga yra bendrauti su tarnautojais prieinamu būdu, palaikyti efektyvų bendravimą.

Informacijos funkcija

Sprendimo priėmimas ir bendravimas (grandininės funkcijos) priklauso nuo suteiktos informacijos. Pagrindinis šios funkcijos tikslas – vadovą aprūpinti informacija, kuri reikalinga sprendimo priėmimui.

Kontrolės funkcija.

Kontroliniai pranešimai, politika, planai ir kt. kontroliuoja organizacijos narių elgesį.

BENDRAVIMO PROCESAS

Bendravimo procesas užsimezga tada, kada siuntėjas jauèia, kad asmuo, grupė ar organizacija pasiruošusi bendrauti su gavėju. Siunèiamas pranešimas privalo būti užkoduotas, kad gavėjas žinią atpažintų. Pranešimas gali būti perduodamas verbaliniu (žodiniu) ir neverbaliniu (nežodiniu) būdu. Pranešimai gali būti perduodami asmeniškai, raštiškai, memorandumu, per televiziją ir kitais būdais. Informacija gaunama per šiuos pojūèius: klausos, regėjimo, lytėjimo, uoslės, skonio. Gavėjas privalo iššifruoti gautą pranešimą. Bendraujant veikia grįžtamasis ryšys. Šis ryšys užtikrina efektyvų bendravimą. Grįžtamasis ryšys siejasi su gavėjo išsiųstu pranešimu siuntėjui, pasibaigus bendravimo procesui. Yra išskirti 5 bendravimo etapai (žingsniai).

SUVOKIMAS

Suvokimas yra pirmasis ir pats svarbiausias žingsnis bendravimo procese. Suvokimas apima viską, kas įvyksta iki pranešimo užkodavimo, t. y. iki informacijos persiuntimo.

UžKODAVIMAS

Pranešimai gali būti persiunèiami dviem būdais: verbaliniu ir neverbali-

niu. Verbalinis būdas – tai informacijos perdavimas žodžiu ar raštu. Neverba-

linis būdas – tai informacijos perdavimas kūno judesiais.Užkodavimo esmė yra – parinkti siuntėjui ir gavėjui suprantamus simbolius.

PERSIUNTIMAS

Persiuntimas – tai procesas, kada siuntėjas yra pasiruošęs išsiųsti žinią gavėjui. Pranešimą galima siųsti dviem kanalais:

1. žodžiu. Tai yra garso bangomis.

2. Kitomis priemonėmis: kūno judesiais, radiju, televizija ir t.t..

Visos perdavimo priemonės yra labai svarbios. Šių informacijos perdavimo priemonių paskirtis yra ne vienoda, tai priklauso nuo situacijos. Labai svarbu parinkti tinkamą informacijos perdavimo priemonę.

IŠŠIFRAVIMAS

Informacija, gauta iš siuntėjo, turi būti iššifruota. Tuo užsiima informacijos gavėjas. Du iš karto išsiųsti pranešimai gali neigti vienas kitą. Labai svarbu teisingai iššifruoti užkoduotą informaciją.

TRIUKŠMAS

Triukšmas – tai dar vienas faktorius, su kuriuo dažnai susiduriame ben-draujant . Jis gali pasireikšti
bet kuriame bendravimo etape. Kartais triukšmas bendraujant daro labai neigiamą įtaką . Pvz.:kartais dėl triukšmo klaidingai suprantama informacija, gaunamas neteisingas pranešimas.

VERBALINËS BENDRAVIMO FORMOS

Verbalinės bendravimo formos yra dvi:

1. Informacija perduodama žodžiu.

2. Informacija perduodama raštu.

žODINIS BENDRAVIMAS

Daugiausia laiko mes praleidžiame bendraudami žodžiu. Tai yra kalbėdami ir klausydami. Pagrindiniai kalbėjo proceso elementai yra šie:

1. Kalbėjimas . Kalbėjimo efektyvumas priklauso nuo: balso tono, moduliacijos, greièio, garso stiprumo ir slopinimo. Nuo šių elementų priklauso informacijos suvokimas, užkodavimas ir persiuntimas.

2. Pati kalba. Kalba turi būti sklandi, tiksli ir aiški. Pasitaiko, kad vienas žodis turi kelias reikšmes ir bendraujant panaudojama netinkama žodžio reikšmė. Netinkamai panaudotas žodis – pavojingiausias faktorius bendravimo procese. Reikia vengti sunkiai suprantamų , retai naudojamų žodžių. Tokiu būdu teisingas pranešimas dažniausiai tampa klaidingu. Geri kalbininkai privalo mokėti kalbėti aiškiai, slandžiai , tiksliai ir visiems suprantama kalba.

3. Balso tonas ir moduliacija. Didelį dėmesį kreipiame į tai, kaip žmogus kalba, t. y. į balso toną. Balso tonas priklauso nuo to, kaip mes kalbame: užtikrintai, nedrąsiai, agresyviai, piktai, inertiškai, pasyviai, susinervinę ir t.t.. Moduliacija – tai tono pasikeitimas, t. y, – garso pasikeitimas (pažeminimas ar paaukštinimas) pustoniu arba tonu. Valdytojai bendraujant turi skirti ypatingą dėmesį į balso toną ir moduliaciją. Tai labai svarbūs bendravimo elementai, užtikrinantys efektyvų bendravimą.

4. Greitis ir garso stiprumas. Bendravimo efektyvumas priklauso nuo to, kaip mes kalbame, greitai ar lėtai. Nervuoti žmonės dažniausiai kalba daug greièiau, negu savimi pasitikintys, ramūs. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai kalbame nei per greitai, nei per lėtai (turi būti pusiausvyra). Garso stiprumas gali būti streso rezultatas. Tvirtai pasakytas sakinys įrodo, kad jis yra svarbus. Nereikšminga informacija nėra užtvirtinama ir pabrėžiama. Tokie reiškiniai sąlygoja garso stiiprumą.

5.Garso silpnumas (tyla). Pauzės, nutylėjimai, nustebimai ir žiopsojimai sąlygoja garso silpnumą arba,kitaip tariant, tylą. Taèiau ne visada pauzės daromos tada, kai neturime ką pasakyti, kartais pauzė daroma tada, kai ruošiamės užakcentuoti labai svarbią informaciją.

6. Klausymas. Tai antra labai svarbi žodinio bendravimo proceso dalis. Patarimai,reikalingi, kad klausymas būtų efektyvus.

1. Kalbėdami nesiblaškykite.

2. Būkite oportunistas.Suraskite bendrų interesų tarp savę ir pašneko.

3. Jokiu būdu nežiovaukite ir nesvajokite, jei pašnekovas kalba lėtai ir neįdomiai.

4. Stenkitės suprasti pašnekovo tikslą .

BENDRAVIMAS RAŠTU

Balso tono.moduliacijos, greièio, garso silpnumo ir stiprumo atžvilgiu, bendr-vimas raštu yra efektyvesnis, negu žodžiu. Taèiau nėra jokio skirtumo, kaip

bendraujame, svarbu, kad bendravimas būtų efektyvus. Bendraujjant raštu

svarbiausia, kad raštu perduota informacija būtų išreikšta aiškiai, tikslai ir

suprantamai.

NEVERBALINĖS BENDRAVIMO FORMOS

Neverbalinis bendravimas – tai bendravimas, vykstantis ne žodžiu ar raštu bet kūno kalba, t. y. pasireiškia veido išraiška, gestais, judesiais ir aki-

mis.

1. Veido išraiška (mimika). Piktu žvilgsniu išreiškiame nepasitenkini-

mą; šypsena – draugystę, laimę, meilę; pakeltais antakiais – abejojimą, nustebimą,siauromis akimis ir suspaustomis lūpomis – pyktį.

2. Akys (žvilgsnis). Akies mirksnis parodo susidomėjimą žmogumi, gundymą, vyliojimą.

3.Gestai . Rodydami pirštu į ką nors, mes parodome nepasitenkinimą tuo žmogumi, pirštu rodome ir į asmenį.

4.Kūno judesiai. Nervingi judesiai parodo nuobodulį, ant klubų sudėtos rankos – pyktį, peèių traukymas – abejojimą ir t.t..

Išvada: kūno kalba yra labai svarbi nežodinio bendravimo forma.

KITI BENDRAVIMO ASPEKTAI

Kas dar labai svarbu bendravimo procese? Labai svarbi bendravimo vieta, laikas, asmeninė padėtis ir t.t.. Kokiu atstumu mes kalbame su pašnekovu? Kodėl kalbant su vienu pašnekovu atstumas yra mažesnis, o su kitu – didesnis?

žmonės, kaip ir gyvūnai, į savo teritoriją neįleidžia priešų. Su vienais žmonėmis mes bendraujame artimiau, su kitais didesniu atstumu. Edward T. Hall erdvę suskirstė į keturias dalis: intymiąją, personalinę, socialinę-patariamąją ir viešąją. Nuo erdvės priklauso bendravimo intymumas ir ji yra labai svarbus faktorius bendravimo procese.

Bendraujant labai svarbu jausti laiko tėkmę. Vėluodami į darbą, susirin-

kimą, pobūvį, ar kur kitur, mes pirmiausia pasielgiame nemandagiai, mums būna nuobodu ir neįdomu, nes galbūt mes neišgirdome svarbios informacijos JAV, Kanada ir dauguma Vakarų Europos šalių sako, kad “laikas – tai pinigai”.

Tai labai aktuali taisyklė, nes kuo daugiau dirbi, tuo daugiau uždirbi,todėl labai svarbu išnaudoti laiką naudingai.

Kokią įtaką bendraujant turi pašnekovo išvaizda ir drabužiai ?

Manoma, kad biznio pasaulyje apranga ir išvaizda yra labai svarbūs faktoriai bendravime. Firmos vadovas visada turėtų rengtis tvarkingai ir skoningai.
Prestižinės firmos vadovas privalėtų dėvėti kostiumą, taèiau tai yra kiekvieno vadovo reikalas.

ESTETINĖS BENDRAVIMO FORMOS

1. Menas.

2. Muzika.

3. Kinas.

BENDRAVIMO PROBLEMOS

Sklandžiai bendrauti yra gana sunku, nes yra daug priežasèių, kurios trukdo tokiam bendravimui. Keletą iš jų dabar ir aptarsiu.

KALBOS APRIBOJIMAI

Bendravimo efektyvumas priklauso tik nuo kalbos. Iš esmės kalba nulemia visą bendravimą. Visi parinkti simboliai yra minèių, jausmų ir sąvokų abstrakcijos. Mes turime teisę pasirinkti patį efektyviausią bendravimui būdą.

Taèiau negalime pamiršti, kad mes naudojame žodžius – abstrakciijas, todėl kiti šiuos žodžius gali suprasti klaidinga reikšme. Bendraujant reikia vengti verstų iš kitų kalbų žodžių (t. y. vertalų ) ir semantizmų.

KALBĖJIMO IR KLAUSYMO ĮGÛDžIAI

Kad bendravimas būtų efektyvus, reikia turėti šiokių tokių klausymo ir kalbėjimo įgūdžių. Svarbiausia – mokėti tinkamai ir gerai kalbėti ir išklausyti pašnekovą bet kurioje situacijoje. Tai reikalauja kalbėjimo ir klausymo įgūdžių. Kalbant per greitai ar per lėtai, nepasieksime gerų rezultatų. Panašiai yra ir su žmogumi, kuris nesistengia ar nemoka išklausyti pašnekovo.

Fiziniai ir socialiniai skirtumai taip pat neužtikrina veiksmingo bendravimo.

LAIKO PASIRINKIMAS IR PUNKTUALUMAS

Labai svarbu, kad pokalbio laikas būtų tiksliai paskirtas ir pokalbis būtų pradedamas laiku .

žODžIŲ žAISMAS

Bendraujant tiek žodžiu, tiek raštu reikia vengti žodžių daugiažodžiavimo (žaismo). Gavėjui bus daug lengviau suvokti pranešimą, jei siuntėjas jį išsiųs

paprastą, tikslų ir aiškų.

ASMENYBĖ IR SUVOKIMAS

Idividas bendravimo procese užima labai svarbią vietą. Asmenybė – tai elgesys, charakteris ir visa eilė savybių, kurios būdingos tik vienam žmogui. Kiekvienas žmogus yra asmenybė, todėl, kad dviejų vienodų žmonių žemėje nėra. Kartais bendraujant pašnekovai pasisavina vienas kito mintis. Tai labai didelė problema, dėl kurios bendravimas praranda efektyvumą.

PERKROVIMAS

Kartais žmogaus protas ir atmintis būna perkrautas nereikalinga informacija. Tai tik apsunkina bendravimą. Kam apkrauti save nereikaliga informacija? Svarbiausia – mokėti atrinkti paèią reikalingiausią, svarbiausą ir naudingiausią informaciją.

KAIP IŠSPRĘSTI BENDRAVIMO PROBLEMAS ?

Šis klausimas gana sudėtingas. Pirmiausia reikia stengtis neefektyvų elgesį keisti efektyviu. Labai svarbu turėti šiokios tokios praktikos bendravimo srityje. Mes privalome numatyti tai, kaip elgtumėmės įvairiose sitacijose, privalome išmokti susidoroti net su paèiomis sunkiausiomis ir sudėtingiausiomis situacijomis. Mokydamiesi visada privalome įvykdyti šias sąlygas:

1. Kadangi neįmanoma apmąstyti kiekvienos galimos situcijos, mes privalome išmokti greitai orientuotis ir elgtis įprastai bet kokioje situacijoje.

2. Dėl nesėkmių nereikia pergyventi, o pasistengti ramiai išsiaiškinti jų priežastis.

Bendravimas yra labai sudėtingas procesas. Sugebėti gerai bendrauti nėra paprasta. Prisiminkite, kad:

1. Kai bendraujate su žmogumi, būkite su juo kiek galima atviresnis.

2. Su pašnekovu visada būkite atviras, sąžiningas ir jam nepriekaištaukite.

3. Šnekėdami visada žiūrėkite į akis, nes kitaip blaškote pašnekovo dėmesį.

4. Kalbėkite aiškiai, tiksliai ir paprastai.

5. Mokėkite išklausyti ir suprasti pašnekovą, turėkite kantrybės, nors tai ką jis pasakoja jums neįdomu.

Jei jūs laikysitės šių patarimų, jums bendraujant problemų tikrai nebus.

ORGANIZACINIS BENDRAVIMAS

Organizacinis bendravimas gali būti : oficialus ir neoficialus.

Oficialus organizacinis bendravimas – tai memorandumai, politika,

finansinė apskaita ir t.t..

Neoficialus organizacinis benderavimas vyksta organizacijos viduje neoficialiai.

Kiekvienoje organizacijoje turi vyrauti tinkamas klimatas, t.y. turi būti teigiami santykiai tarp vadovo ir jo tarnautojų. Tarnautojai turi žinoti visą informaciją, susijusią su darbine veikla.

Organizacinis bendravimas vyksta trimis grandimis : iš viršaus žemyn, iš apaèios aukštyn ir iš visų pusių. Nauji planai ir procedūros gali būti perduodamos firmos prezidento viceprezidentui , šis tuos planus gali perduoti viduriniosios grandies direktoriui, šis informaciją siunèia pirmos eilės prižiūrėtojui, kuris informaciją pateikia pirmos eilės tarnautojams. žemesnės grandies tarnautojai informaciją perduoda artimiausiam viršininkui (aukštesnis už tarnautoją asmuo). Tada tarnautojai toje paèioje grandyje gali lengvai bendrauti vienas su kitu. Toks organizacinis bendravimas yra efektyvus.

SPRENDIMO PRIĖMIMAS

Sprendimo priėmimas yra labai svarbi vadovavimo funkcija. Kaip ir bendravimas, ji vyksta kiekvienoje vadovavimo situacijoje. Sprendimas priimamas ir planuojant, ir organizuojant, ir valdant, ir kontroliuojant, ir, žinoma, bendraujant. Be sprendimo priėmimo nevykdoma nė viena ši funkcija.

Sprendimo priėmimas priklauso ne tik nuo to, kas tą sprendimą priima, bet ir nuo to, ką sprendžiame, kur sprendžiame, kada sprendžiame ir kaip.

Tai atrodo absurdūs klausimai, bet jie yra labai svarbūs. Nagrinėjant šiuos klausimus, atsiskleidžia tai, kiek mums tas sprendimas svarbus, tada pasirodo ir tai, koks klimatas vyrauja
organizacijoje, atsiskleidžia ir pati organizacijos aplinka. Sprendimo priėmimas yra labai svarbus ir atsakingas firmos veiklos momentas. Sprendimą priima sprendėjas – asmuo, turintis atsakomybės jausmą, nebijantis rizikuoti ir suklysti. Sprendimą galime priimti trumpam periodui ir ilgam periodui. Abu sprendimai priimami priimami organizaciniams tikslams siekti ir visai nesvarbu, koks tai sprendimas – ilgas ar trumpas. Taèiau kartais reikia gerai apgalvoti, koks sprendimas mums būtų naudingesnis. Pvz.

investavę pinigus į kokią nors tarnybą ilgesniam laikotarpiui, gautume didesnę naudą, negu kad investuotume trumpam periogui. Išvada : reikia pasirinkti patį efektyviausią sprendimą.

SVARBIAUSI SPRENDIMO PRIĖMIMO PERIODAI

Sprendimo priėmimo procesas turi penkis periodus : sprendimo pripažinimas (problemos pastebėjimas), identifikacija, išaiškinimas, įvykdymas ir kontrolė. Tam tikslui, kad problema būtų tikrai gerai išspręsta, priimant sprendimą, kievienas šis periodas yra labai svarbus. Išvada : sprendimą privalome priimti tam, kad išspręstume problemą ir atrastume palankią išeitį.

PRIPAžINIMAS (PROBLEMOS PASTEBĖJIMAS)

Problema gimsta tada, kada pastangos pasiekti tikslą skatina blogesnius rezultatus, negu kad reikalaujama. Palanki proga susiklosto tada, kada pastangos pasiekti tikslą skatina geresnius rezultatus, negu, kad reikalaujama ar tikimasi. Sprendimo priėmimas – tai problemos ar geros progos pripažinimas. Teorija teigia, kad tai yra informacinių sistemų funkcija, perspėjanti vadovą apie artėjantį pavojų. Praktiškai, dažnai ta informacija yra negaunama ir vadovai problemą ar palankią progą pastebi pavėluotai. Būtų nuostabu, jei kiekvienas vadovas galėtų nuspėti artėjanèią problemą ir iš anksto jai pasiruoštų.

IDENTIFIKACIJA

Identifikacija yra sekantis ir labai svarbus sprendimo priėmimo proceso periodas. Jeigu jau ir nepavyko išvengti problemos, tuomet labai svarbu ją laiku identifikuoti, kitaip tariant, reikia tą problemą nuodugniai išnagrinėti. Pvz.

pinigų nuvertėjimas yra lab ai didelė ir aktuali problema šiandiena. Bet kokia šios problemos priežastis? Kas kaltas – ar vyriausybė, ar per didelis pinigų tiekimas? Aysakymas yra TAIP – tai visos èia paminėtos priežastys ir dar daugiau.

Kiejviena problema privalo būti iėspręsta. Kad problema būtų gerai identifikuota, sprendimo priėmėjas privalo kruopšèiai ištyrinėti pagrindinius šio periodo faktorius. Blogiausia tai, kad kartais vadovai peršoka šį labai svarbų periodą, neišsiaiškinę problemos priežasèių.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2640 žodžiai iš 5266 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.