Bendravimo problemos labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Bendravimo problemos labaratorinis

Įvadas

Bendraujame kasdien ir visur: parduotuvėje, mokykloje, namuose, gatvėje, važiuodami autobusu… Taigi nenuostabu, kad susiduriant su šiuo itin dažnu reiškiniu mums bent retkarčiais iškyla problemų. Jos žinoma neaplenkia ir mokyklų, kur kasdien susirenka įvairūs bei labai skirtingi žmonės.

Šiuo tyrimu mes norėjome klasių auklėtojoms ir patiems antrokams padėti išsiaiškinti ir spręsti tarpusavio bendravimo problemas, nes geriausiai jas išspręsti galima tik jas išanalizavus.

Mes manėme, kad nors ir ne visi gimnazistai yra draugiški ir pasiruošę padėti kitiems, konfliktai kyla retai ir jie išsprendžiami taikiai, kad bendravimas su klasės draugais, nors ir nėra labai puikus, bet nesukelia didelių problemų, tik 2-osios klasės tarpusavyje nėra draugiškos.

Taigi iš mums rūpimų klausimų sudarėme anketas, kurias išdalinome gimnazijos antrokams. Surinkti ir susumuoti duomenys patvirtino dalį hipotezės, bet antrokų santykiai vis dėlto kai kuriose klasėse yra blogesni, nei mes manėme.

Sudarydamos klausimus mes rėmėmės perskaityta literatūra bei tuo kas mums pačioms atrodo aktualiausia ir problematiškiausia gimnazistų gyvenime.

Kodėl žmonės bendrauja?

Trumpai į šį klausimą galima atsakyti taip: todėl, kad bendraudami gali sėkmingiau tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių.Pirma, bendraujant keičiamasi informacija. Vieni iš kitų sužinome, kokia įstaiga ieško darbuotojo, kur galima pažiūrėti įdomų filmą ir kas laimėjo krepšinio varžybas. Bendraudami su pardavėjais, barmenais ir taksi vairuotojais perduodame jiems savo prašymus, pageidavimus. Taigi bendravimas padeda mums gauti reikalingųžinių ir tiesiog tvarkyti kasdieninius reikalus. Antra, bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti mus pačius. Lygindami save su kitais, darome išvadas, kas mes esame, kokie ir kokios esame: kokie mūsų gebėjimai, vertybės, temperamentas ir pan. Savo laimėjimus taip pat galime įvertinti tik palyginę su tuo, ką yra pasiekę aplinkiniai. Trečia, bet anaiptol ne mažiau svarbu yra tai, jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais, atskleisti kitiems savo individualybę, daryti aplinkiniams įtaką ir pan. Kitaip sakant, bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai.( KTU ,,Bendravimo psichologija” 11, 21)

Kas yra bendravimas?

Bendravimas yra daugialypis reiškinys. Bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančių draugystę, ir susirašinėjimą elektroniniu paštu, ir aktoriaus pasirodymą publikai. Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys, sudėtinės dalys ir aspektai.

Galima skirti bendravimą su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravimą su kitais (tarpusavio, tarpasmeninis, interpersonalinis).

Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai – tai tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija), keitimasis informacija (komunikacija), tarpusavio sąveika (socialinė interakcija) ir santykiai.( KTU ,,Bendravimo psichologija” 9,17)

Socialinė percepcija

Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi, mes imame svarstyti, koks jis galėtų būti, kokių poelgių galime iš jo tikėtis. Susitikę stengiamės šį vaizdinį papildyti, patikslinti, remdamiesi viskuo, ką matome ir girdime: naujo pažįstamo išvaizda, elgesiu, kalbos tonu, turiniu

ir t.t. Mūsų bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus, o mes savo ruožtu – padaryti tam tikrą įspūdį. Abi pusės bando įvertinti besiformuojančius santykius, savo jausmus viena kitos atžvilgiu. Tai – tarpusavio suvokimo (socialinės percepcijos) procesai. Jie leidžia bendraujant numatyti kito elgesį ir planuoti savąjį, padeda pasiekti norimų tikslų.( KTU ,,Bendravimo psichologija” 9,32)

Komunikacija

Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp dviejų ir daugiau žmonių, prasideda komunikacijos procesai. Bendravimas susideda iš jų lyg statinys iš plytų. Komunikacija – tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis, nuomonėmis, praneša vieni kitiems apie savo jausmus. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba (žodinis bendravimas), mimika, gestai, kai kada net ir aprangos detalės ar aksesuarai (nežodinis bendravimas). Ar keitimasis informacija vyksta sėkmingai, priklauso nuo to, kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta tų pačių ženklų – žodžių, gestų ir kt. – prasmę. (KTU ,,Bendravimo psichologija” 10,8)

Tarpusavio sąveika

Kitas svarbus bendravimo aspektas – tarpusavio sąveika. Tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį. Supaprastintai galima sakyti, kad vieno žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus elgesį, pvz., prekybos agentas, sąmoningai naudodamas veiksmingus įtikinėjimo būdus, gali įsiūlyti jums visai nereikalingą prekę. Nemandagi, pikta pardavėja , su kuria bendravote tik keletą minučių, gali ilgam sugadinti nuotaiką, netgi suformuoti mūsų nuomonę apie kurią nors šalį.

Turint galvoje svarbiausius čia paminėtus bendravimo aspektus, galima sakyti, jog sąvoka bendravimas apima dviejų ir daugiau žmonių tarpusavio suvokimą, keitimąsi informacija, sąveiką ir santykius.( KTU ,,Bendravimo
)

Konfliktai

Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konflikto terminas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio conflictus, kuris reiškia susidūrimą.

Pagrindiniai konfliktų tipai yra tokie:

1. Vidiniai asmenybės konfliktai

2. Socialiniai konfliktai:

• Tarpasmeniniai

• Tarpgrupiniai

• Tarptautiniai

Dėl ko dažniausiai kyla konfliktai? Viena dažniausiai pasitaikančių konfliktų priežasčių – nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai, be išankstinių nuostatų. Į konfliktus su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę, inertiški žmonės, nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. Konfliktiški yra ir tie žmonės, kurių pagrindinis gyvenimo tikslas – bet kokia kaina išsikovoti aplinkinių pripažinimą, užimti prestižinę vietą visuomenėje.Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet, kai keliami nerealūs reikalavimai aplinkai, sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo. Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus, mano esąs teisuolis, neklystantis, galintis nurodinėti. Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas.

Tyrimai rodo, kad žmonės situaciją ima vertinti kaip konfliktinę, jeigu ižvelgia tris dalykus:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 963 žodžiai iš 1920 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.