Bendravimo psichologija
5 (100%) 1 vote

Bendravimo psichologija

1121

Tarpasmenybinis bendravimas pasižymi: 1. unikalumas – rodo kad nėra vienodų santykių. 2. nepakiečiamumas – negali būt pakeisti kitais. 3. abipusis priklausomumas – žm priklauso vienas kitam. 4. atsiskleidimas – žm aEko – žm ūkinė veikla, kurioje naudojami ištekliai. Poreikiai – žm biologinės ir soc prigimties sąlygotos reikmės, vartojant darbu sukurtą prekes ir paslaugas. Jie yra neišsenkantys. Eko ištekliai – žemė, darbas, kapotalas. Eko sistemų tipai: natūrinis ūkis, centralizuotai valdomas ūkis, rinkos ūkis. Eko – mokslas apie tai kaip žm ir visuomenė pasirenką vieną iš įvairių gamybos išteklių naudojimo variantų. Mirko – atskirų ūkio komponentų subjektų veikla. Makro – viso šalies ūkio kaip visumos funkcionavimas. Pozityvinė eko – analizuoja esamas situacijas, pateikia faktus jų bevertindama. Normatyvinė – vertina eko reiškinius. Gamybos galimybės – sąlygoja išteklių alteratyvą. Priklauso nuo techologinio pažangumo, kapitalo kieko padidėjimo, dirbančiųjų sk, jų igudžių, išsilavinimo. Eko sistemos – priklauso nuo šalies išsivystymo lygio ir prioriteto. Grynojo kapitalizmo – remiasi privačia priemonių ir individualia eko laisve. Nėra apribojimų. Rinka – pagr rodiklis – kaina nurodo potencialius vartotojus. Paklausa – pirkėjas kuris nori ir gali isugyt pr. Augant kainai, paklausa mažėja. Pirmo būtinump pr – augant pajamoms auga išlaidos. Prie didelių pajamų jos išsilygina. Prabangos pr – be kurių galima išgyvent. Augant pajamoms išlaidos visuomet auga. Nestandartinės nekondicinės pr – gali būt nekokybiškos. Priklauso nuo vartotojo pajamų ir jų pasiskirstymo, kitų pr, kainų svyravimų. Substitutai – vienos pr kainos kyla, tai jos pirkimas mažėja, bet didėja pigesnės pr pirkimas. Pasiūla – gamintojo pozicija. Parduodamos pr ar paslaugos kiekis kurį gamintojas nori ir gali parduoti prie atitinkamos kainos. Pasiūlos dėsnis – augant kainai pasiūla didėja. Bet kainos augimas gali iššaukt konkurenciją. Pr pasiūlos veiksniai: kainos, technologinė pažanga, gamtionės sąlygos, gamybos kaštai, išteklių kainų kitimas. Rinkos pusiausvyra 1 paklausa didesnė už pasiūla – deficitinė rinka. Požymiai: pr trūkumas, eilės, prekybos paribojimai, gamintojas nesirūpina kokybe, negauna didelio pelno. 2 kai patenkintas ir gamintojas ir vartotojas. 3 paklausa mažesnė už pasiūlą. Pr perteklius, mažėja kainos, didėja reklama, asortimento plitimas. Paklausos el: 1 jei prekės nuturi atrimų pakaitalų tada ji kainai neelastinga. 2 elastingumą lemia gyv sk, jų išaugimas skatina paklausos padidėjimą, nes tasiranda daugiau žm norinčių ir galinčių įsigyt pr. 3 sezonas. Sezoninės pr paklausa mažiau elastinga, nei nesezoninė. 4 elastingumas didėja mažėjant naudingumui. 5 nuo visuomenės papročių ir tradicijų. 6 pomėgių. Pasiūlos el– jį įtakoja laikas, elastingesnė per kup trumpesnį laiką. Absoliutus el – kai net mažai pasikeitus kainai įtakoja didelę pasiūlos ir paklausos procentą. Santykinis el – tam tikras kainų pakitimas. Vienetinis el – kiek pakyla kaina, tiek padidėja kiekis. Vartotojo elgsena riboja – kiekinis ir ribinis naudingumas. Bendrasis naudingumas – pasitenkinimas kurį patiria vartotojas suvartojus atitinkamą kiekį produkcijos ar paslaugų. Ribinis naudingumas – kiekvieno papildomos pr ar paslaugos vieneto teikiamas naudingumas. Mažo bir nauding dėsnis – iki tam tikro pr kiekio bendr naud idėja, didėjant vartojimas mažėja. Vartotojo pr ie pasl yra sprendžiamas kl koks pr ar paslaug rinkinys atneš didžiausią bendr naud ir pasitenkinimą jo turimų pinigų ribose. Čia taikoma naudingumo maksimilizavimo taisyklė kad vartotojas gaus maximalų bendrąjį naud,kai kiekvienai pr išleisto piniginio vieneto teikiamas ribinis naudingumas bus lygus visoms kitoms pr išleisto piniginio vieneto nauding. Tik taikydamas šias sąlygas vartotojas gaus maximalų pasitenkinimą. Vartotojo pusiausvyra – situacija kai jis negali padidint savo bendrojo naudingumo mažiau pajamų išleisdamas vienoms pr pirkt ir daugiau kitoms. Vartojimas – vartotojo išlaidų galutinėms pr ir paslaugoms įsigyt visuma. Vartotojo elgsena sąlygoja du pagr veiksniai: ką vartotojas gali įsigyt ir ka nori įsigyt. Vartotojo biudžetas – piniginės pajamos skirtos ir išleistos pr ir pasl įsigyjimui. Remiantis biudžeto tiese: 1 rodo įvairius pr rinkinius, kuriuos vartotojas gali nusipirkti už turimus pinigus prie esamų kainų lygio, jei visas pajamas skirs šioms pr pirkti. 2 visi taškai parodo pr variantus. Esantys į kairę parodo perteklinį biudžetą. 3 visi esantys į dešinę rodo deficitinį biudžetą. Tiesės poslinkius įtakoja: pajamos, kaina. Biudžeto tiesės slinkimas – pajamų padidėjimas arba sumažėjimas esant nekintančioms kainoms peslenka lygiagrečiai į dešinę ar į kairę. Jei paj nekinta, o kinta pr kaina tada keičias tiesės kampas. Jei abiejų pr kainos kinta proporcingai o paj tokios pat išlaikomas lygiagretumas. Biudž tieses pasislinkimai kintant kainoms ir paj pagrindžia kainų indeksavimo būtinumą infliacojos sąlygois. Jei kainos kyla siekiant išlaikyt vartojimo sąlygumą yra nustatomas kainų augimo indeksas ir tada tokiu pat indeksu didinamos asm paj. Abejingumo kreivė – kiekvienas kreivės taškas reikšia vienodą pasitenkinimą arba naudingumo lygį.
Vartotojas yra vienodai abėjingas kiekvienam pr deriniui. Savybės: 1 bet kuris taškas esantis į kairę reikšia mažesnį pr rinkinį, o į dešinę – didesnį. 2 aukštesnė kreivė rodo jog vartotojas pasirinkdamas ją sudarančius pr rinkinius gaus didesnį naudingumą, negu vartodamas rinkinius žemesnėje abejingumo kreivėje. Vartotojo pusiausvyra – gaunama tuose taškuose kur biudž tiesė kerta abejingumo kreivę. Šiuose taškuose vartotojas naudingisuaisi išleidžiapaj. Dar didesnį naudingumą pasiektų jei biudž tiesė kirstų abejing kreiv esančią į dešinę. Gamyba – procesas, kuriame visuomeneij esantys ištekliai naudojami naudingumui sukurti nežiūrint į tai, kokias formas naudingumas pasiekia. Gamyboje naudojami ištekliai – gamybos veiksniai. Rinkoje įmonė perka gamybos veiksnius, juos derina, gamina pr ar paslaugą ir ją realizuoja partnerinė įmonė – sudaro 2 ir daugiau savininkų. Gali būt sukurtas didesnis turtas, didesnis kapitalo kaupimo galimybės, darbų pasidalijimas. Paj aapmokestinamos vieną kart. Lanksti verslo forma. Pažįstamas vartotojas. Blogai, kad gali atsirast konfliktai, išėjus vienam įmonė perregistruojama. Akcinė benrdovė – viena sudetingiausių verslo formų. Didelės kapitalo kaupimo sąlygos. Dažnai vadovauja samdomi darbotojai. Lengva konkuruot rinkoje. Galima akcininkų kaita. Atsiranda konfliktai tarp administracijos ir akcininkų. Dvigubas apmokestinimas. Verslo rinka mažesnė. Įmonių integracija – horizontali – įmonės kurios tarpusavyje susiję ir vykdo vienos rūšies veiklą. Sumažina gamybos ir realizavimo kaštus. Padidėja galimybė kontroliuot veiklą. Vertikali – keletas įmonių apsijungusių tarpusavyje, kurios vykdo griežtai skirtingas operacijas. Sumažinami gamybos, pirkimo, pardavimo ir valdymo kaštai, sumažinamos kainos, didinamos gamybos apimtys. Konglomeratai – įmonės, kurioms būdinga gaminamų pr ir pasl įvairovė. Kaštai – panaudoti ištekliai tam tikram sprendimui įgyvendinti gamybos kaštai – piniginės išlaidos būtinos visiems gamybos veiksmams apmokėti už pr pagminimą ir pasl teikimą. Susidaro visuose verslo srityse. Priklauso nuo gamybos procese naudojamų pajėgumų ir jų apimčių. Įmonėse kaštus skaičiuoja buhalteriai, kurie fiksuoja tai kas įvykę. Eko kaštai – mokėjimas gamybos veiksnių savininkams arba jų pajamos, kurios privalo būt tokio dydžio kad gamybos veiksniai nebūtų naudojami kitose alternatyviose gamybose. Pastovieji kaštai – visos išlaidos, kurios nepriklauso nuo gamybos paimčių. Kintamieji kaštai – priklauso nuo gamybos apimčių. Gamyba – Susideda iš admonistravismo ir pačios gamybos. Pajamos – tai ką mes gaunam realizavę produkciją.

tsiskleidžia viens kitam. 5. vidinis apdovanojimas – kitas žm mus apdovanoja savo buvimu šalia. 6. retumas. Bendravimo principai: 1. gali būt sąmoningas ir spontaniškas. 2. nebendrauti negalime, bendravimas vyksta net ir tada kai žm tyli. 3 . bendravimas negrįžtamas procesas, nes po kiekvieno momento žm yra kitoks, jis turi daugiau patirties. Bendravimo mitai: 1. prasmė slype ne žodžiuose 2. geriau daugiau bendraitu 3. bendraujant galima išspręst visas problemas 4. bendravimas yra natūralus gebėjimas 5. kuo daugiau žinosi tuo geriau. Pranešimo požymiai: 1 turinio dimencija – diskusijų objektas 2 santykių dimencija – parodo ką kiekvienas pranešėjas jaučia vienas kitam. Pranešimams būdinga: 1 bendrumas ir patrauklumas 2 pagarba. Svarbiau būt gerbiamam nei mylimam. 3 kontrolė. Kas kontroliuoja diskusiją tas priima ir sprendimus. Kontrolės pasiskirstymo tipai: 1 papildantis sprendimą. Pasisikirsto pagal sritis 2 simetriniai santykiai. Megsta sprendimus priimt kartu. 3 paraleliniai santykiai. Vienas vieną kartą, kitas kitą priima sprendimą. Elgesys bendravime rpiklauso: 1 konteksto, vietos, laiko 2 tikslo 3 kito žm. 4 įgudimo elgtis vienaip ar kitaip. 5 savikontrolės 6 įsipareigojimo santykiams 7 abipuses naudos troškimo. 8 sąveikos ir tolesnio bendravimo suvokimo. Atspindėto įvertinimo teorija: jio nurodo kad aš vaizdas priklauso nuo aplinkinių žm. Pirmas vertintojas – šeima. Sakoma koks yra tėvu aš toks ilgainiui formuojasi ir vaikų aš. Jeio šeimos aš neapibrėžtas tai aš ieškomas už šeimos ribų. Kad kito žm nuomonė apie mus būtų priimtina keliami 4 reikalavimai: 1 asmuo turi būt kompetetingas, kad galėtų reikšt savo nuomonę. 2 vertinimas turi būt suvoktas kaip liečiantis asmenybę. 3 turi būt panašu į tai ką mes apie save manom. Jei nepanašu atmetame. 4 jei vertinimai svarbūs ir dažni jie labiau priimami už įprastinius ar vienkartinius. Socialinio palyginimo teorija: mes ne visada priimame aplinkinių nuomonę apie save, nes sąmoningai ar nesąmoningai kuriame savo aplinką ir savąjį aš vaizdą. Žm patys linkę nusistatyt savo lūkesčius, todėl jie dažnai lygina savo vertybes su aplinkiniais žm. Norėdami nusistatyt savo pozicija savęs lyginimui su kitais mes atsirenkame žm.

Suvokimo benrdavime žingsniai 1 atrenkamumas – mes turime atsirinkti: intensyvius, kontrasto dirgiklius, motyvus. 2 organizacija – atsirinka informacija suorganizuojam, atrenkam. 3 interpretacija – įvykius padaro gerus arba blogus. Jos ne visada tikslios bet jos visada veikia mūsų elgesį. Interpetacijos žingsniai: patyrimas, prielaidos, lukesčiai, žinojimas, nuotaika. Suvokimą veikiantys
1 fiziologiniai – apsprendžia skirtingi mūsų pojūčiai, jų lygis. Labai svarbu amžius. Nuovargis arba liga. Biologinis ciklas. 2 kultūriniai – kiekviena tauta skirtingai reaguoja ir suvokia įvykius.3 socialiniai – nuo gimimo kiekvienas užima skritingą vietą. Svarbiausia neįstrigt vienam vaidmenį. Psichologiniai lyčių tipai: 1 vyriškasis 2 moteriškas. 3 Androgeninis. 4 neišreikštas.

Empatija – gebėjimas atkurti kito žm pasaulio mąstymą. Taip kaip kitas žm suvokia pas. Empatijos dimencijos: kognityvinė – kito žmmastymo supratimas. Emocija – pajautimas ką kitas jaučia. Empatija galima išsiugdyt formuojan įgudžius: 1 atvira nuomonė – gebėjimas palikti nuošalyje savo paties įsitikinimus, nuomoę, pažiūras. Tai sunku padaryt kai kito žm nuomonė yra kitokia. Tokiu atveju priešinga nuomonė įvardinama kaip nesąmonė. 2 vaizduotė – reik įsivaizduot kito žm būsenas, mintis, kas už jų slypi. Mes turime įsivaizduot žm problemas. 3 įsipareigojimas suprasti. Įsijausti labai sunku, todėl reikai nuoširdžiai norėti suprat kitą žm, tam reikia laiko ir kantrybės. Pillow metodas: 1 pozicija – aš teisus tu klysti. Matymas iš savo pozicijos, kaltinimas tų kurie su mumis nesutinka. 2 aš klystu tu teisus. Persijungimas į kito pozicija, ieškome argumentų kito žm pozicijai paremti. Čia svarbu suprast o ne pateisint. 3 abu teisūs, abu klysta. Surandame silpnasias ir stipriases puses keikvieno argumentuose. Keikviena puse turį ydų, tyai leidžia ne per daug kritišku kitam ir geriau jį suprast. 4 ginčas arba nesutarimas. Leidžia suprast kad priešinga pozicija nera tokia kritiška kaip gal;vojame. Konflikto yspūdis nedingsta bet išmoksmae su tuo gyventi. 5 teisybės yra visose pozicijose, todėl labai svarbu suvokt, kad visose pozicijose yra gerų savybių. Suvokimo klaidos: 1 akivaizdžiausi faktai ne visuomet yra svarbiausi ir pagr elgesio priežastis 2 mes laikomes pirmo įspudžio, net jeigu jis klaidingas, naujus faktus reikia patikrinti. 3 mes esam linkę daryt išvadas kad kiti žm panašūs į mus.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1838 žodžiai iš 3401 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.