Bendravimo psichologija
5 (100%) 1 vote

Bendravimo psichologija

Bendravimo psichologija

1,KOMUNIKACINIO ELGESIO APIBŪDINIMAS. RŪŠYS IR FUNKCIJOS

Komunikacija (lot.comunicatio)- tai ryšys, susisiekimo būdas. Kalbėsime tik apie žmogaus ryšį su žmogumi. Žmogaus aktyvumas, nukreiptas į informacijos gavimą, supratimą ir perdavimą-komunikacinis elgesys. Kalba atsirado iš būtinybės žmonėms kartu veikti, keistis informacija. Psichologija aiškina, kaip veikia šis procesas. Mūsų mintys, dalykiniame bendravime turi būti teisingai suprastos. Svarbu ne tik pati informacija, bet ir jos šaltinis- šaltinio patikimumo faktorius. Mokymo procesas taip pat paremtas žodiniu bendravimu. Pagr. komunikacijos tikslas- informacijos dėka reguliuoti žmonių elgesį (per organizaciją, jos struktūrą).

Komunikacijų funkcijos:

1) informacijos pasikeitimo;

2) žmogaus elgesio ir veiklos reguliavimo, keičiant pažiūras;

3) emocinių ar asmeninių kontaktų realizavimo funkcija.

Bendravimas tampa vertybe. Jis svarbus vaiko asmenybės vystymuisi.

Komunikacinių procesų rūšys:

1) Verbalinė (žodžiais) sakytinė ir rašytinė;

2) Neverbalinė (nežodinė)-poza, mimika..

3) Mišri.

Rūšys pagal komunikacijų objektą:

1) tarpasmeninė-žmogaus su žmogumi, asmuo ir grupė;

2) tarpgrupinė- susirinkime, seime.

Rūšys pagal pobūdį:

1) formali (oficiali), ji kartais dar vadinama funkcine -roline.

2) neformali-simpatijų- antipatijų principu paremta. Dažnai formali komunikacija pereina į neformalia ir atvirkščiai.

Organizacijose komunikacijos skirstomos pagal bendravimo lygius:

1) vertikali a) kylančios; b) besileidžiančios;

2) horizontalios.

Skirstoma pagal informacijos priėmėjo pobūdį:

1) tiesioginė (ši įtaigesnė)

2) netiesioginė.

2,KOMUNIKACIJOS PROCESAS

4 pagr. komunikacijos proceso struktūrinės dalys: 1) siuntėjas (komunikatorius)-asmuo , kuris gimdo mintis; 2) pranešimas (simboliais koduojama informacija); 3) kanalas ( priemonė, kaip perduodama informacija); 4) gavėjas (percipientas).

Komunikacijos proceso etapai:

1. idėjos greitumas( prieš pradedant kalbėti reikia žinoti ką nori pasakyti, subrandinti mintį);

2. įkodavimas ( kodavimas ir kanalo pasirinkimas-svarbu, kokiu būdu perduodamos mintys: žodžiais, neverbaliniu būdu. Svarbu rasti ir vietą, bei laiką. Galima naudoti ir kelis kanalus,bet nepatartina dubliuoti tuos pačius kanalus. Reikia paisyti pakuotės)

3. perdavimas (fizinis signalų kodo perdavimas gavėjui);

4. dekodavimas(komunikatoriaus minčių pavertimas savosiomis. Svarbu yra grįžtamasis ryšys). Jie tarpusavyje susiję ir vyksta mentaliai. Kiekviename etape yra trukdymai. Vienas iš tų trukdžių- grįžtamojo ryšio nebuvimas. Grįžtamasis ryšys-reakcija.(priėmėjo) į tai, kas buvo išgirsta, perskaityta, pamatyta. Ta informacija siunčiama atgal ir parodo: 1) suvokimo laipsnį; 2) tikėjimo ta informacija laipsnį; 3) įsisavinimo laipsnį. Jei informacija vienpusė-monologas. Grįžtamasis ryšys būtina motyvacijos sąlyga. Dvipusė komunikacija užima ilgiau laiko, bet efektyvesnė. Trukdžiai(triukšmas) iškreipia informaciją: 1) gramatinė, loginė forma, jos aiškumas; 2) kalbos suvokimas (amžius); 3) statuso skirtumai; 4) įsisamoninta ar neįsisąmoninta gynyba.

Praktiniai patarimai:

1) Pasirink patikimiausią siuntėją, šaltinio patikimumo faktorius;

2) Pasirink tinkamiausius gavėjus, jei yra galimybė;

3) Informaciją pateik kuo aiškiau, siuntėjui suprantamais žodžiais, glaustai, nuosekliai;

4) Pasirink, tinkamiausią komunikacijos kanalą, tai priklauso nuo informacijos pobūdžio (jei ji sudėtinga-raštu, jei reikia greito grįžtamojo ryšio- žodžiu);

5) Pasistenk sumažinti bendravimo triukšmą;

6) Rasti tinkamą laiką ir vietą;

7) Stenkis gauti , kuo daugiau grįžtamosios informacijos (nereagavimas taip yra reakcija, paklausti , ką priėmėjas ruošiasi daryti).

3,KOMUNIKACINIAI BARJERAI

1) ženklų suvokimą apspręsti- žmogus reaguoja į suvoktą tikrovę, tai priklauso nuo žmonių intereso, motyvacijos statuso, poreikių, aplinkos, emocinės būsenos. Žmogus suvokia tik dalį informacijos, todėl ji gali būti nesuprasta, iškreipta. Svarbus suvokimo barjeras-socialinės nuostatos-išankstinė nuostata suprasti informaciją savaip. Nuostata į kalbėtoją. Pasikeitimas informacija vyksta emocinių santykių fone. Suvokimui į takos turi žmogaus išvaizda, kalbos maniera. Negatyvūs santykiai ignoruoja bendravimą, o draugiški- skatina. ;

2) semantiniai (žodžių prasmės suvokimo) barjerai- susiję su žodžių reikšmėmis ir prasmėmis. Tarpasmeniniame bendravime svarbūs žodžiai, gestai, intonacija., Žodžiai turi daug individualių ir objektyvių reikšmių. Žodžio reikšmę, išgrynina kontekstas.Svarbus tarnybinis žargonas. Kiekvienas bendravimo aktas yra savaip naujas. Semantinis barjeras iškyla, kai skirtingos reikšmės atitinka tą patį žodį, frazę. ;

3) neverbaliniai- neverbaliniai ženklai gali iškraipyti žodžių reikšmes. Intonacija, kalbos sklandumas, balso moduliacija, veido išraiška, poza, gestai.Tarpasmeniniame b. yra tai, kaip sakoma. Neverbalinė kalba- iš pasąmonės į pasąmonę. Neverbaliniai žodžiai turi atitikti tas mintis, kurias norime išreikšti, neturi būti prieštaravimų.;

4,KOMUNIKACINIAI BARJERAI

1, blogo grįžtamo ryšio-blogiausia kai
nėra grįžtamojo ryšio.;

2, nemokėjimo klausytis- kai nemoka priėmėjas klausytis-komunikacija neefektyvi. Pilnas išklausymas ne tik faktų, bet ir jausmų.;

3, asmeniniai barjerai kyla iš žmogaus asmenybinių ypatumų. Temperamento barjeras- kai bendrauja priešingo temperamento žmonės. Temperamentų panašumas taip pat gali būti barjeru. Praktinis patarimas: pamatyti: žmogaus temperamentą ir jo paisyti. Charakterio barjeras kyla dėl charakterio akcentuacijų, dėl žemo bendraujančių empatiškumo. Neigiamų situacinių emocijų barjeras. Emocijos-vertingumo matas, kas vyksta aplinkui:

4,Septynios neigiamos emocijų rūšys:

1) Liūdesys- žm. užsisklendžia, nenori bendrauti, bendravimas jam kelia susierzinimą.

2) Pyktis- toks žm. elgiasi neadekvačiai, girdi tik save. Geriau jį išklausyti. Pavojinga iš jo ko nors reikalauti.

3) Pasibjaurėjimas- jį sunku įveikti. Kyla kaip reakcija į partnerio nepatrauklumą, nekultūringumą. Tai blokuoja sandėrį.

4) Panieka- stipriai apriboja kontaktus. Ją gali sukelti amoralūs poelgiai (išdavystė) egoizmas, principų neturėjimas, prietarų (rasinių) nuostatos.

5) Baimė- gali kilti dėl aukšto autoriteto, statuso, arba bijom, kad mus pažemins, įžeis, nubaus. Kad išvengti, reikia galvoti apie baimės priežastis, jei nori gero bendravimo. Paklausti, ko bijai. Nuo to, kiek artimas tiesai bus to žm. atsakymas, priklauso bendravimo (tolesnio) sėkmė. Kartais, jei vadovai pasipūtę, naudinga rodyti šiokią tokią baimę.

6) Gėda(kaltė)- Ji gali būti pasąmonėje arba charakterio asmenybinis bruožas. Drovūs žm. bijo bendravimo situacijų, ima rausti, prakaituoti prieš auditoriją. Gėda, kaltė priklauso nuo superego stiprumo. Jei žm. labai prisirišęs prie tėvų, bijo padaryti socialiai smerktinus veiksmus, tada iš viso bijo ką nors daryti (tai sukelia, kai vaikystėje buvai labai giriamas arba peikiamas). Kaltės jausmas gali ilgam nutraukti ryšius.

7) Bloga nuotaika- veikia stipriausiai kaip barjeras. Jungia anksčiau išvardintas emocijas. Gadini ir kitiems nuotaiką ir tai pasmerkia nesėkmingam bendravimui. Išvengti to gali padėti valia, pastangos išvaryti iš galvos blogą nuotaiką. Priežastys: šeimyninės problemos, sapnai, buitiniai konfliktai.

Reikia atpažinti emocines būsenas ir laiku jas parodyti.

5,NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJA. APIBŪDINIMAS FUNKCIJOS.

Tai emocinė kalba, bendravimo abėcėlė. Jam priklauso visa tai kas nežodiška, taip pat pauzės, balso moduliacijos, nutylėjimai ir t.t.Žodžiai- sąmonės reguliavimo fenomenas kalba-sąmonės nereguliuojama. Iš judesių kalbos galima gauti daug daugiau informacijos.(liūdesio, emocijos, agresyvumas). Neverbaliniai ženklai informuoja apie emocinę būseną. Neverbalinis bendravimas pradeda formuotis daug ankščiau nei kalba.(vaikystėje).

Neverbalinį bendravimą apsprendžia:

1) geografinė padėtis;

2) kultūrinė aplinka ar subkultūra;

3) socialinė padėtis;

4) amžius;

5) lytis;

6) fizinės būsenos;

Neverbalinių signalų funkcijos:

1) sustiprina žodinio bendravimo įtaigumą ( jei eina kartu su juo);

2) išreiškia emocijas, slaptus ketinimus, mintis, intencijas; parodo bendravimo, kontakto buvimą ar nebuvimą;

3) reguliuoja komunikacinį procesą (nustato pradžią, pabaigą, tėkmę).

3 santykinio tarp žodinio ir nežodinio bendravimo formos:

1) kai žodinis ir nežodinis bendravimas vienas kitą papildo- konkurentiškumas;

2) neverbalinis elgesys gali prieštarauti žodžių prasmei;

3) neverbaliniu elgesiu žmogus gali maskuoti tikrą bendravimo turinį. Kadangi neverbalinė kalba sklinda iš pasąmonės, ji yra tikresnė.

6,NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJA: PRIEMONĖS IR BŪDAI:

1) Kūnas-kūno kalba-mimika, gestai, judesiai, poza, vegetatyvinės reakcijos (pablyškimas ir t.t) rengimosi maniera, šukuosena, kosmetika, gėrimas, parfumerija. Kūno judesius matyti sunku.Tik nedidelė dalis, kūno judesių susiję su komunikacija.Veido mimikų priskaičiuojama apie 20 tūkst., o žmogus gali atskirti tik 30. Mimikos judesiai labai informatyvūs. Akimis perduodami patys tiksliausi ir slapčiausi komunikacijos signalai, nes akių vyzdžiai reaguoja į emocinę būseną.Pokalbyje labai svarbu žvelgti žmogui į akis. Meluodami žmonės stengiasi nežiūrėti į akis. Blogai pašnekovą veikia primerktos akys ir atlošta galva. Ginčo metu patartina vengti žvelgti į akis. Akimis galima reguliuoti visą pokalbį. Mimika-veido judesiai. Protas atsispindi dešinėje, o emocijos kairėje veido pusėje. Teigiamos emocijos veide atsispindi vienodai, o neigiamos labiau matomos kairėje veido pusėje. Svarbios lūpos, šypsena. Šypsena žymi draugiškumą, norą bendrauti. Profesiniame, pedagoginiame bendravime ypač svarbi šypsena. Pantomimika- kūno judesiai, poza, gestai, mimika-40% informacijos. Kūno judesiai paryškina žodžių prasmes. Gestai, piktžolės, rankų trynimas, sagos tampymas, galvos, kaktos kasymas. Jų reikia atsisakyti.Komunikaciniai gestai-pasisveikinimo, atsisveikinimo dėmesio, grasinimo, draudžiantieji, įžeidžiantys, erzinantys, pritarimo, neigimo, klausiamieji, pergalės, darbo pabaigos gestai. Jie įgyja savarankišką prasmę bendraujant. Vaizduojamieji gestai, išraiškos (modakniai) gestai (parodo santykį su daiktais). Gestai “veidas-ranka” rodo abejones, nenuoširdumą. Jie svarbūs dalykiniame pokalbyje. Kosčiojimas (netikras)-
nenuoširdumas, rankos už nugaros- pasitikėjimas savimi. ;

Ar galima išmokti vaizduoti neverb. Simbolius sąmoningai?

Ne, nes jie valdomi pasąmonės ir tai atrodys nenatūraliai. Tačiau kartais to galima išmokti, bet vis tiek mikro signalai išduoda žmogų. Lengviausia išmokti veido mimikų (šypsenos). Patartina mokytis teigiamų simbolių, kurie skatina bendravimą. Kaip išmokti meluoti:

1. atsisakyti gestikuliacijos;

2. žodžių teisingų patvirtinti gestais;

3. treniruotis, kad gestai neišduotų (pvz.: prakaitas nepiltų);

4. tapti kuo mažiau matomu (prieblanda, akiniai);

5. lengviausia meluoti telefonu;

6. meluoti pačiam tuo tikint;

2) Erdvė- kaip neverbalinės komunikacinės komunikacijos priemonė. Negalima pažeisti kito žmogaus erdvės. Kuo emociškai žm. artimesni, tuo personalinė erdvė mažesnė. Agresyvių žmonių personalinė zona yra didesnė. Distancija neturi kelti diskomforto. Labai didelė distancija gali žeisti savimeilę kaip ir labai maža. Distancijoje lytis taip pat turi reikšmės (moterys nori artumo labiau nei vyrai bendraujant). Atstumas priklauso nuo santykių pobūdžio. Bendravimo pobūdį lemia ir erdvė, kurią mes pasirenkame sėdėdami prie stalo (dažniausiai priešais ir per kampą);

3) Laikas-laiku taip pat galima manipuliuoti (vėluoti, užtęsti).Svarbus bendravimo trukmės paisymas.

7,PANTOMIMIKA. GESTAI IR POZOS

Vienas iš neverb. Bendravimo ypatumų- atspindėjimas- gestų ir pozų kopijavimas bendraujant. Pokalbyje tarp 2 žmonių abu pamėgdžioja vienas kito pozas, gestus (neįkyriai)- tai rodo nuoširdų bendravimą, daroma, kai yra geras emocinis ryšys (sinchroniškas prisiderinimas prie kito žmogaus). Nepažįstami žmonės to nedaro. Žiūrima į statusus: viršininko judesių nepamėgdžiosi. Naudojama norint įtikint žm. derinasi prie jo (pvz.: draudimo agentai). Atspindėjimas rodo pritarimą mintims. Tai galima daryti specialiai, norint sukurti palankią aplinką. Tačiau prieš tai reikia įvertinti tarpusavio santykių pobūdį.

8, ERDVĖ IR LAIKAS

Erdvė- kaip neverbalinės komunikacinės komunikacijos priemonė. Negalima pažeisti kito žmogaus erdvės. Kuo emociškai žm. artimesni, tuo personalinė erdvė mažesnė. Agresyvių žmonių personalinė zona yra didesnė. Distancija neturi kelti diskomforto. Labai didelė distancija gali žeisti savimeilę kaip ir labai maža. Distancijoje lytis taip pat turi reikšmės (moterys nori artumo labiau nei vyrai bendraujant). Atstumas priklauso nuo santykių pobūdžio. Bendravimo pobūdį lemia ir erdvė, kurią mes pasirenkame sėdėdami prie stalo (dažniausiai priešais ir per kampą);

Laikas-laiku taip pat galima manipuliuoti (vėluoti, užtęsti).Svarbus bendravimo trukmės paisymas.

9,DALYKINIS POKALBIS

Pokalbis-dažniausia ir svarbiausia bendravimo forma. Dal. Pokalbis- problemos aptarimas arba sprendimas.

Dal. Pokalbio etapai:

1) palankios bendravimo atmosferos sukūrimas;

a) psichologinio kontakto sudarymas;

b) kontakto palaikymas;

2) bendrai vykdoma problemos analizė (kartu) arba informacijos rinkimas;

3) bendrai vykdoma sprendimo variantų paieška;

4) sprendimo priėmimas.

Šiuos etapus galima vertinti kaip dalinius. 1 etapas vadinamas asmenybiniu, o 2,3,4 yra problemos turinio aspekto. Pokalbio sėkmė priklauso nuo socialinio jautrumo žmogui, nuo soc. Psichologinio pastabumo, nuo sugebėjimo suprasti žmogų, matyti jo asmenybinius ypatumus, nuo sugebėjimo įsijausti į pokalbio problemas, nuo klausimo įgūdžio. Dėl šių veiksnių nebuvimo, pokalbis gali būti neefektyvus ar neįvykti. Pokalbis prasideda ankščiau nei ištariami pirmieji žodžiai.Jis prasideda nuo psichologinio kontakto ir kont. Tęsiasi visą pokalbį. Jis gali ir nutrūkti dėl neatsargaus gesto, žvilgsnio, žodžio, svyruoja dėl per ilgo nuobodaus pokalbio. 1-as pokalbio etapas- pasikeitimas neverbaliniais ženklais. Pirmiausia pasikeitimas žvilgsniais, poza nustatymas. Šis etapas dažniausiai abiejų pusių būna neįsisąmonintas, tačiau šiame etape susiformuoja teigiama ar neigiama nuostata , nuo kurios priklauso visas pokalbis.Kontaktas pokalbyje- dinamiškas, kintantis.

Kontakto vystymosi tikslai:

1) dėmesio perkėlimas nuo monologo į dialogą;

2) kontakto suformavimas (trunka kelios sek.)

3) bendravimo stiliaus pasirinkimas;

4) kontakto kontrolė;

5) išėjimas iš kontakto.

Psichologinės kainos užtikrinimas už kontaktą. Būtina kontakto sąlyga- dialogiškumas. Geriausia apie kontakto buvimą ar nebuvimą parodo atreagavimas neverbaliniais ženklais.

Kontakto suformavimo priemonės:

1) žvilgsnis;

2) pasisveikinimas;

3) kreipinys;

4) komplimentas;

5) paklausti apie šeimą, sveikatą;

6) šypsena;

7) distancija;

8) dėmesys į pašnekovą;

9) iniciatyva.

Blogo kontakto priežastis- neurotizmas, dėl socialinio nesaugumo, materialinių nepriteklių. Toks neurotizmas užtikrina savąjį “aš”. Vadovui būtina mokėti prognozuoti santykius su pavaldiniais. 10,AKTYVUS KLAUSYMAS

Aktyvusis klausymasis yra antras pagal svarbumą po kontakto. Aktyvus klausymasis- efektyvaus bendravimo sąlyga. Empatija (atjauta)- išgyventi tai, ką jaučia kitas. Empatiškas žmogus gali padaryti karjerą. Trukdo nuostata, tai nuostata, kad klausymasis- tai girdėjimas.

Klausymosi barjerai:

1) emocijos, fizinis nuovargis, nuobodumas, tingumas, užimtumas savo kalba;

2) negirdime, nes manome,
klausyti- tai tylėti; klausymasis-aktyvus procesas, reikalaujantis valios pastangų;

3) negirdime, nes esame per daug užimti savimi (sveikata, problemos);

4) negirdime, nes nemokame klausytis, t.y. neturime klausymosi, bendravimo įgūdžių;

5) negirdime, nes nenorime girdėti, manome, kad mes teisuoliai, per daug pasitikime savimi, negirdime kritikos;

6) negirdime, nes vertiname, ką sako kitas; polinkis skubotai vertinti kitą, priimti ar nepriimti kito nuomonės; dažniausiai viską vertiname savo matu. Tomas Gordonas barjerus suklasifikavo: moralizavimas, nepagrįstas gyrimasis, pritarimas ar nepritarimas, kritika, informacijos perteklius, informacijos pateikimo greitis (500 žodžių per min.) , aplinkos trukdžiai, klaidingos nuostatos (kad pranešime nieko nauja ir kt.);

7) gynybinės reakcijos į informacijos turinį, kurią praneša kitas (ginamės savo požiūriu į temą) apsunkina klausymąsi.

11,EMPATINIS KLAUSYMAS

Empatija- emocinis atreagavimas į tai, ką pašnekovas sako.

Empatija:

1) subalansuoja žmonių tarpusavio santykius;

2) daro žmogaus elgesį socialiai sąlygotu;

Būtina sąlyga dirbant su žmonėmis- empatinės savybės. Moterys yra empatiškesnės. Išreikšti empatiją bendravime reiškia įsijautimą į:

1) išsakytų žodžių prasmę;

2) į partnerio būseną;

3) parodyti tai neverbaliniais ženklais. Svarbu sugebėti dekoduoti ką partneris sako. Empatiški žmonės lengviau bendrauja. Neempatiški žmonės mažai pažįsta save ir nenori pažinti. Empatiškesni žmonės mažai pažįsta save ir nenori pažinti. Empatiškesni žmonės yra daugiau patyrę nuoskaudų savo gyvenime. Geras vadovas su išvystyta empatija retai taiko nuobaudas, neskaito pamokslų.

Empatiškumą galima matuoti žiaurumo testu. patartina laikytis šių taisyklių:

1) dėmesys pašnekovui;

2) teigiamą nusistatymą prieš parodymą neverbaliniais ženklais;

3) klusyti nesiblaškant, nesidairant;

4) suteikti galimybę pašnekovui pasisakyti;

5) ieškoti tikros pašnekovo žodžių prasmės;

Patarimai:

1) užsičiaupti- negalima klausytis kalbant;

2) padėti klausančiam atsipalaiduoti;

3) parodyti kalbančiajam, kad jūs pasiruošęs klausytis neverbaliniais ženklais;

4) šalinti nervinančius momentus;

5) demonstruoti kalbančiajam empatiją;

6) būkite kantrūs (išklausyti, nepertraukti);

7) tvardyti emocijas, ypač neigiamai;

8) vengti ginčų ir kritikos; nesiginčyti, dėl smulkmenų;

9) pateikinėti klausimus, bet ne įkyriai;

10) užsičiaupti;



13,KAUZALINĖ ATRIBUCIJA REIŠKINIAI- tai kiekvieno iš mūsų tendencija aiškintis sau kitų žmonių elgesį, tai žmogaus elgesio priežasčių supratimas. Nuo to kaip išsiaiškinsime žm. elgesį, tai nulems tam tikrą laiką santykius su juo. Kauzalinės atribucijos teorijos kūrėjas yra Kelly. Jis teigia, kad kiekvienas žm. turi kauzalines (priežastines) schemas, kurias sudaro nuostatos, kauzaliniai vaizdiniai ir laukimas.

Atribucijos kryptys (pagal Kelly):

1) asmenybinė- priežasčių ieškoma pačiame žmoguje;

2) aplinkybinė- priežasčių ieškoma situacijoje, aplinkybėse;

Nusikaltimą gali nulemti agresyvumas ar aplinkybės.

Jei žm. elgiasi pastoviai ir skirtingose sąlygose ir kitaip nei kiti- tai nulemia vidinės sąlygos. Jei žm. tam tikrose situacijose elgiasi pastoviai, bet skirtingose situacijose skirtingai- tai lemia išorinės sąlygos. Dažniausiai klaida yra asmenybinių priežasčių pervertinimas prieš aplinkybines. Sugebėjimas teisingai nustatyti atribucijos kryptį, gerina bendravimą. Norint keisti savo elgesį, charakterį (taip bus lengviau pakeisti ir partnerio elgesį). Jei esam linkę aiškinantis kitų elgesį atkreipti į išorines priežastis, nes stebėti save iš šalies neįmanoma, manome, kad aplinka formuoja mūsų elgesį. Kuo ilgiau pažįstame žm., tuo aiškesnės išorinės priežastys, nulėmusios jo vidinį elgesį. Tai ugdo toleranciją kito žm. trūkumams.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2741 žodžiai iš 8868 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.