Bendravimo psichologija1
5 (100%) 1 vote

Bendravimo psichologija1

112131

1. Žmogus ir bendravimo problema šiuolaikinėje psichologijoje

PSICHOLOGIJA – psichikos tyrimas, galime įžiūrėti tradicinę psichologiją, bendravimo psichologiją.

ŽMOGUS: 1. Dvasinis egzistencinis lygis. Susiję su religija, dvasinio alkio tenkinimu.

2. Psichologinis lygis. Mintys, norai, noras bendrauti, būti mylimam.

3. Fizinis lygis. Miegas, nuovargis, tempas, alkis.

Bendravimo psichologija – kaip žmogus bendrauja.

Bendravimas – tai dviejų, ar daugiau, žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu yra perduodama informacija, patenkinami įvairūs poreikiai: tokie kaip saugumas dominavimo saviraiškai ir kt.Bendravimas padeda giliau pažinti save, suprasti tai kas mes esame iš tikrųjų. Mes mokame bendrauti ar ne, esame malonūs ar ne, gauname atsakymus bendraudami ar ne.

Bendravimo procesas yra labai skirtingas. Į jį galime žiūrėti skirtingais aspektais ir išskirti:1) Bendravimą kaip žmogaus tarpusavio suvokimą – socialinė percepcija.

2) Bendravimą kaip pasikeitimą informacija.

3) Bendravimą kaip tarpusavio sąveiką.

2. Asmenybė ir bendravimas

AŠ vaizdas: IDEALUS ir REALUS. Idealus ir realus nesutampa.

IDEALUS Viskas ko norime, kokį save įsivaizduojame.

REALUS Nesutampa su Idealiu, tačiau jo galima siekti. Esmė ta, kad nesutapimas tarp realaus ir idealaus duoda įtampą ir siekimą Idealaus.

Temperamentai skiriami tokie:1. Cholerikas – aktyvusis tipas

2. Sangvinikas – aktyvusis tipas

3. Flegmatikas – pasyvusis tipas

4. Melancholikas – pasyvusis tipas

3. Charakteris ir bendravimas

Charakteris – tai asmenybės bruožai būdingi tik tam žmogui. Charakteris formuojasi pagal temperamentą ir aplinkybes, pagal artimųjų pasaulėžiūrą, intelektą, emocijų išraišką. Charakteris formuojasi gyvenimo eigoje.

Žmonės pagal charakterį: 1. Intravertai (pasyvesnio charakterio žmonės). 2. Ekstravertai (visas dėmesys nukreiptas į išorinį pasaulį).

4. Aš vaizdas ir bendravimas

AŠ vaizdas – tai vaizdinių ir sprendimų apie save sistema. Ji yra pastovi, iš dalies įsisąmoninta ir išgyvenama kaip unikalus aš.

Aš vaizdas – tai 1) Žinios apie save 2) Savosios vertės jausmas.

Aš vaizdas lemia aktyvumą, susieja mūsų norus, mintis, jausmus į vieningą visumą.

1) Viena jo dalis mums yra visiškai nežinoma.

2) Kita dalis yra nevisai suvokiama.

3) Įsisąmoninta, aiškiai suvokiama.

Aš vaizdas gali būti: 1) Normalus 2) Per daug lankstus – nepastovus 3) Per daug pastovus – sustingęs.

5. Pagrindinės Aš vaizdas formos

1. Realusis Aš. Jo turinį sudaro tai kokiu aš save šiandien matau.

2. Idealusis Aš. Jo turinys yra tai, kokiu aš norėčiau tapti.

3. Ateities Aš. Tai yra kokį aš matau save ateityje tampančiu.

4. Parodomasis Aš. Tai kaukių rinkinys, kurias žmogus užsideda vienoje ar kitoje situacijoje.

Savęs vertinimas gali būti: 1) Neadekvatus (Per daug gera nuomonė apie save).

2) Neadekvačiai žemas (Nepilnavertiškas per daug bloga nuomone apie save).

3) Adekvačiai teigiamas (Normalaus žmogaus nuomonė apie save).

Savęs įvertinimas priklauso nuo:

1) Aplinkinių reakcijos ir ypatingai nuo tėvų reakcijos.

2) Palyginimas savęs su kitais.

3) Atliekami vaidmenys. Kaip mes suvokiame, kaip mes atliekame vaidmenis.

6. “Sunkūs” žmonės ir bendravimas

Pagal Fridrichą Perausą žmonės yra: 1) MAISTINGI 2) NEMAISTINGI

Nemaistingi – tai “Sunkūs” žmonės. Paprastai, jų akys primerktos lyg tave tyrinėtų, smalsūs, daug klausinėja, o klausimai siejasi su mūsų asmeniniu gyvenimu ir toks mandagumas peržengia ribas. Žvilgsnis yra įtemptas.

Yra išskiriami pagrindiniai “Sunkių” – Nemaistingų žmonių tipai:

1) Agresyvus žmogus – Tankas.

2) Žmogus snaiperis.

3) Žmogus granata

4) Vriednas – visažinis žmogus.

5) Išsišokėlis.

6) Visada sutinkantis su viskuo, bet dažnai negalintis išpildyti to ką apsiėmė.

7) Pažadukai arba padarysiu paskui.

8) Joks žmogus arba absoliutus tylenis

9) Žmogus NE.

10) Amžinai besiskundžiantis.

Ką daryti? a) Vengti tokių žmonių b) Arba pakeisti savo santykį į tą žmogų ir savo elgseną.

Sunkiu žmogumi jį daro, ypatingi jo poreikiai:

1) Atlikti tam tikrą užduotį.

2) Padaryti darbą geriau už kitus.

3) Poreikis turėti žmonių palankumą, sutarti su jais.

4) Poreikis gauti įvertinimą, būti įvertintam.

Susidūrus su “Sunkiais” žmonėmis rekomenduotinos bendros nuostatos:

1) Reikia išlikti ramiems.

2) Atidžiai išklausyti.

3) Pabandyti suprasti jo paslėptus poreikius. Numatyti kaip galima padėti patenkinti tuos poreikius.

Konkrečioje situacijoje geriausiai yra:

1) Nekreipti dėmesio į įžeidinėjimus.

2) Nesivelti ginčus.

3) Negrasinti, nes jis atsakys tuo pačiu.

4) Nekaltinti, nes puls.

5) Nemėginti jo nutraukti, tegul išsilieja, išsišaukia.

6) Nekalbėti su juo iš aukšto.

7. Socialinė percepcija

S.P. – tai žmonių tarpusavio suvokimas. Socialinis suvokimas.

Socialiniai objektai – gali būti kiti žmonės, pats, grupės.

Soc. obj. suvokimas kokybiškai skiriasi nuo negyvų obj. suvokimo:

1. Socialiai suvokiamas objektas nėra pasyvus ir abejingas. Suvokiamas žmogus stengiasi pakeisti suvokėjo vaizdinius sau palankia linkme.

2. Socialiniam suvokėjui – subjektui yra aktualu ne tiek pats objektas, o to objekto reikšmė ir vertė jam.

3. Socialinių objektų suvokimas labiau
susijęs su emocijomis nei negivų, o emocijos labiau susijusios su suvokėjo veiklos motyvu.Bendraujant su nepažįstamu žm., dėmesys pirmiausia atkreipiamas į labiausiai pastebimus dalykus, todėl žmogaus suvokimą pirmiausia lemia pagrindiniai faktoriai:

1) Išvaizda. 2) Stereotipai. 3) Socialiniai vaidmenys.

Stereotipas – supaprastintas tam tikros žmonių grupės įvaizdis. Jis fiksuoja tik kai kuriuos tai grupei būdingus bruožus.

Stereotipai gali būti: Labai paplitę ir Nelabai paplitę. Klaidingi (trukdantys bendrauti) ir Teisingi (leidžiantys įvertinti kitą žmogų per trumpą laiką).

Pirmąjį įspūdį apie žmogų veikia keletas faktorių:

1. Išoriniai faktoriai

1) Savęs parodymas iš gerosios pusės

2) Apgaulės faktorius.

2. Vidiniai faktoriai

1) Esame linkę neįvertinti kitų žmonių elgesio išorinių priežasčių bei sakyti toks jo charakteris, ir sykiu pervertinti savo elgesio išorines priežastis bei sakyti, kad poelgius lemia aplinkybės.

2) Spręsdami apie žmones, svarbesnėmis laikome neigiamas, o ne teigiamas savybes. (Dažnai tam, kad palankiau įvertinti save).

3) Žmonės yra linkę klijuoti kitiems etiketes (Labiau pastebimos pageidaujamos savybės nei nepageidaujamos).

4) Dėl akivaizdžių pastebimų dalykų nepastebime svarbesnių, bet mažiau pastebimų dalykų.

5) Geriau sekasi pažinti į mus panašius žmones, o nepanašūs atrodo keisti.

6) Egzistuoja polinkis dėl kylančių nesėkmių kaltinti pačius jas patiriančius žmones.

8. Emocijos ir bendravimas

Emocijos – tai tam tikru momentu kylantis išgyvenimas, kuris parodo kaip žmogus vertina situaciją, susijusią su jo poreikių patenkinimu tuo metu. Jas paprastai sukelia ne pats įvykis, o požiūris į tą įvykį.

Poreikis – mūsų gyvenimo variklis.

Emocijos yra išreikiamos: 1) Mimika; 2) Pantomimika;

Emocijų atspindėjimas papildo žmogaus žodinę informaciją, o kartais išduoda priešingus jausmus.

Emocijas nusako ne tik 1) Neverbalinė išraiška, bet ir 2) Verbalinė išraiška (Žmogus gali jas tiesiog pavadinti)

Emocijų raišką riboja socialinių vaidmenų reikalavimai, nesugebėjimas jų atpažinti ir giliai jausti.

Emocinis nesąžiningumas gali versti kitą jaustis nesmagiai.

Emocijų išreiškimas gali būti naudingas keltu aspektų:

1) Fizinė sveikata

2) Išreiškiant emocijas kitam žmogui, pastarasis daugiau apie mus sužino ir tuo pagrindu leidžia geriau save pažinti.

3) Tinkama emocijų išraiška didina konfliktų sprendimo galimybes.

Emocijos gali veikti žmogų: 1) Silpninančiai – neigiamos emocijos; 2) Skatinančiai – teigiamos emocijos.

Pyktis – tai emocinė reakcija susidūrus su kliūtimi, siekiant patenkinti savo poreikius ar pasiekti kokius nors tikslus. Jį sukelia įvairūs išoriniai poveikiai: situacija, įžeidimas, draudimas, apgaulė, kritika ir t.t.

Pyktis gali žmogų veikti: 1) Pozityviai ir 2) Negatyviai.

Vienas kelias yra užgniaužti pyktį, kitas išlieti, todėl yra svarbu, supykus, apsispręsti ar kurstysime toliau pyktį ar stengsimės jį įveikti.

Pavydas – tai kelių emocijų derinys: nepasitikėjimas, bejėgiškumas, įžeidimas, agresyvumas, baimė netekti kažko, ką jaučia kitas, troškimas turėti tai ką turi kitas. Pavydas keičia žmogaus bendravimo stilių ir dažnai gali tapti asmenybės savybe, kuri, deja, veiks tą žmogų dažniausiai.

Emocijos gali būti vertinamos Racionaliai:

1) Reikia stebėti savo emocijas ir įsisąmoninti silpninančias.

2) Reikia stebėti emocijas sukeliantį įvykį.

Labai dažnai sprendžiam dilema pasidalinti jausmais ar ne.

Svarbiausia yra dalintis sudėtingomis emocijomis:

Pirminiai jausmai Antriniai jausmai

1 Pritarimas A Nuolankumas

2 Baimė B Pagarbi baimė

3 Nustebimas C Nusivylimas

4 Liūdesys D Gailestis

5 Pasibjaurėjimas E Panieka

6 Pyktis F Agresyvumas

7 Nuojauta G Optimizmas

8 Džiaugsmas H Meilė

Empatija – sugebėjimas patirti kito žmogaus emocijas ir suvokimą. Sugebėjimas būti kito kailyje.

Empatiški tėvai ar kiti reikšmingi vaikui asmenys gali išmokyti jį empatiškumo.

Būti empatišku – reiškia apie kitus galvoti taip pat švelniai kaip apie save.

9. Stresas ir bendravimas

Stresas – tai ilgai trunkanti nerimo ir įtampos būsena, kurios priežastis yra įvairūs Stresoriai.

Stresoriai – žmonės, “sunkūs” žmonės, vyro ar žmonos mirtis, skyrybos, įkalinimas, atsiskyrimas, trauma arba liga, artimo šeimos nario mirtis, vedybos, atleidimas iš darbo ar mokslo, išėjimas į pensiją.

Psichologinis stresorius skiriamas į: 1) Informacinį ir 2) Emocinį.

10. Smurtas ir bendravimas

Tyrimai rodo, kad 95% smurto aukų yra moterys ir vaikai.

Smurtui kai p reiškiniui būdingi tam tikri dėsningumai – smurtas, paprastai, vyksta tam tikra dinamika ir tam tikra tvarka, be to jis didėja ir vystosi ir yra išmokstamas.

Smurto ratas:1. Bauginimas

2. Emocinės prievartos naudojimas

3. Izoliavimo panaudojimas

4. Smurto sumenkinimas, neigimas ir kaltinimas

5. Naudojimasis vaikais

6. Naudojimasis vyriškomis privilegijomis

7. Ekonominės prievartos naudojimas

8. Grasinimai ir prievartos naudojimas.

Smurto fazės:

I. Gero bendravimo fazė; II. Įtampa; III. Pyktis, mušimas (sprogimas); IV. Blogas bendravimas; Tarpinė. Artėjama į gerąją stadiją (atgailavimas ir perėjimas prie pirmosios fazės).

11. Neverbalinis

du pagrindiniai bendravimo tipai: I. Verbalinis II. Neverbalinis

Neverbalinis bendravimas – tai mokslas apie kitų siunčiamus neverbalinius ženklus, kuriuos supratę galime geriau pažinti save ir kitus.

Neverbalinio bendravimo ypatybės:

1) Neverbalinio bendravimo realumas.

2) Neverbalinio bendravimo būtinybė.

3) Neverbaliniai pranešimai išreiškia santykius, pranešimai atspindi mūsų jausmus, bet ne mintis.

4) Neverbalinis bendravimas yra daugiareikšmis.

5) Neverbalinių signalų reikšmės įvairiose kultūrose skiriasi.

Neverbalinis bendravimas atlieka eilę funkcijų:

1. Neverbalinis bendravimas nėra nesusijęs su žodžiais.

2. Ryšys tarp neverbalinio ir verbalinio bendravimo gali būti įvairus:a) Kartojimas (NB kartoja VB),

b) Pateikimas (Neverbaliniai pranešimai gali būti vartojami vietoje žodžių).

c) Verbalinio pranešimo papildymas.

3. Reguliavimas (Neverbalinis elgesys kartais padeda reguliuoti pokalbio eigą).

4. Žodinio pranešimo paneigimas ar prieštaravimas jam.

Neverbalinio bendravimo tipai:

1. Bendravimas veido išraiška ir akimis.

2. Poza.

3. Gestai.

4. Prisilietimai

Prisilietimų tipai:

a) Funkciniai profesiniai (Gydytojo, kirpėjo, siuvėjo…),

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1642 žodžiai iš 3281 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.