Bendravimo specifika mano darbe
5 (100%) 1 vote

Bendravimo specifika mano darbe

1121

Įvadas

Drąsiai, be jokių išlygų, žengianti į žmonijos kasdieną karinė, programinė-kompiuterinė ir kt. technika, jos pasiekimai, prievarta bei savo malonumų tenkinimas bet kokiu būdu, mąstantį žmogų dažnai verčia susimąstyti ne tik apie Lietuvos, bet ir apie pasaulio ateitį bei perspektyvas. Prasidėjus elektronikos erai, atsirado susvetimėjimas, mandagumo normų nepaisymas.

Jeigu šių normų nepaiso vienodos socialinės padėties komunikatoriai, jų santykiai suprimityvėja, sušiurkštėja. Tačiau kai bendraujant etiketą laužo tarnybiškai dominuojantis žmogus, jis tampa piktnaudžiautoju. Seka mintis, jog tai darosi moralu ir jau tradiciškai tampa gyvenimo norma. Šis piktnaudžiautojas neretai priskiria sau pačiam visą savo atliekamos funkcijos reikšmingumą. Ir kuo menkesnis jaučiasi žmogus be savo atliekamos funkcijos, tuo labiau jis linkęs rodyti savo dominavimo galią, tuo labiau jis siekia interesantą paversti prašytoju, o save veikiančiu, „didelius darbus nudirbančiu“ asmeniu.

Kolektyve, kompleksuotas, menkos kultūros žmogus, priklausomai dar nuo charakterio savybių ir užimamų pareigų, dažnai šalia dirbantiems kolegoms būna našta. Siekiant abipusio naudingo sutarimo darbe, stengiant išvengti nesklandumų, įtampos, tenka žmogui laviruoti tarp savo žmogiškų charakterio savybių. Kiekvienas dirbantysis be charakterio savybių, tarnybinės padėties, turi ir skirtingą vidinę kultūrą, intelektą, kompleksiškumą, kurie turi įtakos siekiant bendro darbinio rezultato, bendraujant. Tuo labiau dabarties egzistencijoje, kuomet galima dažnai išgirsti, kad Lietuva „pusbrolių ir puseserių“ kraštas.

Suprantama, kad šiais didelės bedarbystės laikais, žmogui, neturinčiam turtingų „užtarėjų“ ar „rėmėjų“, susirasti darbą sunku. Palankiu gyvenimo momentu, žmogus radęs sau pragyvenimo šaltinį ir ilgiau padirbęs kolektyve pastebi, jog nemaža darbuotojų dalis giminystės, draugystės saitais susijusi su darbdaviu, keičia savo elgesį: tampa nuolankesnis, kompleksiškesnis, neišsako tikrosios savo nuomonės. Viso to pagrindas – baimė ką nors ne taip pasakyti, padaryti, suklysti, prarasti darbą. Dažnai baimės atsiradimą įtakoja ir materialinio pagrindo neturėjimas. Todėl baimės atsiradimas dar labiau paaštrina esamus žmogaus kompleksus, užslopina tikrąsias charakterio savybes. Darbo santykiuose pradeda atsirasti „nesveika“, slogi atmosfera. Šiuos neigiamus bendradarbių santykius gali pakeisti vadovas, kuris nepriklausomai nuo pavaldinio tarnybinės padėties, darbinių procesų metu visiems vienodai reikš savo simpatijas, sveikinsis, su visais vienodai pagarbiai laikysis mandagumo normų.

Šiame darbe pagrindinis akcentas nukreiptas į bendradarbių santykius, tų santykių skaidrumą ir tikrumą. Darbo priemonės tik sąlyginė prielaida siekiant bendražmogiško sutarimo, atliekant darbinį procesą. Darbe nebus minima organizacija, darbuotojų vardai, jų pareigybės. Darbe bus bandoma atskleisti bendravimo specifiką vienoje valstybinėje organizacijoje.

Požiūris į bendradarbį

Kolektyve 52 žmonės, kurie dirba mokslinį tiriamąjį darbą. Didesnė darbuotojų dalis atsakinga už tam tikrus mokslinius tiriamuosius parametrus, kita – mažesnioji – administracija, ūkio, programinio aptarnavimo bei informacijos skyriai atsakingi už mokslinių darbuotojų aptarnavimą įvairiomis darbinėmis priemonėmis ir kt. Kolegų amžiaus vidurkis svyruoja nuo 25 – erių iki 60 – ies metų. Kadangi organizacijoje esu atsakinga už kompiuterinę įrangą, kompiuterinių gedimų šalinimą, duomenų, informacijos apdorojimą ir pateikimą visuomenei bei kitoms institucijomis, todėl dienos bėgyje tenka bendrauti su įvairaus amžiaus kolegomis.

Žmogus negali nebendrauti, nebent jis yra užsidaręs savo kiaute ir savo problemose. Tačiau ne kiekvienas bendravimas daro žmogų laimingą. Suprantama, kad žmonių bendravime reikalingas pajautimas. Nors teigiama, kad žmogaus asmeniniai rūpesčiai, nuotaikos negali persipinti su darbiniais reikalais ir viena slogi nuotaika neturėtų persiduoti kolektyvui, tačiau to neišvengsi.

Štai ryte sutinktas kolega nepasisveikino. Mintis veja mintį, vis kirbindamos kaltės jausmą, ką aš ne taip padariau, pasakiau. Pusę dienos varginau save spėlionėmis. Po pietų sužinau, kad mano kaltės visiškai nėra, nes ryte kelių policija bendradarbį nustekeno 50 litų bauda už greičio viršijimą. Na ir ką jau čia bepridursi, jei kolegos rytinė nesėkmė buvo vainikuota asmeniniu apmaudu lyg dėl šio įvykių būtų kalti aplinkiniai. Mano požiūris ar santykis į kolegą liko toks pat, tačiau tinkamu metu, neįžeidžiant, išsakiau jam savo nuomonę, kad ateityje asmeninės nuotaikos neturėtų kenkti elementariam mandagumui. Remiantis bendravimo psichologijos principais, stengiausi suvokti jo mąstyseną, pamatyti aptariamąjį objektą jo akimis. Manau, kad asmens kritika, nuomonės, poelgio pasmerkimas ne įtikina, o sukelia prieštaravimą, kenkia bendravimo atmosferai.

Pastebėjau, po šio mažo nesusipratimo, tarpusavio santykiai su kolega tapo glaudesni, draugiškesni. Manau, jog kiekvienoje iškilusioje problemoje reikalingas aiškumas. Jei žmonės iškilusias problemas, nesklandumus, nesusipratimus be pykčio, priekaištų išsiaiškins, pripažins savo klaidas ar netikusius poelgius, tada tarpusavio bendravime atsiras
supratimas, šiltesnis ryšys.

Darbinėje atmosferoje yra svarbus kolegų kreipimosi tonas: ar reikalaujantis, ar mandagus. Tarkime, būna atvejų, kai beveik tuo pačiu metu į mane dėl iškilusių kompiuterinių gedimų kreipiasi pagalbos du – trys bendradarbiai, negalintys tęsti darbo. Ir visiems reikalinga tuoj pat pašalinti atsiradusius trukdžius. Kartais yra nerašytos taisyklės, kada pirmumo teisė suteikiama, pirmąjam besikreipiančiam kolegai. Tačiau ši taisyklė dažnai negalioja, jei to pirmojo besikreipiančio tonas – reikalaujantis, įsakmus. Tada iššaukiama adekvati reakcija ir reikia vidinių pastangų, nuslopinti atsiradusį priešiškumą. Pasitelkiant „šventą“ melą, stengiantis išsireikšti dviprasmiškai, maksimaliai panaudojanat profesinius terminus, kad mažiau suprastų įsakmiai kreipiantysis, atsiriboju nuo jo ir prioritetą šioje situacijoje skiriu mandagiajam kolegai.

Bet kokiame bendravime neleistina bet kokia konfrontacija ir tuo labiau – konfliktas. Būtina orientacija tiek ”logiškame”, tiek ”nelogiškame” žmonių elgesyje. Elgesio motyvacijos pažinimas yra labai reikšmingas renkantis atsakomuosius veiksmus. Bendravimo procese reikia protingai ir tikslingai naudoti poveikio priemones. Jų dėka galima nepastebimai ”įsipaišyti” į konkretų sociumą, sudarant ten bendravimo komfortą ir dvasinį suderinamumą.

Menas bendrauti kolektyve

Bendravimo menas kolektyve reikalauja laikinai į šalį atidėti savąjį ”Aš”. Nenoras save „ištrupinti“ bendradarbiams, visiems būti geru, diktuoja bendravimą tik su dalykiškai ir dvasiškai reikalingais žmonėmis, atsisakant kolegų, ”valgančių” mano laiką. Nesugebėjimas atsisakyti tokių bendradarbių – tai mano pasyvumas ir vidinės būsenos išbalansavimas.

Kolegų tarpe svarbu yra dėmesys, mokytis suprasti kitus, t.y. atydžiai ir tikrai susidomėjus klausytis. ”Suprasti” – nereiškia taikytis su trūkumais. Geriausia juos laiku pašalinti, o ne apsimesti, kad jų nepastebiu. Tikras mandagumas yra budintis ir einantis iš širdies. Nuoširdus mandagumas atsiperka šimteriopai ir turi milžinišką magnetinę galią.

Darbe neužtenka laiko visus bendradarbius vienodai pažinti, suprasti. Kaip ir gyvenime, taip ir kolektyve skiriamas socialinis-psichologinis, socialinis-vertybinis darnumas: simpatija, tinkamumas, supratimas, vertybių sistemos ir kt. panašumai.

Situacija daugeliu atveju priklauso nuo bendravimo kokybės tarp kolektyvo narių. Bendravimas yra valdymo funkcija. Neteisingo bendravimo tarp darbuotojų požymiai: nepasitenkinimas savo padėtimi kolektyve, atsirandančios įvairios intrigos, kaupiasi ”neišsakytos” skriaudos, fanatiškai ieškoma klaidų kolegų darbe, neaiškumas santykiuose.

Tuomet reikalingas tikrumas, aiškumas nedviprasmiškais pasisakymais ir aiškia, pastebima reakcija į juos. Taip pat neturi būti slepiami tikrieji tikslai ir interesai, klaidos ir reali situacija.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1159 žodžiai iš 2305 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.