Bendravimo ypatumai
5 (100%) 1 vote

Bendravimo ypatumai

1121314151

BENDRAVIMAS

PLANAS

1.Bendravimo svarbumas.

2.Bendravimo suvokimas.

3.Bendravimo formos: verbalinë ir neverbalinë.

4.Bendravimo problemos. Kaip manote, kiek laiko valdytojai skiria bendravimui ? Atsakymas bûtø – nuo 50% iki 70%. Kiekvienas valdytojas atlieka vienokias ar kitokias vadovavimo-vykdymo funkcijas.

Vadovavimo funkcijos: keturios pagrindinës funkcijos, dvi grandininës

ir keletas antraeiliø funkcijø. Pagrindinës funkcijos tikslas – organizuoti veiklos procesà taip, kad valdytojø veikla bûtø sëkminga, t. y. visi organizavimo tikslai bûtø pasiekti.

Planavimo funkcijos uþdavinys – kurti tikslus ir juos ávykdyti, planuoti veiklà taip, kad ji bûtø efektyvi.

Organizavimo funkcijos tikslas – organizuoti veiklà.. Valdytojai numato bûtinus darbus ir yra atsakingi uþ jø atlikimà..

Taip pat yra svarbios vykdymo,aprûpinimo ,vadovavimo ir motyvavimo funkcijos. Jos vykdomos viena po kitos. Ðiø funkcijø tikslas – patenkinti tarnautojø interesus.

Vykdant kontrolës funkcijà,, valdytojai patikrina , ar yra pasiekti visi tikslai, ávykdyti planai, gauti teigiami rezultatai.

Grandininës funkcijos skirstomos á bendravimo ir sprendimo priëmimo funkcijas. Ðios funkcijos pasireiðkia kartu su pagrindinëmis ir antraeilëmis funkcijomis. Grandininëmis vadinamos todël, kad jos jungiasi su kitomis funkcijomis, sudarydamos grandininá ryðá.

Antraeilës funkcijos reikalingos pagrindiniø funkcijø vykdymui.

VADOVAVIMO FUNKCIJØ SCHEMA

Klaida! Neleistinas saitas.

2. Bendravimas vadovavimo procese yra svarbiausia ryðio priemonë tarp valdytojø ir tarnautojø. Reikia pabrëþti, kad svarbiausia yra bendravimo efektyvumas. Visas bendravimas priklauso tik nuo jo efektyvumo Ðiandien susiduriame su daugeliu problemø, kurios galbût ir yra svarbiausia

prieþastis, dël kurios organizacija negali pasiekti uþsibrëþtø tikslø. Bendravimas yra dviejø daliø procesas. Bendravimà sudaro trys lygme-nys:individai, grupës, organizacijos.

BENDRAVIMO FUNKCIJOS

William G. Scott ir Terence Mitchell iðskyrë 4 paèias svarbiausias ben-

dravimo funkcijas , pasireiðkianèias organizacijos viduje: emocionaliàjà, mo-

tyvacijos, informacijos ir kontrolës.

Emocionalioji funkcija. Þmonës turi emocijas, kurias iðreiðkia bendraujant. Emocionalioji funkcija ir yra orientuota Á þmogaus jausmus. Pasitenkinimas, nepasitenkinimas, laimë ir pyktis, ir dar visa eilë emocijø pasireiðkia bendraujant.

Motyvacijos funkcija.

Motyvacija – tai tam tikro elgesio, veiksmø, tikslingos veiklos skatinimas, kurá sukelia ávairûs motyvai.

Motyvacijos esmë – “daryk tai, kà nori daryti”.Vadovai organizacijoje va-dovauja,t. y. sprendþia, kaip elgtis su þmonëmis. Pagrindinë vadovo pareiga yra bendrauti su tarnautojais prieinamu bûdu, palaikyti efektyvø bendravimà. Informacijos funkcija

Sprendimo priëmimas ir bendravimas (grandininës funkcijos) priklauso nuo suteiktos informacijos. Pagrindinis ðios funkcijos tikslas – vadovà aprûpinti informacija, kuri reikalinga sprendimo priëmimui.

Kontrolës funkcija.

Kontroliniai praneðimai, politika, planai ir kt. kontroliuoja organizacijos nariø elgesá.

BENDRAVIMO PROCESAS

Bendravimo procesas uþsimezga tada, kada siuntëjas jauèia, kad asmuo, grupë ar organizacija pasiruoðusi bendrauti su gavëju. Siunèiamas praneðimas privalo bûti uþkoduotas, kad gavëjas þinià atpaþintø. Praneðimas gali bûti perduodamas verbaliniu (þodiniu) ir neverbaliniu (neþodiniu) bûdu. Praneðimai gali bûti perduodami asmeniðkai, raðtiðkai, memorandumu, per televizijà ir kitais bûdais. Informacija gaunama per ðiuos pojûèius: klausos, regëjimo, lytëjimo, uoslës, skonio. Gavëjas privalo iððifruoti gautà praneðimà. Bendraujant veikia gráþtamasis ryðys. Ðis ryðys uþtikrina efektyvø bendravimà. Gráþtamasis ryðys siejasi su gavëjo iðsiøstu praneðimu siuntëjui, pasibaigus bendravimo procesui. Yra iðskirti 5 bendravimo etapai (þingsniai).

SUVOKIMAS

Suvokimas yra pirmasis ir pats svarbiausias þingsnis bendravimo procese. Suvokimas apima viskà, kas ávyksta iki praneðimo uþkodavimo, t. y. iki informacijos persiuntimo.

UÞKODAVIMAS

Praneðimai gali bûti persiunèiami dviem bûdais: verbaliniu ir neverbali-

niu. Verbalinis bûdas – tai informacijos perdavimas þodþiu ar raðtu. Neverba-

linis bûdas – tai informacijos perdavimas kûno judesiais.Uþkodavimo esmë yra – parinkti siuntëjui ir gavëjui suprantamus simbolius.

PERSIUNTIMAS

Persiuntimas – tai procesas, kada siuntëjas yra pasiruoðæs iðsiøsti þinià gavëjui. Praneðimà galima siøsti dviem kanalais:

1. Þodþiu. Tai yra garso bangomis.

2. Kitomis priemonëmis: kûno judesiais, radiju, televizija ir t.t..

Visos perdavimo priemonës yra labai svarbios. Ðiø informacijos perdavimo priemoniø paskirtis yra ne vienoda, tai priklauso nuo situacijos. Labai svarbu parinkti tinkamà informacijos perdavimo priemonæ.

IÐÐIFRAVIMAS

Informacija, gauta ið siuntëjo, turi bûti iððifruota. Tuo uþsiima informacijos gavëjas. Du ið karto iðsiøsti praneðimai gali neigti vienas kità. Labai svarbu teisingai iððifruoti uþkoduotà informacijà.

TRIUKÐMAS

Triukðmas – tai dar vienas faktorius, su kuriuo daþnai susiduriame
ben-draujant . Jis gali pasireikðti bet kuriame bendravimo etape. Kartais triukðamas bendraujant daro labai neigiamà átakà . Pvz.:kartais dël triukðmo klaidingai suprantama informacija, gaunamas neteisingas praneðimas.

VERBALINËS BENDRAVIMO FORMOS

Verbalinës bendravimo formos yra dvi:

1. Informacija perduodama þodþiu.

2. Informacija perduodama raðtu.

ÞODINIS BENDRAVIMAS

Daugiausia laiko mes praleidþiame bendraudami þodþiu. Tai yra kalbëdami ir klausydami. Pagrindiniai kalbëjo proceso elementai yra ðie:

1. Kalbëjimas . Kalbëjimo efektyvumas priklauso nuo: balso tono, moduliacijos, greièio, garso stiprumo ir slopinimo. Nuo ðiø elementø priklauso informacijos suvokimas, uþkodavimas ir persiuntimas.

2. Pati kalba. Kalba turi bûti sklandi, tiksli ir aiðki. Pasitaiko, kad vienas þodis turi kelias reikðmes ir bendraujant panaudojama netinkama þodþio reikðmë. Netinkamai panaudotas þodis – pavojingiausias faktorius bendravimo procese. Reikia vengti sunkiai suprantamø , retai naudojamø þodþiø. Tokiu bûdu teisingas praneðimas daþniausiai tampa klaidingu. Geri kalbininkai privalo mokëti kalbëti aiðkiai, slandþiai , tiksliai ir visiems suprantama kalba.

3. Balso tonas ir moduliacija. Didelá dëmesá kreipiame á tai, kaip þmogus kalba, t. y. á balso tonà. Balso tonas priklauso nuo to, kaip mes kalbame: uþtikrintai, nedràsiai, agresyviai, piktai, inertiðkai, pasyviai, susinervinæ ir t.t.. Moduliacija – tai tono pasikeitimas, t. y, – garso pasikeitimas (paþeminimas ar paaukðtinimas) pustoniu arba tonu. Valdytojai bendraujant turi skirti ypatingà dëmesá á balso tonà ir moduliacijà. Tai labai svarbûs bendravimo elementai, uþtikrinantys efektyvø bendravimà.

4. Greitis ir garso stiprumas. Bendravimo efektyvumas priklauso nuo to, kaip mes kalbame, greitai ar lëtai. Nervuoti þmonës daþniausiai kalba daug greièiau, negu savimi pasitikintys, ramûs. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai kalbame nei per greitai, nei per lëtai (turi bûti pusiausvyra). Garso stiprumas gali bûti streso rezultatas. Tvirtai pasakytas sakinys árodo, kad jis yra svarbus. Nereikðminga informacija nëra uþtvirtinama ir pabrëþiama. Tokie reiðkiniai sàlygoja garso stiiprumà.

5.Garso silpnumas (tyla). Pauzës, nutylëjimai, nustebimai ir þiopsojimai sàlygoja garso silpnumà arba,kitaip tariant, tylà. Taèiau ne visada pauzës daromos tada, kai neturime kà pasakyti, kartais pauzë daroma tada, kai ruoðiamës uþakcentuoti labai svarbià informacijà.

6. Klausymas. Tai antra labai svarbi þodinio bendravimo proceso dalis. Patarimai,reikalingi, kad klausymas bûtø efektyvus.

1. Kalbëdami nesiblaðkykite.

2. Bûkite oportunistas.Suraskite bendrø interesø tarp savæ ir paðneko.

3. Jokiu bûdu neþiovaukite ir nesvajokite, jei paðnekovas kalba lëtai ir neádomiai.

4. Stenkitës suprasti paðnekovo tikslà .

BENDRAVIMAS RAÐTU

Balso tono.moduliacijos, greièio, garso silpnumo ir stiprumo atþvilgiu, bendr-vimas raðtu yra efektyvesnis, negu þodþiu. Taèiau nëra jokio skirtumo, kaip

bendraujame, svarbu, kad bendravimas bûtø efektyvus. Bendraujjant raðtu

svarbiausia, kad raðtu perduota informacija bûtø iðreikðta aiðkiai, tikslai ir

suprantamai.

NEVERBALINËS BENDRAVIMO FORMOS

Neverbalinis bendravimas – tai bendravimas, vykstantis ne þodþiu ar raðtu bet kûno kalba, t. y. pasireiðkia veido iðraiðka, gestais, judesiais ir aki-

mis.

1. Veido iðraiðka (mimika). Piktu þvilgsniu iðreiðkiame nepasitenkini-

mà; ðypsena – draugystæ, laimæ, meilæ; pakeltais antakiais – abejojimà, nustebimà,siauromis akimis ir suspaustomis lûpomis – pyktá.

2. Akys (þvilgsnis). Akies mirksnis parodo susidomëjimà þmogumi, gundymà, vyliojimà.

3.Gestai . Rodydami pirðtu á kà nors, mes parodome nepasitenkinimà tuo þmogumi, pirðtu rodome ir á asmená.

4.Kûno judesiai. Nervingi judesiai parodo nuobodulá, ant klubø sudëtos rankos – pyktá, peèiø traukymas – abejojimà ir t.t..

Iðvada: kûno kalba yra labai svarbi neþodinio bendravimo forma.

KITI BENDRAVIMO ASPEKTAI

Kas dar labai svarbu bendravimo procese? Labai svarbi bendravimo vieta, laikas, asmeninë padëtis ir t.t.. Kokiu atstumu mes kalbame su paðnekovu? Kodël kalbant su vienu paðnekovu atstumas yra maþesnis, o su kitu – didesnis?

Þmonës, kaip ir gyvûnai, á savo teritorijà neáleidþia prieðø. Su vienais þmonëmis mes bendraujame artimiau, su kitais didesniu atstumu. Edward T. Hall erdvæ suskirstë á keturias dalis: intymiàjà, personalinæ, socialinæ-patariamàjà ir vieðàjà. Nuo erdvës priklauso bendravimo intymumas ir ji yra labai svarbus faktorius bendravimo procese.

Bendraujant labai svarbu jausti laiko tëkmæ. Vëluodami á darbà, susirin-

kimà, pobûvá, ar kur kitur, mes pirmiausia pasielgiame nemandagiai, mums bûna nuobodu ir neádomu, nes galbût mes neiðgirdome svarbios informacijos JAV, Kanada ir dauguma Vakarø Europos ðaliø sako, kad “laikas – tai pinigai”.

Tai labai aktuali taisyklë, nes kuo daugiau dirbi, tuo daugiau uþdirbi,todël labai svarbu iðnaudoti laikà naudingai.

Kokià átakà bendraujant turi paðnekovo iðvaizda ir drabuþiai ?

Manoma, kad biznio pasaulyje apranga ir iðvaizda yra labai svarbûs faktoriai bendravime. Firmos vadovas visada
tvarkingai ir skoningai. Prestiþinës firmos vadovas privalëtø dëvëti kostiumà, taèiau tai yra kiekvieno vadovo reikalas.

ESTETINËS BENDRAVIMO FORMOS

1. Menas.

2. Muzika.

3. Kinas.

BENDRAVIMO PROBLEMOS

Sklandþiai bendrauti yra gana sunku, nes yra daug prieþasèiø, kurios trukdo tokiam bendravimui. Keletà ið jø dabar ir aptarsiu.

KALBOS APRIBOJIMAI

Bendravimo efektyvumas priklauso tik nuo kalbos. Ið esmës kalba nulemia visà bendravimà. Visi parinkti simboliai yra minèiø, jausmø ir sàvokø abstrakcijos. Mes turime teisæ pasirinkti patá efektyviausià bendravimui bûdà.

Taèiau negalime pamirðti, kad mes naudojame þodþius – abstrakciijas, todël kiti ðiuos þodþius gali suprasti klaidinga reikðme. Bendraujant reikia vengti verstø ið kitø kalbø þodþiø (t. y. vertalø ) ir semantizmø.

KALBËJIMO IR KLAUSYMO ÁGÛDÞIAI

Kad bendravimas bûtø efektyvus, reikia turëti ðiokiø tokiø klausymo ir kalbëjimo ágûdþiø. Svarbiausia – mokëti tinkamai ir gerai kalbëti ir iðklausyti paðnekovà bet kurioje situacijoje. Tai reikalauja kalbëjimo ir klausymo ágûdþiø. Kalbant per greitai ar per lëtai, nepasieksime gerø rezultatø. Panaðiai yra ir su þmogumi, kuris nesistengia ar nemoka iðklausyti paðnekovo.

Fiziniai ir socialiniai skirtumai taip pat neuþtikrina veiksmingo bendravimo.

LAIKO PASIRINKIMAS IR PUNKTUALUMAS

Labai svarbu, kad pokalbio laikas bûtø tiksliai paskirtas ir pokalbis bûtø pradedamas laiku .

ÞODÞIØ ÞAISMAS

Bendraujant tiek þodþiu, tiek raðtu reikia vengti þodþiø daugiaþodþiavimo (þaismo). Gavëjui bus daug lengviau suvokti praneðimà, jei siuntëjas já iðsiøs

paprastà, tikslø ir aiðkø.

ASMENYBË IR SUVOKIMAS

Idividas bendravimo procese uþima labai svarbià vietà. Asmenybë – tai elgesys, charakteris ir visa eilë savybiø, kurios bûdingos tik vienam þmogui. Kiekvienas þmogus yra asmenybë, todël, kad dviejø vienodø þmoniø þemëje nëra. Kartais bendraujant paðnekovai pasisavina vienas kito mintis. Tai labai didelë problema, dël kurios bendravimas praranda efektyvumà.

PERKROVIMAS

Kartais þmogaus protas ir atmintis bûna perkrautas nereikalinga informacija. Tai tik apsunkina bendravimà. Kam apkrauti save nereikaliga informacija? Svarbiausia – mokëti atrinkti paèià reikalingiausià, svarbiausà ir naudingiausià informacijà.

KAIP IÐSPRÆSTI BENDRAVIMO PROBLEMAS ?

Ðis klausimas gana sudëtingas. Pirmiausia reikia stengtis neefektyvø elgesá keisti efektyviu. Labai svarbu turëti ðiokios tokios praktikos bendravimo srityje. Mes privalome numatyti tai, kaip elgtumëmës ávairiose sitacijose, privalome iðmokti susidoroti net su paèiomis sunkiausiomis ir sudëtingiausiomis situacijomis. Mokydamiesi visada privalome ávykdyti ðias sàlygas:

1. Kadangi neámanoma apmàstyti kiekvienos galimos situcijos, mes privalome iðmokti greitai orientuotis ir elgtis áprastai bet kokioje situacijoje.

2. Dël nesëkmiø nereikia pergyventi, o pasistengti ramiai iðsiaiðkinti jø prieþastis.

Bendravimas yra labai sudëtingas procesas. Sugebëti gerai bendrauti nëra paprasta. Prisiminkite, kad:

1. Kai bendraujate su þmogumi, bûkite su juo kiek galima atviresnis.

2. Su paðnekovu visada bûkite atviras, sàþiningas ir jam nepriekaiðtaukite.

3. Ðnekëdami visada þiûrëkite á akis, nes kitaip blaðkote paðnekovo dëmesá.

4. Kalbëkite aiðkiai, tiksliai ir paprastai.

5. Mokëkite iðklausyti ir suprasti paðnekovà, turëkite kantrybës, nors tai kà jis pasakoja jums neádomu.

Jei jûs laikysitës ðiø patarimø, jums bendraujant problemø tikrai nebus.

ORGANIZACINIS BENDRAVIMAS

Organizacinis bendravimas gali bûti : oficialus ir neoficialus.

Oficialus organizacinis bendravimas – tai memorandumai, politika,

finansinë apskaita ir t.t..

Neoficialus organizacinis benderavimas vyksta organizacijos viduje neoficialiai.

Kiekvienoje organizacijoje turi vyrauti tinkamas klimatas, t.y. turi bûti teigiami santykiai tarp vadovo ir jo tarnautojø. Tarnautojai turi þinoti visà informacijà, susijusià su darbine veikla.

Organizacinis bendravimas vyksta trimis grandimis : ið virðaus þemyn, ið apaèios aukðtyn ir ið visø pusiø. Nauji planai ir procedûros gali bûti perduodamos firmos prezidento viceprezidentui , ðis tuos planus gali perduoti viduriniosios grandies direktoriui, ðis informacijà siunèia pirmos eilës priþiûrëtojui, kuris informacijà pateikia pirmos eilës tarnautojams. Þemesnës grandies tarnautojai informacijà perduoda artimiausiam virðininkui (aukðtesnis uþ tarnautojà asmuo). Tada tarnautojai toje paèioje grandyje gali lengvai bendrauti vienas su kitu. Toks organizacinis bendravimas yra efektyvus.

SPRENDIMO PRIËMIMAS

Sprendimo priėmimas yra labai svarbi vadovavimo funkcija. Kaip ir bendravimas, ji vyksta kiekvienoje vadovavimo situacijoje. Sprendimas priimamas ir planuojant, ir organizuojant, ir valdant, ir kontroliuojant, ir, žinoma, bendraujant. Be sprendimo priėmimo nevykdoma nė viena ši funkcija.

Sprendimo priëmimas priklauso ne tik nuo to, kas tà sprendimà priima, bet ir nuo to, kà sprendþiame, kur sprendþiame, kada sprendþiame ir kaip.

Tai atrodo absurdûs klausimai, bet jie yra labai svarbûs. Nagrinëjant ðiuos klausimus, atsiskleidþia tai, kiek mums tas sprendimas svarbus, tada pasirodo ir tai,
klimatas vyrauja organizacijoje, atsiskleidþia ir pati organizacijos aplinka. Sprendimo priëmimas yra labai svarbus ir atsakingas firmos veiklos momentas. Sprendimà priima sprendëjas – asmuo, turintis atsakomybës jausmà, nebijantis rizikuoti ir suklysti. Sprendimà galime priimti trumpam periodui ir ilgam periodui. Abu sprendimai priimami priimami organizaciniams tikslams siekti ir visai nesvarbu, koks tai sprendimas – ilgas ar trumpas. Taèiau kartais reikia gerai apgalvoti, koks sprendimas mums bûtø naudingesnis. Pvz.

investavæ pinigus á kokià nors tarnybà ilgesniam laikotarpiui, gautume didesnæ naudà, negu kad investuotume trumpam periogui. Iðvada : reikia pasirinkti patá efektyviausià sprendimà.

SVARBIAUSI SPRENDIMO PRIËMIMO PERIODAI

Sprendimo priëmimo procesas turi penkis periodus : sprendimo pripaþinimas (problemos pastebëjimas), identifikacija, iðaiðkinimas, ávykdymas ir kontrolë. Tam tikslui, kad problema bûtø tikrai gerai iðspræsta, priimant sprendimà, kievienas ðis periodas yra labai svarbus. Iðvada : sprendimà privalome priimti tam, kad iðspræstume problemà ir atrastume palankià iðeitá.

PRIPAÞINIMAS (PROBLEMOS PASTEBËJIMAS)

Problema gimsta tada, kada pastangos pasiekti tikslà skatina blogesnius rezultatus, negu kad reikalaujama. Palanki proga susiklosto tada, kada pastangos pasiekti tikslà skatina geresnius rezultatus, negu, kad reikalaujama ar tikimasi. Sprendimo priëmimas – tai problemos ar geros progos pripaþinimas. Teorija teigia, kad tai yra informaciniø sistemø funkcija, perspëjanti vadovà apie artëjantá pavojø. Praktiðkai, daþnai ta informacija yra negaunama ir vadovai problemà ar palankià progà pastebi pavëluotai. Bûtø nuostabu, jei kiekvienas vadovas galëtø nuspëti artëjanèià problemà ir ið anksto jai pasiruoðtø.

IDENTIFIKACIJA

Identifikacija yra sekantis ir labai svarbus sprendimo priëmimo proceso periodas. Jeigu jau ir nepavyko iðvengti problemos, tuomet labai svarbu jà laiku identifikuoti, kitaip tariant, reikia tà problemà nuodugniai iðnagrinëti. Pvz.

pinigø nuvertëjimas yra lab ai didelë ir aktuali problema ðiandiena. Bet kokia ðios problemos prieþastis? Kas kaltas – ar vyriausybë, ar per didelis pinigø tiekimas? Aysakymas yra TAIP – tai visos èia paminëtos prieþastys ir dar daugiau.

Kiejviena problema privalo bûti iëspræsta. Kad problema bûtø gerai identifikuota, sprendimo priëmëjas privalo kruopðèiai iðtyrinëti pagrindinius ðio periodo faktorius. Blogiausia tai, kad kartais vadovai perðoka ðá labai svarbø periodà, neiðsiaiðkinæ problemos prieþasèiø.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2640 žodžiai iš 5271 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.