Bendravimo ypatumai
5 (100%) 1 vote

Bendravimo ypatumai

112131

BENDRAVIMAS

PLANAS

1.Bendravimo svarbumas.

2.Bendravimo suvokimas.

3.Bendravimo formos: verbalinë ir neverbalinë.

4.Bendravimo problemos. Kaip manote, kiek laiko valdytojai skiria bendravimui ? Atsakymas bûtø – nuo 50% iki 70%. Kiekvienas valdytojas atlieka vienokias ar kitokias vadovavimo-vykdymo funkcijas.

Vadovavimo funkcijos: keturios pagrindinës funkcijos, dvi grandininës

ir keletas antraeiliø funkcijø. Pagrindinës funkcijos tikslas – organizuoti veiklos procesà taip, kad valdytojø veikla bûtø sëkminga, t. y. visi organizavimo tikslai bûtø pasiekti.

Planavimo funkcijos uþdavinys – kurti tikslus ir juos ávykdyti, planuoti veiklà taip, kad ji bûtø efektyvi.

Organizavimo funkcijos tikslas – organizuoti veiklà.. Valdytojai numato bûtinus darbus ir yra atsakingi uþ jø atlikimà..

Taip pat yra svarbios vykdymo,aprûpinimo ,vadovavimo ir motyvavimo funkcijos. Jos vykdomos viena po kitos. Ðiø funkcijø tikslas – patenkinti tarnautojø interesus.

Vykdant kontrolës funkcijà,, valdytojai patikrina , ar yra pasiekti visi tikslai, ávykdyti planai, gauti teigiami rezultatai.

Grandininës funkcijos skirstomos á bendravimo ir sprendimo priëmimo funkcijas. Ðios funkcijos pasireiðkia kartu su pagrindinëmis ir antraeilëmis funkcijomis. Grandininëmis vadinamos todël, kad jos jungiasi su kitomis funkcijomis, sudarydamos grandininá ryðá.

Antraeilës funkcijos reikalingos pagrindiniø funkcijø vykdymui.

VADOVAVIMO FUNKCIJØ SCHEMA

Klaida! Neleistinas saitas.

2. Bendravimas vadovavimo procese yra svarbiausia ryðio priemonë tarp valdytojø ir tarnautojø. Reikia pabrëþti, kad svarbiausia yra bendravimo efektyvumas. Visas bendravimas priklauso tik nuo jo efektyvumo Ðiandien susiduriame su daugeliu problemø, kurios galbût ir yra svarbiausia

prieþastis, dël kurios organizacija negali pasiekti uþsibrëþtø tikslø. Bendravimas yra dviejø daliø procesas. Bendravimà sudaro trys lygme-nys:individai, grupës, organizacijos.

BENDRAVIMO FUNKCIJOS

William G. Scott ir Terence Mitchell iðskyrë 4 paèias svarbiausias ben-

dravimo funkcijas , pasireiðkianèias organizacijos viduje: emocionaliàjà, mo-

tyvacijos, informacijos ir kontrolës.

Emocionalioji funkcija. Þmonës turi emocijas, kurias iðreiðkia bendraujant. Emocionalioji funkcija ir yra orientuota Á þmogaus jausmus. Pasitenkinimas, nepasitenkinimas, laimë ir pyktis, ir dar visa eilë emocijø pasireiðkia bendraujant.

Motyvacijos funkcija.

Motyvacija – tai tam tikro elgesio, veiksmø, tikslingos veiklos skatinimas, kurá sukelia ávairûs motyvai.

Motyvacijos esmë – “daryk tai, kà nori daryti”.Vadovai organizacijoje va-dovauja,t. y. sprendþia, kaip elgtis su þmonëmis. Pagrindinë vadovo pareiga yra bendrauti su tarnautojais prieinamu bûdu, palaikyti efektyvø bendravimà. Informacijos funkcija

Sprendimo priëmimas ir bendravimas (grandininës funkcijos) priklauso nuo suteiktos informacijos. Pagrindinis ðios funkcijos tikslas – vadovà aprûpinti informacija, kuri reikalinga sprendimo priëmimui.

Kontrolës funkcija.

Kontroliniai praneðimai, politika, planai ir kt. kontroliuoja organizacijos nariø elgesá.

BENDRAVIMO PROCESAS

Bendravimo procesas uþsimezga tada, kada siuntëjas jauèia, kad asmuo, grupë ar organizacija pasiruoðusi bendrauti su gavëju. Siunèiamas praneðimas privalo bûti uþkoduotas, kad gavëjas þinià atpaþintø. Praneðimas gali bûti perduodamas verbaliniu (þodiniu) ir neverbaliniu (neþodiniu) bûdu. Praneðimai gali bûti perduodami asmeniðkai, raðtiðkai, memorandumu, per televizijà ir kitais bûdais. Informacija gaunama per ðiuos pojûèius: klausos, regëjimo, lytëjimo, uoslës, skonio. Gavëjas privalo iððifruoti gautà praneðimà. Bendraujant veikia gráþtamasis ryðys. Ðis ryðys uþtikrina efektyvø bendravimà. Gráþtamasis ryðys siejasi su gavëjo iðsiøstu praneðimu siuntëjui, pasibaigus bendravimo procesui. Yra iðskirti 5 bendravimo etapai (þingsniai).

SUVOKIMAS

Suvokimas yra pirmasis ir pats svarbiausias þingsnis bendravimo procese. Suvokimas apima viskà, kas ávyksta iki praneðimo uþkodavimo, t. y. iki informacijos persiuntimo.

UÞKODAVIMAS

Praneðimai gali bûti persiunèiami dviem bûdais: verbaliniu ir neverbali-

niu. Verbalinis bûdas – tai informacijos perdavimas þodþiu ar raðtu. Neverba-

linis bûdas – tai informacijos perdavimas kûno judesiais.Uþkodavimo esmë yra – parinkti siuntëjui ir gavëjui suprantamus simbolius.

PERSIUNTIMAS

Persiuntimas – tai procesas, kada siuntëjas yra pasiruoðæs iðsiøsti þinià gavëjui. Praneðimà galima siøsti dviem kanalais:

1. Þodþiu. Tai yra garso bangomis.

2. Kitomis priemonëmis: kûno judesiais, radiju, televizija ir t.t..

Visos perdavimo priemonës yra labai svarbios. Ðiø informacijos perdavimo priemoniø paskirtis yra ne vienoda, tai priklauso nuo situacijos. Labai svarbu parinkti tinkamà informacijos perdavimo priemonæ.

IÐÐIFRAVIMAS

Informacija, gauta ið siuntëjo, turi bûti iððifruota. Tuo uþsiima informacijos gavëjas. Du ið karto iðsiøsti praneðimai gali neigti vienas kità. Labai svarbu teisingai iððifruoti uþkoduotà informacijà.

TRIUKÐMAS

Triukðmas – tai dar vienas faktorius, su kuriuo daþnai susiduriame
ben-draujant . Jis gali pasireikðti bet kuriame bendravimo etape. Kartais triukðamas bendraujant daro labai neigiamà átakà . Pvz.:kartais dël triukðmo klaidingai suprantama informacija, gaunamas neteisingas praneðimas.

VERBALINËS BENDRAVIMO FORMOS

Verbalinës bendravimo formos yra dvi:

1. Informacija perduodama þodþiu.

2. Informacija perduodama raðtu.

ÞODINIS BENDRAVIMAS

Daugiausia laiko mes praleidþiame bendraudami þodþiu. Tai yra kalbëdami ir klausydami. Pagrindiniai kalbëjo proceso elementai yra ðie:

1. Kalbëjimas . Kalbëjimo efektyvumas priklauso nuo: balso tono, moduliacijos, greièio, garso stiprumo ir slopinimo. Nuo ðiø elementø priklauso informacijos suvokimas, uþkodavimas ir persiuntimas.

2. Pati kalba. Kalba turi bûti sklandi, tiksli ir aiðki. Pasitaiko, kad vienas þodis turi kelias reikðmes ir bendraujant panaudojama netinkama þodþio reikðmë. Netinkamai panaudotas þodis – pavojingiausias faktorius bendravimo procese. Reikia vengti sunkiai suprantamø , retai naudojamø þodþiø. Tokiu bûdu teisingas praneðimas daþniausiai tampa klaidingu. Geri kalbininkai privalo mokëti kalbëti aiðkiai, slandþiai , tiksliai ir visiems suprantama kalba.

3. Balso tonas ir moduliacija. Didelá dëmesá kreipiame á tai, kaip þmogus kalba, t. y. á balso tonà. Balso tonas priklauso nuo to, kaip mes kalbame: uþtikrintai, nedràsiai, agresyviai, piktai, inertiðkai, pasyviai, susinervinæ ir t.t.. Moduliacija – tai tono pasikeitimas, t. y, – garso pasikeitimas (paþeminimas ar paaukðtinimas) pustoniu arba tonu. Valdytojai bendraujant turi skirti ypatingà dëmesá á balso tonà ir moduliacijà. Tai labai svarbûs bendravimo elementai, uþtikrinantys efektyvø bendravimà.

4. Greitis ir garso stiprumas. Bendravimo efektyvumas priklauso nuo to, kaip mes kalbame, greitai ar lëtai. Nervuoti þmonës daþniausiai kalba daug greièiau, negu savimi pasitikintys, ramûs. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai kalbame nei per greitai, nei per lëtai (turi bûti pusiausvyra). Garso stiprumas gali bûti streso rezultatas. Tvirtai pasakytas sakinys árodo, kad jis yra svarbus. Nereikðminga informacija nëra uþtvirtinama ir pabrëþiama. Tokie reiðkiniai sàlygoja garso stiiprumà.

5.Garso silpnumas (tyla). Pauzës, nutylëjimai, nustebimai ir þiopsojimai sàlygoja garso silpnumà arba,kitaip tariant, tylà. Taèiau ne visada pauzës daromos tada, kai neturime kà pasakyti, kartais pauzë daroma tada, kai ruoðiamës uþakcentuoti labai svarbià informacijà.

6. Klausymas. Tai antra labai svarbi þodinio bendravimo proceso dalis. Patarimai,reikalingi, kad klausymas bûtø efektyvus.

1. Kalbëdami nesiblaðkykite.

2. Bûkite oportunistas.Suraskite bendrø interesø tarp savæ ir paðneko.

3. Jokiu bûdu neþiovaukite ir nesvajokite, jei paðnekovas kalba lëtai ir neádomiai.

4. Stenkitës suprasti paðnekovo tikslà .

BENDRAVIMAS RAÐTU

Balso tono.moduliacijos, greièio, garso silpnumo ir stiprumo atþvilgiu, bendr-vimas raðtu yra efektyvesnis, negu þodþiu. Taèiau nëra jokio skirtumo, kaip

bendraujame, svarbu, kad bendravimas bûtø efektyvus. Bendraujjant raðtu

svarbiausia, kad raðtu perduota informacija bûtø iðreikðta aiðkiai, tikslai ir

suprantamai.

NEVERBALINËS BENDRAVIMO FORMOS

Neverbalinis bendravimas – tai bendravimas, vykstantis ne þodþiu ar raðtu bet kûno kalba, t. y. pasireiðkia veido iðraiðka, gestais, judesiais ir aki-

mis.

1. Veido iðraiðka (mimika). Piktu þvilgsniu iðreiðkiame nepasitenkini-

mà; ðypsena – draugystæ, laimæ, meilæ; pakeltais antakiais – abejojimà, nustebimà,siauromis akimis ir suspaustomis lûpomis – pyktá.

2. Akys (þvilgsnis). Akies mirksnis parodo susidomëjimà þmogumi, gundymà, vyliojimà.

3.Gestai . Rodydami pirðtu á kà nors, mes parodome nepasitenkinimà tuo þmogumi, pirðtu rodome ir á asmená.

4.Kûno judesiai. Nervingi judesiai parodo nuobodulá, ant klubø sudëtos rankos – pyktá, peèiø traukymas – abejojimà ir t.t..

Iðvada: kûno kalba yra labai svarbi neþodinio bendravimo forma.

KITI BENDRAVIMO ASPEKTAI

Kas dar labai svarbu bendravimo procese? Labai svarbi bendravimo vieta, laikas, asmeninë padëtis ir t.t.. Kokiu atstumu mes kalbame su paðnekovu? Kodël kalbant su vienu paðnekovu atstumas yra maþesnis, o su kitu – didesnis?

Þmonës, kaip ir gyvûnai, á savo teritorijà neáleidþia prieðø. Su vienais þmonëmis mes bendraujame artimiau, su kitais didesniu atstumu. Edward T. Hall erdvæ suskirstë á keturias dalis: intymiàjà, personalinæ, socialinæ-patariamàjà ir vieðàjà. Nuo erdvës priklauso bendravimo intymumas ir ji yra labai svarbus faktorius bendravimo procese.

Bendraujant labai svarbu jausti laiko tëkmæ. Vëluodami á darbà, susirin-

kimà, pobûvá, ar kur kitur, mes pirmiausia pasielgiame nemandagiai, mums bûna nuobodu ir neádomu, nes galbût mes neiðgirdome svarbios informacijos JAV, Kanada ir dauguma Vakarø Europos ðaliø sako, kad “laikas – tai pinigai”.

Tai labai aktuali taisyklë, nes kuo daugiau dirbi, tuo daugiau uþdirbi,todël labai svarbu iðnaudoti laikà naudingai.

Kokià átakà bendraujant turi paðnekovo iðvaizda ir drabuþiai ?

Manoma, kad biznio pasaulyje apranga ir iðvaizda yra labai svarbûs faktoriai bendravime. Firmos vadovas visada
tvarkingai ir skoningai. Prestiþinës firmos vadovas privalëtø dëvëti kostiumà, taèiau tai yra kiekvieno vadovo reikalas.

ESTETINËS BENDRAVIMO FORMOS

1. Menas.

2. Muzika.

3. Kinas.

BENDRAVIMO PROBLEMOS

Sklandþiai bendrauti yra gana sunku, nes yra daug prieþasèiø, kurios trukdo tokiam bendravimui. Keletà ið jø dabar ir aptarsiu.

KALBOS APRIBOJIMAI

Bendravimo efektyvumas priklauso tik nuo kalbos. Ið esmës kalba nulemia visà bendravimà. Visi parinkti simboliai yra minèiø, jausmø ir sàvokø abstrakcijos. Mes turime teisæ pasirinkti patá efektyviausià bendravimui bûdà.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1588 žodžiai iš 5271 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.