Bendri reikalavimai imones pastatams patalpoms
5 (100%) 1 vote

Bendri reikalavimai imones pastatams patalpoms

BENDRIEJI REIKALAVIMAI ĮMONĖS PASTATAMS, PATALPOMS

REFERATAS

Šiuo metu įstaigų pastatai rekonstruojami, statomi nauji, atsižvelgiant į reikalavimus. Klientai kelia vis didesnius reikalavimus. Įstaigų vadovai, remiantis šiomis nuostatomis, stengiasi sudaryti geras darbo sąlygas, parinkti kvalifikuotą personalą ir sukurti konkurencišką įstaigą. Šiam tikslui reikalingos ir vadybos, ir technikos, ir psichologinės, ir statybinės žinios.

Įstaigose žmonės didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami. Ilgai sėdint gali prasidėti sveikatos sutrikimai. Norint to išvengti, kuriama speciali įranga: stalai, kėdės, spintos, stalčiai, gali būti kuriamos darbo vietos stovint, numatomos poilsio pertraukos ir pan. Užsakant, projektuojant ir įsigyjant įrangą būtina, kad ji atitiktų keliamus reikalavimus: dokumentai būtų pasiekiami ranka, kad visa reikiama informacija būtų arti. Kompiuterių naudojimui turi būti įrengiamos patogios darbo vietos.

Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos reikalavimus būtina įrengti darbo vietas taip, kad jos padėtų išsaugoti sveikatą, palaikytų gerą žmonių savijautą, t.y. sudarytų socialinį komfortą. Neigiami veiksniai mažina darbingumą, sukelia nuovargį.

Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Šio Įstatymo nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojams.

Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, darbdaviui atstovaujantį asmenį, įmonės saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.

Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti Darbuotojų saugos ir sveikatos Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.

Projektuojant ir naudojant įstaigos įrangą griežti reikalavimai keliami darbo saugai, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir sveikatos sutrikimų, išlaikyti gerą psichologinį klimatą.

Darbo rezultatai priklauso nuo darbo laiko bei tempo. Be poilsio ir pertraukų įstaigose dirbantys žmonės negali dirbti, nes per didelis darbo krūvis sukelia stresinę būseną. Žmogus darbe sąveikauja su įranga. Darbe dėmesys turi būti skiriamas žmogiškajam veiksniui, o ne technikai. Tai daroma tam, kad:

• didinti įstaigos darbo efektyvumą;

• garantuoti darbo saugumą.

Remiantis minėtomis nuostatomis įstaigos turi planuoti savo patalpas bei jų įrangą. Įrangos išdėstymą patalpoje būtina periodiškai keisti. Organizuojant darbo vietą, įrangą, vadovaujamasi įstaigos konkretaus darbo analize ir čia laikomasi tokių taisyklių:

 patalpa turi būti tokių išmatavimų, kad darbuotojai jaustųsi laisvai;

 būtina parinkti optimalią darbo padėtį pagal darbuotojo pageidavimus (sėdint, stovint);

 būtina numatyti erdvę poilsiui.

Išdėstant įrangą vadovaujamasi:

 įranga grupuojama pagal atliekamas funkcijas;

 ji išdėstoma pagal nusistovėjusią seką;

 svarbiausi objektai – kompiuteris, faksas, spausdintuvas – turi užimti patogiausią naudoti vietą.

Statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo vietų įrengimo, patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių kelių įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, darbo vietų, esančių ne statiniuose įmonės teritorijoje (įmonei priklausančiame nuosavybės teise arba įstatymų nustatyta tvarka įmonės valdomame ar naudojamame žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plote su nustatytomis ribomis), bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai darbo vietų įrengimui įmonės statiniuose ir įmonės teritorijoje nustatomi projektuojant įmones, jų padalinius ar darbo vietas, įvertinant naudojamų darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimus, darbo, gamybos
pobūdį, vadovaujantis Darboviečių įrengimo bendraisiais nuostatais ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, iš jų – higienos normomis.

Darbo patalpos, darbo vietos ir įmonės teritorija, kur galima rizika darbuotojų saugai, privalo būti pažymėtos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytais ženklais.

Įstaigų pastatų konstrukcijos tobulėja. Jos gali būti klasifikuojamos įvairiai:

 Pagal paskirtį skiriamos:

 laikančiosios konstrukcijos atlaiko visų rūšių apkrovas;

 atitvarinės konstrukcijos padeda išplanuoti patalpas, atitveria nuo aplinkos nepageidaujamo poveikio;

 pagal išdėstymą skiriamos:

 vertikalios;

 horizontalios.

Pastato konstrukcinė sistema priklauso nuo dydžio, aukštų skaičiaus, statybos būdo, klimato ir kitų veiksnių. Kuriant įstigą būtina įvertinti audras, žemė drebėjimus ir kitus veiksnius, kurie turi įtakos parenkant pastatų konstrukcijas.

Statinių, iš jų įmonių statinių, kuriuose įrengiamos darbo vietos, pripažinimo tinkamais naudoti ir jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras.

 Statinys turi būti pastatytas taip, kad:

1) nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai;

2) jo architektūra atitiktų statinio paskirtį ir derėtų prie kraštovaizdžio;

3) būtų nepažeistos nekilnojamosios kultūros vertybės;

4) būtų patvarus ir atsparus;

5) būtų numatytos gamtos ir energijos išteklių taupymo, priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos ir turto apsaugos techninės priemonės;

6) būtų galima prieiti prie visų statinio dalių apžiūrai ir remontui atlikti.

 Statinys turi būti pastatytas taip, kad invalidai ir senyvi žmonės galėtų patekti į jiems skirta patalpas (nustatytas statybos techniniuose normatyviniuose dokumentuose) ir jomis naudotis.

 Statinys, kurio statyba finansuojama visuomenės lėšomis, turi būti statomas taip, kad jo statybos ir naudojimo išlaidos būtų kuo mažesnės.

 Statinys turi būti taip statomas ir pastatytas, o jo sklypas taip tvarkomas, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, būtų išsaugotos arba pakeistos pagal statybos techninių ir specialių reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra:

1) esamų statinių būklės ir naudojimo išsaugojimas;

2) galimybė patekti į valstybės ir visuomenės tvarkomus viešuosius kelius;

3) galimybė naudotis vandentiekiu, kanalizacija, elektros ir šilumos energija, dujomis bei ryšio ir kitomis inžinerinėmis priemonėmis;

4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, natūralus norminis apšvietimas;

5) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingo spinduliavimo;

6) apsauga nuo oro, vandens ar dirvožemio teršimo;

7) hidrotechnikos ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų užtvindyta teritorija.

Darboviečių statinių stabilumas ir tvirtumas:

 Statinių, kuriuose yra darbovietės, stabilumas ir tvirtumas turi atitikti jų naudojimo paskirtį.

Evakuaciniai keliai ir išėjimai:

 Evakuaciniai keliai ir išėjimai turi būti laisvi ir pagal galimybę tiesiai vesti į lauką arba saugios zonos link.

 Kilus pavojui darbuotojams turi būti sudaryta galimybė greitai ir saugiai evakuotis iš visų darbo vietų.

 Evakuacinių išėjimų durys turi atsidaryti evakavimo kryptimi (į išorę).

 Evakuacinės išėjimo durys turi būti užsklendžiamos taip, kad įvykus avarijai jas lengvai ir nedelsdamas galėtų atidaryti bet kuris asmuo, jei to prireiktų.

 Evakuaciniai keliai ir išėjimai turi būti paženklinti pagal normatyvinius dokumentus. Ženklai turi būti patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose.

 Evakuacinio išėjimo durys neturi būti rakinamos.

 Keliai bei durys, vedantys į evakuacinius kelius ir išėjimus, privalo būti be kliūčių, kad bet kuriuo metu nekliudomai galima būtų jais naudotis.

 Evakuaciniuose keliuose ir išėjimuose turi būti įrengtas reikiamo intensyvumo avarinis apšvietimas tam atvejui, jei bendras apšvietimas sugestų.

Gaisro aptikimas ir gesinimas:

 Atsižvelgiant į pastatų matmenis ir paskirtį, pastatuose esančią įrangą, juose laikomų medžiagų fizines ir chemines savybes ir galimą didžiausią žmonių skaičių, darbovietėse turi būti tinkama gaisro gesinimo įranga ir, jei būtina, gaisrinės signalizacijos įrenginiai.

 Gaisro gesinimo priemonės turi būti lengvai pasiekiamos ir paprastos naudoti.

 Gesinimo priemonės turi būti paženklintos pagal galiojančius normatyvinius dokumentus. Ženklai turi būti patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose.

Darboviečių patalpų vėdinimas:

 Atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir darbuotojų fizinę įtampą, uždarose darbovietėse turi būti pakankamai grynas oras, atitinkantis normatyvinius dokumentus.

 Jei įrengta dirbtinė vėdinimo sistema, prireikus ji turi veikti bet kuriuo metu.

 Vėdinimo įranga, kur tai svarbu darbuotojų sveikatai, turi turėti kontrolės sistemą, nurodančią bet kokį vėdinimo įrangos gedimą.

 Darbo aplinkos orą teršiančios medžiagos, galinčios tiesiogiai kenkti darbuotojų sveikatai, turi būti nedelsiant šalinamos.

Patalpos temperatūra:

 Darbo patalpose darbo metu temperatūra, atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir
darbuotojų fizinę įtampą, turi atitikti šiluminės aplinkos normatyvinius dokumentus.

 Poilsio, budėtojų, sanitarinių, valgyklų ir pirmosios pagalbos patalpų temperatūra turi atitikti šių patalpų paskirtį.

Natūralus ir dirbtinis patalpų apšvietimas:

 Darbovietės, kiek įmanoma, turi būti pakankamai apšviestos natūralia šviesa ir turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

 Darbovietėse, kuriose darbuotojams gresia pavojus, turi būti įrengtas tokio pat intensyvumo avarinis apšvietimas, jeigu išsijungtų dirbtinis apšvietimas.

 Darbo patalpų, kuriose nuolat dirbama, kiek įmanoma, turi būti užtikrintas natūralus apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

 Natūralus apšvietimas pagal langų (šviesos angų) išdėstymą skirstomas į šoninį, viršutinį ir kombinuotą.

 Skirtingam regos darbui ir veiklai, atsižvelgiant į regos darbų charakteristiką, nustatytos atskiros kategorijos ir atitinkamai mažiausios NAK ribinės vertės. Pateiktos aštuonios regos darbų kategorijos, kurios priklauso nuo mažiausio matomo objekto dydžio, matomo objekto ir fono skirtumo:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1669 žodžiai iš 5466 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.