Bendrininkavimas1
5 (100%) 1 vote

Bendrininkavimas1

1121

TURINYS

1. Bendrininkavimo samprata …………………………………………………………………………………… 3

2. Bendrininkavimo klasifikavimas …………………………………………………………………………… 4

3. Bendrininkavimo formos ……………………………………………………………………………………… 5

4. Bendrininkų rūšys ………………………………………………………………………………………………. 6

5. Bendrininkų atsakomybės pagrindai ………………………………………………………………………. 8

6. Prisidėjimas prie nusikaltimo ………………………………………………………………………………… 9

7. Išvada ………………………………………………………………………………………………………………. 10

8. Literatūra ………………………………………………………………………………………………………….. 11

2

1. BENDRINIKAVIMO SAMPRATA

Baudžiamosios teisės teorijoje bendrininkavimas yra apibūdinamas kai nusikaltimas yra bendros, kelių asmenų tarpusavyje atitinkamu būdu suderintos veikos bendras rezultatas.

Baužiamajame įstatyme bendrininkavimas apibūdinamas, kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme.

Konfliktą su įstatymu sukelia keletas kaltininkų, todėl neretai bendrininkaujant padaromi pavojingesni, sunkesni nusikaltimai, kurių vienas asmuo nepajėgtų padaryti, ir yra sudaromos galimybės kilti didesnėms nusikalstamoms pasekmėms. Suderintais kelių asmenų veiksmas yra daugiau galimybių paslėpti nusikaltimo pėdsakus ir sudaryti kitas kliūtis jam išaiškinti taip pat išvengti atsakomybės ir ryžtis tęsti nusikalstamą veiklą. Nes bendrai veikiant esti tvirtesnis psichologinis nusistatymas ir pasiryžimas padaryti ar tęsti nusikaltimą, geriau apgalvojami nusikaltimo padarymo būdai, pasirenkami efektyvesni nusikaltimo įrankiai ir priemonės.

Bendrininkavimas yra neretai būtinas nusikaltimų,, paprastai labai pavojingų visuomenei, sudėties požymis. Praktikoje kiekvienas tyčinis nusikaltimas gali būti padaromas sujungiant įvairias kelių žmonių pastangas. Tada jau atsiranda asmenys, kurie savo veiksmais tiesiogiai objektyviosios nusikaltimo sudėties pusės nerealizuoja, o atlieka organizacinę bendrų veiksmų funkciją. Todėl praktikoje iškyla problema ne tik žinoti bendrininkavimo, visų galymų bendrininkų požymius, bet ir pagrįsti jų atsakomybę , nustatyti jos ribas, apibrėžti kiekvieno bendrininko atsakomybės individualizavimo principus.

Bendrininkavimui pirmiausiai yra būdinga tai, kad tame pačiame nusikaltime dalyvauja – bendrai veikia – du arba daugiau asmenų. Mažiausias bendrininkavimo skaičius yra du asmenys. Bendrininku gali būti pripažįstamas tik tas bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvaujantis asmuo, kuris turi būtinus subjekto požymius – turi būti fizinis asmuo, sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, taip pat sugebantis suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Jei nusikalstamai veikai vykdyti pasitelkiamas neturintis subjekto požymių asmuo – nepilnametis, mažametis, tai jis negali būti laikomas bendriniku.

Dėl bendros veikos atsiradusios pasekmės yra bendros visiems ir atskirai yra nedalijamos bendrininkams. Tai bendrų veiksmų visumos bendrai pasiektas rezultatas. Ir tarp kiekvieno bendrininko veiksmų ir bendrų pasekmių yra priežastinis ryšys. Įvairių bendrininkų veiksmų visumą jungia tyčia. Todėl bendrininkavimui yra būdingos abi tyčios rūšys: tiesioginė tyčia ir netiesioginė tyčia. Be abejo, bendrininkavimui yra būdingesnė tiesioginė tyčia. Nes bendrininkams daugiau yra daugiau galimybių sujungti savo veiksmus ir pasiekti bendrą nusikalstamą rezultatą, kai to objektyviai yra siekiama, o ne sąmoningai tai leidžiama ar laukiama.

3

Kurstytojas ar organizatorius, vykdydamas savo veiksmus, – pastumdamas asmenis į nusikaltimą, sujungdamas jų pastangas bendram rezultatui pasiekti, jiems vadovaudamas, turi būti pakankamai aktyvus – veikti tiesiogine tyčia.

Padėjėjas, vykdytojas, kai kada nenorėdami bendrų nusikalstamų pasekmių gali sąmoningai leisti joms kilti – veikti netiesiogine tyčia.

Bendrininkavimo valinį turinį sudaro:

1. noras bendrininko veikti kartu su kitais bendrininkais ir siekimas sujungti savo nusikalstamas pastangas su kitų asmenų veikia, kurie dalyvauja tame pačiame nusikaltime;

2. bendro nusikalstamo rezultato siekimas ar sąmoningas leidimas tokiam rezultatui atsirasti.

Susitarimas tarp bendrininkų iš anksto ar nusikaltimo darymo metu sujungia juos, sutvirtina pasiryžimą daryti, tęsti bendrą nusikalstamą veiką.

Taigi bendrininkavimas yra įmanomas ten, kur yra vienodai suvokiamas veikos, jos pasekmių bendrumas. Ir bendrininkavimo nėra ten, kur nusikalstamas rezultatas atsirado dėl neatsargiai besielgiančių asmenų veiksmų. Neatsargus bendrininkavimas neįmanomas ir nusikaltime, kuris yra padaromas tyčia kitų asmenų,. Neatsargumas negali sukurti to vidinio suderinamumo tarp pavienių asmenų veiksmų, kuris yra būdingas ir būtinas bendrininkavimui.

2. BENDRININKAVIMO KLASIFIKAVIMAS

Bendrininkavimas baudžiamosios teisės
teorijose, atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio supratimą bei veiksmų bendrumą, suderinamumą, organizavimo laipsnį, yra skirstomas į tam tikras formas:

1. bendrininkavimas be išankstinio susitarimo;

2. bendrininkavimas su išankstiniu susitarimu:

a) bendrininkavimas su išankstiniu elementariu susitarimu;

b) organizuota grupė;

c) nusikalstamas susivienijimas.

Bendrininkavimo formų išskyrimas padeda išsamiau suprasti šio reiškinio esmę, o dar tiksliau – įvetinti visos bendros nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį.

Skirtingas bendrininkų vaidmuo tame pačiame nusikaltime yra pagrindas išskirti bendrininkavimo rūšis, kaip:

1. paprastasis bendrininkavimas( visi bendrininkai tiesiogiai, betarpiškai dalyvauja vykdydami bendro nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę);

2. sudėtingasis bendrininkavimas( bendrininkai atlieka skirtingus veiksmus).

4

3. BENDRININKAVIMO FORMOS

Mažiausiai pavojingas visuomenei yra bendrininkavimas be išankstinio susitarimo. Bendrininkų nusikalstamos veikos suderinimas labai nežymus arba jo iš viso nėra. Taip yra todėl, kad bendrininkaujant be išankstinio susitarimo kelių asmenų veikos bendrumas atsiranda tik prieš nusikaltimo darymo pradžią ar jį jau predėjus. Tokie bendrininkai turi menkas galimybes suderinti savo veiksmus siekdami bendro nusikalstamo rezultato, slėpdami nusikaltimą. Bendrininkų sąmonėje tai yra suvokiama kaip: jie žino tik tiek, kad prie jų veikos turėdami tokius pat nusikalstamus tikslus prisideda kiti asmenys.

Bendrininkavimas esant elementariam išankstiniam susitarimui daug dažniau padidina bendros veikos pavojingumą visuomenei, nes siekti bendrų nusikalstamų pasekmių susitariama dar iki nusikaltimo darymo pradžios. Susitarimo pobūdis gali būti įvairus: dėl konkrečių nusikaltimo padarymo mechanizmo momentų, dėl tam tikros bendros nusikalstamos veikos epizodų, dėl nusikaltimo slėpimo ir t.t.

Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo bendrai padaryti nusikaltimo ar nusikaltimus momentus: paruošiamas ir suderinamas nusikaltimo padarymo planas, išanalizuojamas nusikaltimo padarymo, slėpimo mechanizmas, paskirstomi bendrininkams vaidmenys, sutariama dėl nusikaltimo padarymo laiko, vietos. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai jau suformuoja tarp bendrininkų beveik tvirtus ryšius, kurie labiau stiprėja nusikaltimo darymo metu. Visada bendrininkai realizuoja bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą. Tokie bendrininkai supranta sukūrę ir priklausą būtent organizuotai grupei.

Nusikalstamas susivienijimas yra sukuriamas siekiant daryti sunkius nusikaltimus, bet kartais jis gali būti reikalingas vienam, bet labai sudėtingam nusikaltimui padaryti. Tokiam nusikalstamam susivienijimui yra būdinga ne tik išankstinis trijų ar daugiau bendrininkų susitarimas, aiškaus organizatoriaus – vadovo buvimas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis, bet ir ilgalaikiai, glaudūs ir tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai, sukurti ir išplėtoti atitinkami veikos metodai. Tokio susivienijimo nariai paprastai būna apsirūpinę ryšio priemonėmis ir kitomis techninėmis priemonėmis, kurios palengvina jū nusikalstamą veiką. Asmuo įstodamas į nusikalstamą susivienijimą suvokia jo tikslus, jų pasiekimo būdus ir priemones ir taip pat yra pasiryžęs aktyviai vykdyti jam paskirtą vaidmenį.

5

4. BENDRININKŲ RŪŠYS

Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra galimas ir būtinas tikslus bendrininkų rūšies nustatymas, nes tai reikalinga sprendžiant bendrininkų atsakomybės pagrindą ir bausmės individualizavimą.

Bendrininkų rūšys yra:

1. vykdytojas;

2. organizatorius;

3. kurstytojas;

4. padėjėjas.

Vykdytoju (pagal BK 24 str. 3 d. ) yra laikomas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius amžiaus, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

Kiekvieno bendrininkavimo atveju vykdytojui tenka ypatingas vaidmuo – jis realizuoja visų bendrininkų nusikalstamus ketinimus. Jei nėra vykdytojo, tai neįmanomas ir bendrininkavimas. Ir jei vykdytojo nusikalstama veika sustojo pasirengimo ar pasikėsinimo stadijoje, tai yra laikoma, kad ir kiti bendrininkai baigė savo veiką atitinkamose stadijose.

Organizatoriumi (pagal BK 24 str. 4 d. ) yra laikomas asmuo, kuris yra subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Esminis šio bendrininkavimo požymis yra tai, kad jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje arba išankstinėse jos stadijose, ar jau nusikaltimo darymo metu. Organizatorius yra bendro nusikaltimo vadovas. Jis yra galimas darant bet kurį tyčinį nusikaltimą bet kuria nusikaltimo forma, net jeigu bendrininkaujama yra be išankstinio susitarimo, kai vienas iš vykdymo bendrininkų jau paties nusikaltimo darymo metu imasi vadovautis kitiems, tokiu būdu labai padidindamas bendros veikos pavojingumą. Ir be vadovo nusikalstamas susivienijimas, organizuota grupė yra praktiškai neįmanomi.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1292 žodžiai iš 2576 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.