Bendroji genetika bilietas
5 (100%) 1 vote

Bendroji genetika bilietas

Bendroji genetika

1. Hibridologinis kryzminimo metodas genetikoje. Mendelio pirmasis ( pirmos kartos hibridu vienodumo ) ir antrasis ( pozymiu issiskyrimo ) desniai. Analizuojamasis kryzminimas.

Hibridologinis tyrimo metodas – kai kryzminami alternatyviais, vienas kita isskirianciais pozymiais organizmai ir stebimi atskiru pozymiu pasireiskimo desningumai.

Monohibridiniu kryzminimu vadiname toki, kai tevines formos skiriasi viena pozymiu pora. Monohibridine analize galima tik tarp aleliniu genu.

I Mendelio desnis – I kartos vienodumo taisykle: kryzminant homozigotinius individus, I kartoj pasireiskia tik dominantinis pozymis; visi individai vienodi.

II Mendelio desnis – pozymiu issiskirimo desnis: kryzminant du heterozigotinius individus, palikuoniu aleliniai pozymiai pagal fenotipa issiskiria santykiu 3:1, pagal genotipa 1:2:1

Analizuojamasis kryzminimas atliekamas tuomet, kai norima issiaiskinti, ar individas yra homozigotas ar heterozigotas.

Individai, kurie kryzminant nesiskirsto I grupes, vadinami homozigotiniais, genetiskai grynais.

Gametu grynumo hipoteze: aleliniai genai, budami heterozigotinej buklej, nesusimaiso vienas su kitu. Citologiskai tai grindziama mejoze. Mejozeje I gametas patenka po viena chromosoma is homologiniu chromosomu poru, taigi ir po viena alelini gena.

2. Treciasis Mendelio desnis (nepriklausomo pozymiu issiskyrimo).

Kryzminant homozigotus, besiskiriancius dviem ar daugiau alternatyviu pozymiu, II kartoj pozymiai issiskiria nepriklausomai vienas nuo kito.

3. Citologinis Mendelio desniu pagrindimas (dihibridiniame kryzminime)

4. Aleliniu genu saveikos. Polialelizmas. Plejotropija

Visiskas dominavimas – jo atveju, jei A lemia koki nors produkta, o a nelemia, tiek homozigotinis dominantas, tiek heterozigotas duos vienodus fenotipus.

Nevisisko dominavimo atveju heterozigotiniame genotipe Bb produkto kiekis bus mazesnis palyginus su BB, bet didesnis nei bb.

Superdominavimo atveju heterozigotai turi savo nuosava fenotipa, bet pralenkia abu homozigotus savo issivystymu.

Kodominavimo atveju genai vienas kito atzvilgiu nedominuoja.

Polialelizmas. Alelis yra specfine duoto geno forma. Jei mutaciju yra daug ir ivairiu, gali atsirasti skirtingos duoto geno formos, lemiancios skirtingas israiskas. Tokios skirtingos vieno geno formos yra polialeliai. Be A ir a atsiranda dar ir tarpiniu, pvz laukinis dominantinis alelis lemia juoda spalva, recesyvinis – balta. Gali atsirasti tarpiniai aleliai, kurie lems pilka spalva arba himalajini kaili.

Kartais mutantiniai ir normalus aleliai mazai skiriasi. Jie vadinami izoaleliais. Zmogaus kraujo grupes lemiantys aleliai yra polialeliai.

Plejotropija – reiskinys, kai vienas genas apsprendzia daug pozymiu. Pvz: melynu odenu sindromas – melynos odenos + kalu trapumas + kurtumas

5. Nealeliniu genu saveikos: komplementine, epistaze, polimerija.

Komplementine saveika – reiskinys, kai nealelniai genai saveikaudami papildo vienas kito veikima ir lemia naujo pozymio atsiradima. Del sios saveikos, sukryzminus hibridus AaBb ir AaBb, F2 kartoje palikuoniu skirtingu fenotipu skaiciai ir ju santykiai yra kitokie: 9:3:4, 9:7, 9:6:1, 9:3:3:1 (pastaruoju atveju fenotipu skaiciu ir ju santyki lemia skirtingi vieno ir to paties pozymio pasireiskimai, o ne dvieju pozymiu pasireiksimo deriniai)

Fenotipu santykis 9:7 susidaro tada, kai komplementiniai dominantiniai genai neveikia savarankiskai. Pvz, kvapiojo zirnelio ziedu raudona spalva lemia A ir B genai, budami kartu. Esant tik vienam is ju, taip pat visiems recesyviniams aleliams, pigmentas nesusidaro ir ziedai yra balti.

Fenotipu santykis 9:6:1 susidaro tada, kai komplementiniai dominantiniai genai veikia savarankiskai, taciau lemia vienoda fenotipa. Pvz, moliugo vaisiu disko forma lemia A ir B genai, budami kartu. Esant tik vienam is ju vaisiai yra apskriti. Recesyviniai ju aleliai lemia pailga vaisiu forma.

Fenotipu santykis 9:3:3:1 susiodaro tada, kai komplementiniai dominantiniai genai veikia savarankiskai ir papildo vienas kita. Pvz, vistu skiautere gali buti riesuto, rozes, zirnio arba iprastos formos.

Epistaze – nealeliniu genu saveika, kai vieno geno aleliai slopina kito geno alelius. Genas slopintojas vadinamas supresoriumi. Sukryzminus dihibridus F2 palikuoniu pozymiai esant epistazei issiskiria tokiais santykiais: 12:3:1, arba 13:3

Fenotipu santykis 13:3 susidaro tada, kai supresorius atlieka tik slopinimo funkcija. Pvz, kai kuriu vistu veilsiu plunksnos yra baltos arba spalvotos ir priklauso nuo genu A ir B saveikos: A lemia pigmento susidaryma, o B slopina A geno poveiki. Recesyviniai ju aleliai taip neveikia. Todel spalvotas plunksnas lemia genotipas, turintis gena A ir neturintis B

Jei supresorius ne tik slopina, bet dar ir lemia pozymio vystymasi, fenotipu santykis yra 12:3:1. pvz, avizu grudu pilka spalva lemia genas B, juoda – genas A, kuris dar yra ir geno B slopintojas. Todel genams A ir B esant kartu grudai yra juodi, kaip ir esant vienam genui A. recesyviniai ju aleliai neveiklus, todel homozigotu grudai bespalviai.

Polimerija – reiskinys, kai dvi ar daugiau genu poru lemia vieno pozymio atsiradima, sustiprindami ji. Tokie pozymiai dazniausiai esti kiekybiniai ir juos isskirstyti I fenotipus negalima. Juos reikia ivertinti kiekybiskai. Tokiu pozymiu stiprumas paprastai priklauso nuo nuo polimeriniu dominantiniu genu skaiciaus, nes ju veikla sumine. Pvz, kvieciu grudu raudona spalva lemia
dvieju poru dominantiniai aleliai (AA,A1A1), o ju recesyviniai aleliai (aa,a1a1) neveikia pigmento sintezes ir recesyviniu homozigotu grudai yra bespalviai. Juo daugiau dominantiniu aleliu, juo stipresne grudu spalva ir atvirksciai. Kryzminant heterozigotinius hibridus tarpusavyje, fenotipu skaicius randamas pagal formule x=2n+1, cia n yra aleliu poru skaicius.

Polimeriniai zmogaus pozymiai yra ugis, svoris, odos pigmentacija, protiniai sugebejimai ir tt.

6. chromosomine paveldimumo teorija.

Prabego vos dveji metai nuo pakartotinio Mendelio desniu atradimo, o 1902m. Setonas ir boveri suvoke Mendelio desniu esme. Juos lemia chromosomu pasiskirstymas tarp dukteriniu lasteliu mitozeje.

Taciau nuoseklis chromosomine teorija Morgano ir jo bendradarbiu Bridzeso, startevanto, Miolerio buvo sukurta veliau, 1911-1919 metais. Jos esme:

• genas yra chromosomos dalis;

• toje pacioje homologiniu chromosomu vietoje (lokuse) – to paties geno strukturines atmainos;

• chromosomoje genu yra daug ir visi issideste linijiskai, vienas paskui kita;vienoje chromosomoje esantys genai paveldimi kartu, sukibe; jie sudaro ta pacia sankibos grupe.

• Kiek haploidiniame rinkinyje yra chromosomu, tiek yra ir sankibos grupiu.

Tirdami drozofla Morganas ir jo bendradarbiai atrado ir genetines rekombinacijos tipa, kuri pavadino krosingoveriu. Keiciamasi segmentais tarp homologiniu chromosomu. Sie tyrinetojai pasiule metoda genu vietai ir sekai chromosomose nustatyti. Pirmiausia ji buvo nustatyta drozofilos chromosomu.

Veliau chromosomine paveldimumo teorija papilde savoka genomas

Genomas – genu visuma haploidiniame chromosomu rinkinyje, platesne prasme – branduolio genu visuma.

Kai kurie chromosomines paveldimumo teorijos desniai ir savokos bendri visiems organizmams, o kai kurie is ju buvo pritaikyti tiriant kitokia geneine sandara turincius organizmus. Bakteriju DNR molekule, kurioje yra didzioji genu dalis (arba visi) irgi vadinama chromosoma. Dar placiau taikoma genomo savoka visoms savarankiskoms genetinems strukturoms: mitochondriju, plastidziu, plazmidziu DNR ir kt. Taigi visus organizmus vienija sie reiskiniai ir strukturos: chromosoma, genas kaip jos dalis, linijine genu seka chromosomoje, genu sankiba, sankibos grupes, genomas, krosingoverio tipo genetine rekombinacija.

7. Genetinis kodas, jo savybes. Mobilus genomo elementai (B. McClintoc). Geno dalumas (mutacija lozenge). Persidengiantis genetinis kodas.

Genetinis kodas – nukleotidu tripletu seka. DNR molekuleje, nulemianti Ar seka baltymu molekuleje. Genetinis kodas pateikiamas lenteleje RNR nukleotidu atzvilgiu, nes ne DNR, o butent RNR tiesiogiai dalyvauja baltymu sintezeje. 3 RNR nukleotidai, kurie nusako Ar vieta baltymo molekuleje, vadinami kodonu. Is 64 kodonu kombinaciju koduojanciu yra 61, o 3 kodonai UAA, UAC ir UGA vadinami terminaliniais. Jie Ar nekoduoja, bet nurodo transkripcijos ir transliacijos pabaiga.

Kodonas AUG yra startinis – juo prasideda transliacija. 1 kodonas koduoja 1 AR, bet 1 AR gali buti koduojama keliais kodonais – kodonais sinonimais. Tik 2 AR turi po 1 kodona. Didziausia informacine verte turi vidinis tripleto narys. Maziausia – treciasis. Si savybe, kad 1Ar gali koduoti keli kodonai, vadinama genetinio kodo issigimimu. Sis issigimiimas turi didele prasme, jis mazina mutaciju tikimybe, daro genetini koda stabilesni. Deja nuo mutaciju tai visiskai neisgelbsti.

Genetinis kodas yra kryptingas ir turi prasme tada, kai yra transliuojama 5’-3’ kryptim. Nukleotidas gali buti tik 1 kodono sudetyje. Tai irgi mazina mutaciju tikimybe. Svarbi genetinio kodo savybe – universalumas. Genetinis kodas tinka ir bakterijoms, ir eukariotams – vienodi kodonai koduoja vienodas AR. Vienintele iseitis is universalumo – kai kuriu organizmu mitochondriju DNR terminalinis kodonas UGA koduoja triptofana, pvz zmogaus.

Atrodytu, kad geno padetis genome yra stabili. Zhromosomos gali pasikeisti aleliniais genais, bet jie lokuse islieka. McClintoc tyre kukuruzu pigmentacija ir pastebejo, kad genas gali pakeisti vieta genome, gali pereiti i kita vieta. Jei tarp koduojanciu pigmentacija genu isiterpia kitas genas, jie tampa neveiklus ir grudas pasidaro bespalvis. Skirtingai nuo mutacijos si padetis nera stabili. Pasalinis genas vel gali pereiti i kita vieta, pigmento gamyba atsinaujins. Elementai, kurie gali keisti savo vieta, vadinami mobiliais genomo elementais. Mobilieji elementais rasti ir mielese, bakterijose, augaluose, zmoguje.

Reiskinys, kai i kuria chromosomos vieta isijungia nebudingas lokusui fragmentas, vadinamas transpozicija. Genomo mobilieji elementais skirstomi i dvi grupes: 1) insercines sekos, – nedideles DNR sritys, turincios tik tokiu genu, kurie koduoj pati isiterpimo procesa, jo mechanizma; 2) transpozonai – didesnes sritys (iki 25tukst nukleotidu), turincios savyje genu, kurie gali salygoti kokia nors organizmo savybe.

Mobilus elementai gali isiterpti i bet kuria genomo vieta arba tik tam tikrose vietose, i konkrecius genus. Tai priklauso nuo taikiniu, kuriuos atpazista palindromines sekos. Mobilus elementais gali patys perkelti save. Vieta genome jie gali keisti ivairiai.

Genomo mobilus elementai pazeidzia geno vientisuma, gali sukelti mutacijas. Isiterpe salia geno reguliacines srities, surikdo jos veikla. Isijungus ilgam fragmentui, chromosomos tampa nehomologinemis, pasireiskia padeties efektas, gali sustipreti genu ekspresija arba jie gali inaktyvuotis. Isiterpe elementai sukelia
translokacijas.

Manoma, kad mobilios sekos – tai genai, kurie iesko optimalios reguliuojancios zonos, arba tai reguliuojancios zonos, kurios iesko genu, kad galetu atlikti savo reguliacine funkcija. Mobilus elementai gali sokineti ne tik tarp chromosomu, bet ir tarp visu DNR turinciu strukturu. Transpoziciniu isiterpimu daznis 1/104-107 lasteliu vienoje kartoje. Mobiliuju elementu biologine prasme iki galo dar neisaiskinta. Tai gali buti vienas is gamtines mutagenezes budu – savotiska naturali genetine inzinerija.

DNR kai kurie genai persidengia – vienas ieina i kito geno ribas. Genai, turntys bendras sritis vadinami sanklotiniais (persidengianciais). Tokiu genu deka maza DNR molekule gali talpinti daugiau info. Onkogeninio bezdzioniu viruso genome genetinis kodas yra suspaustas i maziau, nei 3 nukleotidus vienai AR.

8. Visiskas ir nevisiskas genu sukibimas. Chromosomu krosoveriniai genolapiai, ju sudarymo principai.

Kai du ar daugiau genu vienoje chromosomoje, jie vadinami sukibusiais. Vienos chromosomos genau sudaro sukibimo grupe. Sukibimo grupe gali buti bet kurioje autosomoje ar lytineje chromosomoje. Mejozes metu skirtingu chromosomu genai i gametas skirstosi nepriklausomai. Tos pacios chromosomos genai mejozes metu neissiskiria ir i gametas patenka kartu. Kai abieju sukibusiu genu dominantiniai aleliai yra vienoje homologineje chromosomoje, o recesyviniai – kitoje, tokia padetis vadinama cis padetimi. Kai sukibusiu genu dominantiniai ir recesyviniai aleliai yra skirtingose chromosomose, tokia padetis vadinama trans padetimi. Kai genai yra vienoje sukibimo grupeje, palikuoniu pozymiai neissiskiria, susidaro du fenotipai. Dideli analizuojamo kryzminimo dihibridiniu palikuoniu nuokrypiai nuo santykio 1:1:1:1 rodo sukibusius genus. Sukibe genai ne visada paveldimi kartu. Mejozes metu tarp chromatidziu vyksta krosingoveris. Nekrosoveriniu gametu visada daugiau, nei nekrosoveriniu, nes ne visose gametose vyko krosingoveris.

Chromosomu genolapiai yra genu issidestymo ir santykinio atstumo tarp ju chromosomoje schemos.

Genu issidestymas chromosomoje nustatomas pasinaudojant krosingoverio reiskiniu. Jeigu genai issideste chromosomoje linijine tvarka, tai juo didesnis atstumas tarp ju, tuo dazniau chromosomos sudaro chiazmas ir keiciasi aleliais. Santykini atstuma tarp genu galima isreiksti krosingoveriu dazniu. Atstumo tarp genu vienetas – 1% persikryziavimu arba 1 morganida.

Krosingoverio daznis apskaiciuojamas ir analizuojamojo kryzminimo rezultatu pagal formule:

V=(a+c)/n * 100

Genu seka chromosomoje galima nustatyti pasinaudojus dvigubo krosingoverio analizes rezultatais.

9. Cromosomu molekuline struktura ir morfologija. Euchromatinas ir heterochromatinas.

Branduolio genai mitozeje yra apjungti i chromosomas. Prokariotu nukleotidas, mitochondriju bei plastidziu chromosoma sudaryta is ziedo formos DNR, susujungusios su ram tikrais baltymais ir RNR. Eukariotams chromosoma yra nukleoproteidas – baltymu ir DNR junginys. I sudeti ieina 40% DNR, 40% histoniniu baltymu ir 20% nehistoniniu baltymu. Histonai ir nehistonai yra strukturines funkcijos, palaiko genetine medziaga, gali buti replikacijos, reparacijos, transkribcijos fermentas. Tai chromosomu chemine struktura.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1777 žodžiai iš 5732 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.