Bendrosios įmonės
5 (100%) 1 vote

Bendrosios įmonės

TURINYS

1. Bendra įmonė: esmė ir vieta tarptautinio bendradarbiavimo sferoje

2. Bendros įmonės steigimo tvarka

2.1. Kūrimo prielaidų įvertinimas

2.2. Galimų partnerių parinkimas

2.3. Išankstinės derybos ir įmonės steigimo dokumentų projektai

2.4. Sutarties ir įstatų turinys

2.6. Steigimo dokumentų suderinimas ir įmonės registravimas

3. Bendros įmonės valdymas

4. Bendros įmonės įstatinis fondas

5. Darbas, jo apmokėjimas ir bendros įmonės fondai

6. Apskaita ir atskaitomybė bendroje įmonėje

Išvados

Literatūros sąrašas



-1-

-3-

-3-

-4-

-4-

-5-

-7-

-8-

-10-

-11-

-12-

-16-

-17-

1. BENDRA ĮMONĖ: ESMĖ IR VIETA TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO SISTEMOJE

Spartinant ekonominį ir socialinį vystymą, vis didesnę reikšmę įgauna ryšiai su užsienio šalimis. Šiandien jie tapo svarbiu veiks¬niu, garantuojančiu išplėstinės reprodukcijos dinamiškumą, spartesnę mokslo ir technikos pažangą. Plėtojant tarptautinius ryšius sėkmingiau sprendžiami socialiniai uždaviniai ir, o tai ne mažiau svarbu, padedama suartėti šalims ne tik su adekvačiomis, bet ir su skirtingomis visuomeninėmis santvarkomis.

Platus bendradarbiavimo su kitų šalių firmomis galimybių i panaudojimas, jų patirties ir tarptautinio darbo pasidalijimo tei¬giamų rezultatų perėmimas įgauna vis didesnę reikšmę pasaulinėje ūkininkavimo praktikoje.

Užsienio ryšių poveikis gamybai daugiausia pasireiškia tuo, kad įsigyjamos trūkstamos darbo priemonės, pirmiausia šiuolaikinė technika, įrengimai, naujausia technologija. Esminę reikšme normaliam atitinkamų šakų ir gamybų darbui turi gaunamos iš užsienio arba tiekiamos užsieniui žaliavos.

Su užsienio ryšių pagalba kai kurios šalys stato pramoninius ir kitus objektus, rengia įvairaus lygio nacionalinius darbuotojus. Ekonominiai bei mokslo ir technikos ryšiai su užsieniu įgalina spartinti mokslo ir technikos pažangą. Tai pasiekiama ne tik įsigyjant naujausią techniką ir technologiją, bet ir derinant veiklą, sujungiant išteklius ir pastangas numatytiems tikslams pasiekti.

Tarptautinė rinka — tai ne tik naujos technikos ir technologijos šaltinis, bet ir patikimas kokybės patikrinimo kriterijus: pre¬kės, įgavusios jos pripažinimą, objektyviai tampa geros kokybės etalonu. Mokslinė techninė ir pramoninė kooperacija įgalina su¬trumpinti šiuolaikinės technikos sukūrimo ir jos gamybos orga¬nizavimo laiką ir su jos pagalba gaminti produkciją, turinčią kur kas geresnes kokybines charakteristikas.

Ekonominių ryšių su užsieniu efektyvumas (laiko ir lėšų tau¬pymas) tapo priemone, spartinančia ekonomikos vystymą, didi¬nančia nacionalinių pajamų prieaugio dalį, skirtą vartojimui. Ry¬šių plėtojimas turi vis didesnę reikšmę sprendžiant tokį svarbų klausimą, kaip liaudies vartojamų prekių ir paslaugų poreikių visapusiškesnis tenkinimas. Prekybiniai ryšiai ir bendradarbiavimas su užsienio šalimis leidžia gauti naudą iš tarptautinio darbo pasidalijimo, gerina šalių tarpusavio santykius, pasitikėjimą.

Ryšių su užsieniu ekonominiai ir pagaliau politiniai rezultatai galėjo būti geresni, jeigu praeityje būtų visapusiškiau panaudo¬jamos visos galimybės. Pirmiausia tai pasakytina apie užsienio ekonominių ryšių planavimo ir valdymo netobulumą, įmonių ir susivienijimų veiklos detalų reglamentavimą, jų nušalinimą nuo tiesioginių ryšių su užsieniu ir kt.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad ekonominių santykių srityje tikslingiau yra plėtoti ryšius, susijusius su didesniu gamybos specializavimu ir kooperavimu, kurti bendras įmones, mokslinius-gamybinius kompleksus.

Sustingimas pasaulinėje socialistinėje rinkoje atspindi neigia¬mus tarpusavio prekybos struktūros, susiklosčiusios pastaraisiais dešimtmečiais, padarinius. Eksporto išteklių, pirmiausia naujų technologijų, mokslui imlios mašinų gamybos produkcijos, geros kokybės plataus vartojimo gaminių ir kt. deficitas neleido pre¬kyboje sumažinti nuostolių, kuriuos lėmė sumažėjusios naftos, duju ir kai kurių kitų žaliavinių išteklių kainos.

Tokia nepalankia situaciją lemia daugelis priežasčių — nacio¬nalinės ekonomikos uždarumas ir vėlesnis įsijungimas į pasaulinę rinka, patirties dirbti joje stoka, konkurencija ir kt. Be abejo, negalima ignoruoti ir politinės sistemos. Šalies vietą pasaulio rinkoje apibūdina ne tiek prekybiniai ryšiai, kiek įsijungimo į gamybinę veiklą mastai.

Būtina ekonominių ryšių su užsieniu praktikoje taikyti naujas, efektyvesnes, lankstesnes bendradarbiavimo formas, garantuojan¬čias įvairių gamybinių santykių suderinimą, bendradarbiavimo stabilumą. Kaip parodė pasaulinė praktika, geriausiai šiuos rei¬kalavimus atitinka mišrios bendrovės, bendros įmonės. Čia skiriamos keturios bendrovių rūšys: 1) paprastoji, kurios dalyviai bendrai tvarko bendrovės -reikalus ir bendrai atsako kreditoriams visu įneštu turtu; 2) pilnoji – dalyviai bendrai verčiasi kokiu nors verslu ir solidariai atsako kreditoriams visu savo turtu; 3) komanditinė – dalis dalyvių yra pilnieji bendrininkai ir atsako kreditoriams neribotai, o kita dalis – komandistai – atsako tik savo įnašais; 4) aprėžtos atsakomybės – dalyviai atsako tik savo įnašais, o pelną skirstosi proporcingai įnašams.

Vakarų ekonominėje
terminologijoje vartojamos dvi mišrių (bendrų) įmonių sąvokos: „joint ventures“ (bendros rizikos) ir ,,rnixcd companies“ (mišrios įmonės). Pirmoji sąvoka yra pla¬tesnė negu mišrios įmonės, nes apima daugelį tarpusavio veiklos rūšių, taip pat ir kontraktinius ryšius tarp firmų.

Apskritai bendrų įmonių sąvoka galima būtų traktuoti kaip tiksliai apibrėžtą ekonominio bendradarbiavimo ryšių formą, ku¬riai būdinga bendras turtas, bendra veikla ir valdymas, bendras pelno ir rizikos dalijimasis.

Užsienyje mišrios bendrijos vadinamos įvairiai: bendrija, kompanija, firma, įmonė, korporacija. Tai priklauso nuo ša¬lyje pasirinktos juridinės terminologijos: JAV — korporacijos, kon¬tinentinėje Europoje — akcinės bendrovės ir t. t. Mūsų nuomone, tokio tipo įmones geriausiai būtų vadinti „bendromis įmonėmis“.

Išvystytose Vakarų šalyse mišrios bendrijos yra seniai prak¬tikuojama kompanijų organizavimo forma. Valstybinės-privačios,

0 vėliau ir tarptautinės bendrijos, jungiančios keliu šalių partnerių kapitalus, yra mišrių bendrijų išeities forma. Ši specifinė kapitalo išvežimo forma įgalina lengviau įsijungti į kitų šalių ekonomiką, visapusiškiau panaudoti savą ir užsienio mokslinį po¬tencialą, gamybines ir finansines galimybes, gauti tam tikras lengvatas.

Bendrų įmonių kūrimo, jų veiklos organizavimo patirties su¬kaupę turime kol kas mažai. Tačiau veiklos pradžią, kūrimą bei veiklą reglamentuojantys dokumentai įgalina teigti, kad bendros įmonės gali būti įvairios. Jos gali būti klasifikuojamos remiantis įvairiais kriterijais. Bene svarbiausias klasifikavimo požymis — veiklos pobūdis. Čia galima būtų skirti gamybinio (pramonė, že¬mės ūkis, statyba) ir negamybinio (turizmas, prekyba, draudimas ir kt.) pobūdžio įmones. Pagal partnerius gali būti skiriamos na¬cionalinės bendros įmonės, kai partneriai yra tos šalies atstovai (gali būti net įvairių nuosavybės formų), ir tarptautinės, kai įmonės partneriai yra iš skirtingų šalių.

Bendrų įmonių kūrimą Respublikoje tikslai gali būti ir dažniausiai yra tokie:

1. Įsigyti (pasitelkti) iš užsienio naujausia techniką ir technologija bei operatyviai ja taikyti gamyboje, nes tai, kas yra gau¬nama tradicinėmis formomis (prekyba, licenzijos, įrengimu pirkimas ir kt.), ne visada yra geriausia, be to, ilgokai diegiama.

2. Perimti užsienio patirtį valdymo, marketingo srityje, su¬vienyti gamybinius pajėgumus, finansinius išteklius ir kt.

3. Didinti eksportą į užsienį, ypač gerinti jo struktūra, panaudoti partnerio žinias ir ryšius.

4. Visapusiškiau tenkinti vietinės rinkos ne tik gamybos priemonių, bet ir plataus vartojimo reikmenų bei paslaugų poreikius.

Tačiau partnerių tikslai gali būti nevienodi. Dabar svarbiausia panaudoti užsienio lėšas, siekti geriau pažinti partnerio vietines sąlygas, jo ryšius, turint tikslą išeiti į partnerio šalies rinka. Partneris suinteresuotas eksportuoti į mūsų rinka arba bendros įmonės pagaminta produkcija realizuoti vietinėje rinkoje ir dažnai: nesuinteresuotas ta produkcija eksportuoti i užsienio rinką. Tuo tarpu mums tai yra labai svarbu dėl daugelio priežasčių. Pir¬miausia dėl to, kad norime gauti valiutos ir kompensuoti užsienio partnerio pelno valiutine dalį. Užsienio partneris neretai orientuojasi ir į tai, mūsų Respublikoje palyginti mažas specialistų ir darbininkų darbo apmokėjimo lygis, o gaunamas grynas pelnas yra arba turi būti didesnis negu panaudojus kapitalą kitoje šalyje ar sferoje.

2. BENDROS ĮMONĖS STEIGIMO TVARKA

Praktiškai bendros įmonės kūrimo procesą sudaro tokie šeši etapai:

1. Išnagrinėjamos ir įvertinamos prielaidos kurti bendrą įmonę.

2. Parenkami galimi partneriai.

3. Organizuojamos derybos kurti bendrą įmonę.

4. Parengiami steigimo dokumentų (sutarties, įstatų, techninio-ekonominio pagrindimo) projektai.

5. Suderinami steigimo dokumentai ir pasirašomi.

6. Atliekami bendros įmonės registravimo darbai.

Visų šių etapų darbai yra reikšmingi, todėl būtina juos detaliau aptarti.

2.1. Kūrimo prielaidų įvertinimas

Darbas, susijęs su bendros įmonės steigimu, pradedamas įvertinant partnerių galimybes organizuoti ir vykdyti gamybą bei realizuoti produkciją konkurencijos sąlygomis. Kur realizuoti produkciją, sprendžia pati įmonė, atsižvelgdama į konkrečią situacija. Ji gali būti realizuojama vidaus, užsienio partnerio ar trečiųjų šalių rinkoje arba atitinkamomis dalimis įvairiose rinkose ir kt. Tačiau reikia turėti galvoje tai, kad, investuodamas kapitalą į bendrą įmonę, partneris tikisi labai apibrėžtos, jam įstatymiškai priklausančios dalies pelno, gauto iš įmonės veiklos. Kaip šiuo atveju gauti konvertuojamą valiutą išmokėti partneriui, apmokėti gamybinį importą ir kt.?

Vadinasi, viena iš prielaidų kurti bendrą įmonę yra ta, kad turi būti garantuoti tokios įmonės atsiskaitymai su užsienio part¬neriais savomis valiutinėmis įplaukomis.

Valiutinių įplaukų šaltiniai gali būti įvairūs: eksportuojant dalį produkcijos, taip pat ir per užsienio partnerio realizavimo tinklą (jeigu jis tuo suinteresuotas); nustatyta tvarka parduodant produkciją, teikiant paslaugas užsieniečiams, gyvenantiems Res¬publikos teritorijoje, arba čia esančioms jų
išmo¬kant užsieniečiams priklausančią dalį produkcijos (savo ir kitų įmonių gamybos) tiekimų sąskaita; parduodant produkciją ar tei¬kiant paslaugas vietos įmonėms ir organizacijoms, turinčioms kon¬vertuojamos valiutos; išeinant į trečiųjų šalių rinką ir kt. Šiuo atveju patenkama į konkurencines sąlygas ir būtina įvertinti įmonės galimybes išsilaikyti toje rinkoje.

Kaip žinoma, svarbus bendros veiklos aspektas yra gauti iš užsienio ir panaudoti savo pažangiausią techniką bei technologiją, o tai ne visada pavyksta. Vadinasi, ir patekti į užsienio rinką bei išsilaikyti joje sunku dėl įvairių priežasčių. Viena iš opiausių mūsų ekonomikos problemų – prasta produkcijos kokybė. Todėl, prieš priimant sprendimus bendros įmonės kūrimo reikia iš anksto įvertinti: numatomos gaminti produkcijos realizavimo ga¬limybes pasaulinėje ir vietos rinkose; kainų kitimo tendencijas; žaliavų gavimo šaltinius, pobūdį, sąlygas; aprūpinimo technika bei technologija galimybes; gamybos organizavimo aspektus (uždaras-atviras technologinis ciklas) ir pagaliau nauda, kuri bus gauta iš bendros veiklos.

Šiame etape reikia parengti numatomos kurti bendros įmonės modelį, apimantį organizacinę struktūrą, gamybinį aprūpinimą, ūkinės-finansinės veiklos ribas, t. y. ribinį kapitalo dydį, taip pat ir užsienio valiutos; darbuotojų, taip pat užsieniečių, skaičių; ga¬mybos apimtį; metinę pelno masę; reikiamų įrengimų parametrus ir kt. Tai reikalinga norint mažiau sugaišti laiko deryboms, svars¬tant nepagrįstus ir neperspektyvius modelius arba įžvelgus nepa¬grįstus partnerio ketinimus. Suprantama, derybų metu parengtas įmonių veiklos modelis gali ir, matyt, turi keistis, nes idealiai sutapti partnerių ketinimai ir galimybės negali.

Priėjus išvadą, kad tikslinga kurti įmonę, reikia parinkti part¬nerį.

2.2. Galimų partnerių parinkimas

Partneriais gali būti valstybė, privačios kompanijos, juridiniai ir fiziniai asmenys, įmonės, organizacijos, kooperatyvai, vals¬tybinis ir privatus kapitalas. Partneriais gali būti įvairios vals¬tybinės ir nedidelės mokslinės techninės firmos ir pan.

Kai galimi partneriai jau žinomi, ieškoma konkrečių kandi¬datų. Juos galima pasirinkti naudojant įvairius informacijos šaltinius: tarptautinių parodų medžiagą, reklaminius firmų prospektus, informaciją iš užsienio prekybos organizacijų, prekybos ir pramonės rūmų, informaciją, gautą asmeninių kontaktų pagrindu, ir kt.

2.3. Išankstinės derybos ir įmonės steigimo dokumentų projektai

Numatytiems kandidatams į partnerius siunčiami pasiūlymai bendradarbiauti, kartu teiraujamasi apie jų dalyvavimo sąlygas, dokumentines žinias apie jų juridinį statusą ir finansinę būklę. Iš būsimo partnerio galima gauti visą informaciją, kuri tiesiogiai susijusi su bendros įmonės kūrimu. Kitokio pobūdžio informacijos jis teikti neprivalo.

Turint atitinkamus dokumentus ir informaciją, galima vesti derybas, kurių metu aptariama organizacinė, gamybinė įmonės struktūra, įnašai, partnerių dalyvavimo pobūdis, įmonės veiklos tvarka ir sąlygos. Šiame etape yra surašomas protokolas, kuris neįpareigoja nė vieno partnerio, jeigu jame konkrečiai nėra su¬tarta ar įsipareigota kuriuo nors klausimu. Derybos gali užtrukti ilgai. Kuo labiau patyrę partneriai, tuo visapusiškiau nagrinėjami konkretūs rengiamų dokumentų punktai.

Kitas derybų etapas — konkrečių bendros įmonės dokumentų aptarimas: sutarties, kuri įgauna juridinę galią; įstatų, kuriuose atsispindi įmonių vidinė struktūra ir valdymo tvarka; suderintų dokumentų pasirašymo laikas ir vieta.

Pasirašytų dokumentų tvirtinimo ir bendros įmonės registra¬vimo tvarka reguliuojama atitinkamais normatyviniais doku¬mentais.

2.4. Sutarties ir įstatų turinys

Esant skirtingiems bendrų įmonių (bendrijų) tipams (papras¬toji, pilnoji, aprėžtos atsakomybės ir kt.), sutarčių ir įstatų vaid¬muo nevienodas. Sutartis dėl bendros įmonės kūrimo — tai dokumentas, nusakantis partnerių santykius įmonės kūrimo, jos veiklos ir likvidavimo procese. Įmonės įstatai — dokumentas, reglamen¬tuojantis vidaus darbo taisykles, įmonės vidaus struktūrą, santykius su jos dalyviais ir trečiaisiais asmenimis. Į sutartį papras¬tai įtraukiami ir pagrindiniai įstatų teiginiai. Partneriai įstatus gali keisti bet kada, savo nuožiūra, tuo tarpu padarius bet kokius pakeitimus sutartyje, reikia įmone perregistruoti.

Esant sutarčiai dėl pilnosios bendrijos, įstatai gali būti ne¬rengiami. Esant sutarčiai dėl paprastosios ar aprėžtos atsako¬mybės bendrijos, reikalinga ir sutartis, ir įstatai (registracijos metu).

Dabar galiojantys juridiniai aktai nėra pakankamai efektyvus organizuoti bendras įmones ir reguliuoti jų veiklą. Šalys turi di¬deles teises kurdamos steigimo dokumentus. Tačiau dėl žinomų priežasčių užsienio partneriai šioje srityje yra sukaupę didelę patirtį ir tokių dokumentų rengimo rezultatai ne visada yra nau¬dingi pradedančiam vietiniam partneriui. Todėl sutartyje būtina įrašyti, kad, ją pasirašius, visos ankstesnės sutartys ir įsiparei¬gojimai neturi galios. Taigi atitinkamas sutarties parengimo lygis yra svarbus pagrindas įgyvendinti abiejų partnerių tikslus. Su¬tartis dėl bendros įmonės nebūtinai gali būti
vienintelis jos funk¬cionavimo pagrindas. Bendra įmonė gali būti sukurta pasirašius daugelį papildomų sutarčių („sutarčių paketą“), susijusių su pa¬grindine sutartimi dėl bendros įmonės.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2323 žodžiai iš 7397 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.