Bendrosios pasiūlos veiksniai ir jos kitimas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Bendrosios pasiūlos veiksniai ir jos kitimas Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 3

1. BENDROJI PASIŪLA IR JOS KITIMO VEIKSNIAI 5

1.1. Bendrosios pasiūlos samprata ir pokyčiai 5

1.2. Darbo užmokesčio ir kainų suderinimas 11

1.3. Bendrosios pasiūlos (kaštų) infliacija 13

2. BENDROSIOS PASIŪLOS VEIKSNIAI IR JŲ KAITA LIETUVOJE 15

IŠVADOS 21

LITERATŪRA 22

ĮVADAS

Kiekviena valstybė siekia užtikrinti stabilų šalies ekonominį augimą, tačiau šio tikslo siekimas paprastai yra susijęs su bendrosios pasiūlos ir bendrosios paklausos suderinimo politika. Bendroji pasiūla atspindi bendrojo produkto kiekį, kurį šalies gamintojai gali bendrai pasiūlyti per tam tikrą laikotarpį, esant tam tikrai kainai. Svarbiausi veiksniai, lemiantys bendrosios pasiūlos pokyčius, yra darbo užmokestis ir darbo našumas. Darbo užmokesčio augimas gali neigiamai paveikti bendrosios pasiūlos apimtis, jei neužtikrinamas nuoseklus ir kitų kainų augimas. Šiuo atveju darbo užmokesčio didejimas mažina gamintojų pelną. Taip pat gamintojai turi užtikrinti nuolatinį darbo našumo didėjimą, kuris leidžia sumažinti gamybos sąnaudas, tenkančias vienam darbuotojui, ir taip padidinti gamintojų gaunamą pelną bei didinti bendrąją pasiūlą šalyje.

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, pastaraisiais metais buvo pastebimas itin spartus bendrojo vidaus produkto augimas, optimistiškai nuteikęs daugelį šalies ekonomikos subjektų. Sparčiai didėjanti bendroji šalies paklausa ir teigiami gyventojų lūkesčiai lėmė tai, kad šalies gamintojai, prekybininkai bei importuotojai turėjo užtikrinti tinkamą pasiūlos apimtį. Tačiau įstojimas į Europos Sąjungą, lėmęs itin sparčius emigracijos iš Lietuvos tempus, ir kiti makroekonominiai veiksniai privertė darbdavius intensyviai didinti darbo užmokestį visoms darbuotojų grupėms. Darbo užmokestis pastaraisiais laikotarpiais smarkiai viršijo darbo našumą. Šis skirtumas tarp darbo užmokesčio ir darbo našumo, be kita ko, atsirado dėl to, kad šalies gamintojai neskyrė deramo dėmesio inovacijoms ir investicijoms bei jų pritraukimui iš potencialių užsienio investuotojų.

Šiame darbe aptarsime teorinius bendrosios pasiūlos modelius bei jos pokyčius nulemiančius veiksnius. Taip pat bus analizuojamos dabartinės bendrosios pasiūlos tendencijos Lietuvoje ir jas nulemiantys tarptautiniai bei šalies vidiniai veiksniai.

Darbo tikslas- remiantis teoriniais bendrosios pasiūlos makroekonomikoje modeliais, aptarti bendrosios pasiūlos tendencijas ir jos pokyčius lemiančius veiksnius Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti bendrosios pasiūlos sampratą.

2. Nusakyti bendrosios pasiūlos pokyčius lemiančius veiksnius.

3. Aptarti bendrosios pasiūlos infliacijos priežastis ir pasekmes.

4. Aprašyti bendrosios pasiūlos tendencijas Lietuvoje.

Rašant darbą buvo naudotasi lietuvių bei užsienio autorių metodine literatūra, kurioje aprašomi bendrosios pasiūlos modeliai. Bendrosios pasiūlos tendencijos Lietuvoje aprašyti buvo naudota Statistikos departamento informacija, analitiniai darbai.



1. BENDROJI PASIŪLA IR JOS KITIMO VEIKSNIAI

1.1. Bendrosios pasiūlos samprata ir pokyčiai

Bendroji pasiūlos analizė padeda spręsti ekonomikos prisitaikymo prie įvairių svyravimų, (pavyzdžiui, prie naftos kainų didėjimo 1973-1974m. ir 1979-1980m. arba jų kritimo 1985-1986m.) mechanizmą.

Pasiūla ekonomikoje – tai gamybos apimties ir kainų kitimo elementas, todėl bendrosios pasiūlos analizė padeda suprasti infliacijos mechanizmą, nedarbo ir infliacijos kompromiso sprendimo būdus.

Bendroji pasiūla (AS-aggregate supply)- prekių ir paslaugų kiekis, kuri gamintojai gali ir nori parduoti rinkoje, esant atitinkamam kainų lygiui.

Bendrosios pasiūlos teorija – mažiausiai ištyrinėta makroekonomikos sritis. Priežastis, kad esama skirtumų tarp idealios ekonomikos, kurios gamybos apimtis visada yra tokio lygio, kurį sąlygoja visiškas užimtumas, ir realios ekonomikos, kurios darbo rinka lėtai prisitaiko prie bendrosios paklausos pokyčių.

Bendroji pasiūla rodo ne fiksuotą pasiūlos dydį, o pasiūlos srautą ir jo kitimą, priklausantį nuo kainų, darbo užmokesčio, technikos lygio t.t.

Bendrosios pasiūlos kreivė (aggregate supply curve) – kainų lygio ir bendrosios pasiūlos tiesioginės priklausomybės grafinis pavaizdavimas.

Realiojo nacionalinio produkto ir kainų lygio kitimo ryšį, kai kiti bendrosios pasiūlos veiksniai yra pastovūs (ceteris paribus), rodo pasiūlos kreivė AS. Jei kaina yra P1, firmos pasirengusios gaminti produkcijos Y1. Firmų pageidaujama gamybos apimtis priklauso nuo kainų, kurias jos gauna pardavusios savo prekes, ir kainų, kurias jos moka už darbą ir kitus gamybos veiksnius. Vadinasi, bendrosios pasiūlos krevė AS atspindi gamybos veiksnių, ypač darbo rinkos, taip pat prekių bei paslaugų rinkų, sąlygas.

Iš pradžių AS kreivė yra nuožulni, o vėliau statėja. Taip yra todėl, kad, kol gamyba nėra pasiekusi savo potencialaus lygio, kol firmos turi nerealizuotų gamybos pajėgumų ir yra laisvos darbo jėgos, nežymiai padidėjęs kainų lygis lemia didesnį gamybos apimties padidėjimą. Aprašytieji dėsningumai būdingi trumpiesiems laikotarpiams.

Potencialusis (galimasis) bendrasis vidaus (nacionalinis) produktas (Yp- potencial gross domestic (national) product)- didžiausias tikrosios produkcijos apimties lygis, kurį šalies ūkis geba pagaminti per tam
tikrą laiką visiškai panaudojant visus turimus gamybos veiksnius.

Potencialaus produkto lygis priklauso nuo šalies darbo jėgos dydžio ir vidutinio darbo našumo, priklausančio nuo technikos būklės ir kapitalo kiekio, tenkančio vienam darbuotojui ir rodo ekonomikos galimybių ribą.

Trumpojo laikotarpio bendrosios pasiūlos kreivė (SRAS- short run aggregate supply curve) tai bendrojo kainų lygio ir gamybos apimties sąryšis, kai nedaug padidėjęs arba išlikęs tas pats kainų lygis lemia žymų gamybos apimties padidėjimą.Bendrosios pasiūlos kreivė

Pasiekus firmos atitinkamas gamybos plėtimo ribas, tolesnis gamybos didėjimas galimas tik gerokai pakilus kainoms, nes ima didėti gamybos kaštai. Priešingu atveju bus gaunamas vis mažesnis bendrojo produkto prieaugis.

Trumpuoju laikotarpiu kainos yra nelanksčios ir negali staiga prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Todėl trumpojo laikotarpio bendrosios pasiūlos kreivė nėra vertikali linija.

Trumpojo laikotarpio bendrosios pasiūlos kreivė

Jei kainos ir gamybos apimtis ir toliau didėja, ima keistis anksčiau laikyti pastoviais bendrosios pasiūlos veiksniai, darbo užmokestis ir kitų gamybos veiksnių kainos.

Jei visi gamybos veiksniai iki galo panaudoti, taip pat ir darbo rinkoje yra visiškas užimtumas, tai nacionalinis produktas pasiekia potencialųjį savo lygį Yp, o bendrosios pasiūlos kreivė virsta vertikalia tiese. Ji vadinama ilgojo laikotarpio bendrosios pasiūlos teise- LRAS.

Ilgojo laikotarpio bendrosios pasiūlos kreivė (LRAS- long run aggregate supply curve)- tai bendrojo kainų lygio ir gamybos apimties sąryšis, kai ryškiai pakilusios kainos nepadidina realiosios gamybos apimties.Ilgojo laikotarpio bendrosios pasiūlos kreivė

Vertikali ilgojo laikotarpio bendrosios pasiūlos kreivė rodo, kad ilguoju laikotarpiu gamybos apimtis nepriklauso nuo kainų lygio, o ją lemia kapitalo ir darbo sąnaudos bei naudojama technologija. Vadinasi,

Y= F(K,L)=Yp.

Ekonomikos funkcionavimą trumpuoju laikotarpiu nagrinėja keinsizmo ekonominė teorija, o ilguoju laikotarpiu- klasikinė ekonomikos teorija. Kadangi apibūdinant AS ekonomistai nesutaria, todėl remiantis keinsistine ir klasikine teorija sukurtas eklektiškas (bendrasis) bendrosios pasiūlos modelis, jungiantis skirtingas pažiūras. Šiame modelyje AS kreivė sudaryta iš 3 dalių: pirmoji- horizontali (arba keinsistinė), kai nacionalinis produktas kinta, o kainų lygis lieka nepasikeitęs, antroji- vertikali (arba klasikinė), kai nacionalinis produktas nesikeičia ir užtikrina visišką užimtumą, o kainų lygis kinta, trečioji- tarpinė dalis, kai kinta realusis nacionalinės gamybos produktas ir kainų lygis.

Bendrosios pasiūlos kreivė rodo realųjį nacionalinį produktą, kuris bus pagamintas, esant atitinkamam kainų lygiui. Yp rodo potencialųjį realiosios gamybos apimties lygį, kuris užtikrina visišką užimtumą. Kitaip tariant, šis gamybos apimties lygis gali būti pasiektas, esant naturaliam nedarbo lygiui. Horizontali AS atkarpa rodo realųjį bendrąjį nacionalinį produktą, kuris yra mažesnis už analogišką produktą, galima pagaminti, esant visiškam užimtumui. Ši AS atkarpa rodo, kad ekonomiką ištikęs nuosmukis, ir nedarbas viršija naturaliojo nedarbo normą, t.y. firmose lieka nepanaudotų gamybinių pajėgumų ir yra laisvos darbo jėgos. Esant tokiai ekonominei situacijai įmanome didinti gamybos apimtį, įtraukiant į gamybą papildomos darbo jėgos ir kitų materialinių išteklių, nedidinant jų kainų. Ir priešingai, jei realioji gamybos apimtis mažėtų, tai prekių ir gamybos veiksnių kainos liktų nepasikeitusios.Bendrasis bendrosios pasiūlos modelis

Horizontali AS atkarpa vadinama žymaus anglų ekonomisto Dž. M. Keinso garbei. Dž. M. Keinsas, nagrinėdamas Didžiosios depresijos 1929-1933 m. būklę, aiškino, kad gamintojai gali plėsti gamybą, esant tam pačiam kainų lygiui. Ši AS kreivės dalis rodo realųjį produktą, kuris yra žymiai mažesnis už potencialųjį produktą. Vadinasi, ji apibūdina AS, kai ekonomiką ištikęs nuosmukis, ir nedarbas viršija natūraliojo nedarbo normą. Šalies firmos tuomet nepanaudoja daug gamybinių pajėgumų, yra daug laisvos darbo jėgos. Todėl, esant tokiai situacijai, tiek 1) darbo jėga, tiek 2) kitus meterialinius išteklius galima įtraukti į gamybą, nedidinant kainų.

Klasikinė AS dalis rodo, kad ekonomika pasiekė visiško užimtumo arba natūraliojo nedarbo lygį. Didinti gamybos toliau neįmanoma, nes kainų didėjimas realiojo nacionalinio produkto apimties, kadangi ekonimika jau dirba visu pajėgumu ir jau pasiekė savo gamybos galimybių ribą. Galimas tik vienas kelias- kad kai kurios firmos plės gamybą, siūlydamos didesnę kainą už naudojamus gamybos veiksnius nei kitos firmos. Jei visi gamybos ištekliai jau naudojami, tai vienos firmos gamybos didinimas reiškia kitos firmos gamybos mažinimą. Dėl šių procesų 1) kainos kils, 2) realioji gamybos apimtis išliks pastovi.

Tarpinė AS dalis rodo, kad, padidėjus realiojo nacionalinio produkto gamybai nuo Y1 iki Yp, pakyla kainos. Tokia situacija susidaro todėl, kad: 1) visiškas užimtumas negali būti pasiektas visose rinkose vienu metu. Tarpinėje AS dalyje vienose rinkose gali būti darbo jėgos perteklius, o kitose- trūkumas; 2) kai kurios įmonės priverstos naudoti senesnius ir mažiau efektyvius įrengimus arba priima į darbą
žemesnės kvalifikacijos darbuotojus. Tai sąlygoja didėjančius firmos kaštus ir didina prekių kainas.

Bendrosios pasiūlos kiekio pokyčiai ir AS kreivės poslinkiai rodo realiojo nacionalinio produkto dinamiką.

AS kitimą trumpuoju laikotarpiu veikia tie patys veiksniai, kurie lemia pasiūlą atskiros prekės rinkoje (gamybos kaštai ir technologija); agregatyvumo laipsnis neturi vaidmens. Ilguoju laikotarpiu AS priklauso nuo potencialiosios produkcijos apimties. Ekonomikos galimybės per tam tikrą laikotarpį sukurti prekių ir paslaugų kiekį (arba potencialiosios produkcijos didėjimas) priklauso nuo: 1) naudojamų gamybos veiksnių (žemės, darbo, kapitalo) kiekio ir kokybės (pastarąją lemia darbo jėgos kvalifikacija); 2) gamybos technologijos lygio. Dažnai ekonomikos galimybės parodomos pagamintos produkcijos kiekiu vienam gamybos veiksniui.

AS kreivės poslinkiai į AS1 padėtį 5 paveiksle rodo, kad bendroji pasiūla padidėjo klasikinėje ir tarpinėje AS dalyse, paslinkdama į dešinę ir rodydama, kad bus daugiau pagaminama realiojo bendrojo nacionalinio produkto nepasikeitusiomis kainomis. Keinsistinėje AS1 dalyje bendrosios pasiūlos padidėjimas rodo kainų sumažėjimą iki P1, esant įvairiems produkto gamybos lygiams.

AS kreivės poslinkiai į padėtį AS2 rodo bendrosios pasiūlos realiojo nacionalinio produkto sumažėjimą.

Vienas svarbiausių AS pokyčius lemiančių veiksnių yra darbo užmokestis- tai svarbiausias kaštų elementas. Jei darbo užmokestis padidėjo, kitų gamybos veiksnių kainoms nepasikeitus, tai padidėja gamybos išlaidos ir sumažėja gamintojų pelnas. Tuomet firmos mažina gamybos apimtį. Bendroji pasiūla sumažėja, AS kreivė pasislenka į kairę. Sumažėja realusis bendrasis nacionalinis produktas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1840 žodžiai iš 6029 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.