KOLPINGO KOLEGIJA
FINANSŲ APSKAITOS KATEDRA
Bendrosios vadybos funkcijos
(Vadybos pagrindų referatas)
Darbą atliko:
F-2 kurso studentė
Jūratė Riaukaitė
Darbą tikrino:
Dėst.Ramunė Čiarnienė
Kaunas 2004 m.
Turinys
ĮVADAS…………………………………………………………….
…………………………………..3
1. Bendrosios vadybos
funkcijos……………………………………………………..
………..4
1.1.Planavimas……………………………………………………
……………………………………4
1.2.Organizavimas…………………………………………………
…………………………………5 1.2.1.Organizacijos struktūros
samprata ir valdymo lygiai…………………………….6
1.3.Valdymas……………………………………………………..
……………………………………7
1.3.1.Valdymo sprendimų priėmimo
metodai………………………………………………8
1.4.Kontrolė……………………………………………………..
……………………………………10
1.5.Vadovavimas…………………………………………………..
……………………………….12
IŠVADOS………………………………………………………….
………………………………….14
NAUDOTA
LITERATŪRA……………………………………………………….
……………15
ĮVADAS
Temos aktualumas: Studijuojat vadybos pagrindus, būtina žinoti jos
funkcijas, kam jos skirtos ir reikalingos, nes tik tada bus galima taikyti
ne tik teoriniuose darbuose, bet ir praktikoje.
Darbo tikslas: apibūdinti vadybos pagrindines funkcijas.
Darbo uždaviniai:
• Apibūdinti pagrindines vadybos funkcijas.
• Suformuluoti išvadas;
Darbo objektas: vadybos pagrindų funkcijos.
Darbo metodai:
• Mokslinės literatūros paieška;
• Pagrindinių vadybos funkcijų apibūdinimas:
✓ Planavimas;
✓ Organizavimas;
✓ Valdymas;
✓ Kontrolė;
✓ Vadovavimas;
Darbo atlikimo etapai:
• Literatūros paieška;
• Literatūros analizė, formuojant teorinę – metodinę bazę;
• Rezultatų pateikimas;
Rezultatai:
• Panaudojus surinktą literatūra, apibūdintos svarbiausios vadybos
funkcijos,jų pobūdis ir pasireiškimas praktikoje.
• Pateiktos asmeninės išvados;
1. Bendrosios vadybos funkcijos
1. Planavimas
Planavimas – tai racionalumo principu pagrįstas būsimos veiklos
sumanymas. Galima sakyti, kad tai ypatinga sprendimų rūšys, nukreipta į
trokštamą konkrečią ateitį, kurios nori vadovai. Planavimo procesas yra
nenutrūkstamas, nes neturi nei pradžios, nei pabaigos. Su planavimu labai
glaudžiai susijęs prognozavimas. Jei planavimo metu yra numatoma būklė,
tai prognozavimas tą būklę vysto. Planuojant reikia laikytis šių
pagrindinių reikalavimų:
1) Garantuoti, kad atliktų planiniai dydžiai ir realios sąlygos,
kuriomis tie dydžiai gali būti pasiekti. Tik tokie planai bus
realūs.
2) Būtina dalinius planus sujungti į bendrą sistemą, t.y. turi būti
įgyvendintas planavimo specializavimo ir kooperavimo principas.
3) Būtinas alternatyvinis planavimas, mažinantis riziką nestabilioje
rinkoje.
4) Planus privalu autorizuoti, t.y. nurodyti ne jų kūrėjus, bet ir
vykdytojus.
Planavimas gali būti projektinis ir periodinis. Visi planai yra
orientuoti į tam tikrą laikotarpį. Paprastai skiriami – ilgalaikiai
planai ( 1-2-3 metams), operatyviniai planai (1m. ir trumpesni). Šie
planai sudaro vieningą sistemą, tarp jų yra pereinamumas, kiekvienas
vėlesnis laiko požiūriu planas pagilina ir patikslina ankstesnio plano
rodiklius. Šie planai yra periodiniai, nes apima procesus, kurie yra
griežtai reglamentuoti laike ir kartojasi. Vadovaujantis bendra
strategija ir bendrais tikslais prireikus pagal padalinius sudaromi
atskirų krypčių daliniai planai:
1) Gamybos apimties planas;
2) Gaminių pardavimo planas ( šie 2 planai labai susieti);
3) Aprūpinimo planas. Jame apskaičiuojama gamybos priemonių, medžiagų
darbo jėgos poreikis;
4) Investicijų planas. Šis planas numato kapitalinius įdėjimus.
5) Kaštų planas. Jame apskaičiuojamos išlaidos.
Suderinus šiuos planus apskaičiuojamas visos organizacijos rezultatus ir
apibendrintas finansinis planas. Organizacijoj dažnai vyksta procesai,
netelpantys į laiko rėmus.
Tokiems procesams sudaromi projektiniai
planai, pvz.: filialų statyba, technologijos įdiegimo ir panašiai.
Apibendrinus dalinius periodinius planus ir suderinus juos su
projektiniais planais gaunam organizacijos planų sistema.
Galima išskirti šias planavimo proceso fazes:
1) Analizės fazė. Planavimas pradedamas visų išorinių ir vidinių
veiksnių, veikiančių planavimo objektą tyrimu. Šiame etape
problematiškas informacijos klausimas, kadangi planas orientuotas į
ateitį, tai esama informacija turi būti atitinkamai koreguojama ir
prognozuojama jos raida.
2) Tikslo fazė. Jei analizės fazėje išsiaiškinsime, kas gali
atsitikti tai tikslo fazėje būtina nurodyti, kas turi atsitikti.
3) Strategijos fazė. Nustačius tikslus numatomas tų tikslų siekimo
kelias – t.y. strategija. Paprastai numatomos kelios alternatyvos
ir atrenkama efektyviausia.
4) Disponavimo fazė. Šios fazės metu globalinė strategija suskaidoma į
dalinius planus – strategijas. Numatomi kiekvieno etapo atlikimo
terminai, vykdytojas ir kiekvieno momento planiniai dydžiai. Šioje
fazėje pasiekiamas visiškas darbų ir išteklių suderinamumas.
5) Kontrolės ir koregavimo fazė. Iš principo tai savarankiškas etapas,
tačiau labai glaudžiai susijęs su visu planavimo procesu. Čia
išaiškinami planinių ir faktinių dydžių nukrypimai – tuo pagrindu
atliekamas koregavimas.
2. Organizavimas
Organizavimas bendrąja prasme yra ko nors surengimas, sutvarkymas
į vieną visumą ar griežtą sistemą, kieno nors sandaros ar struktūros
projektavimas ir sudarymas. Vadybos prasme – tai vientisų sistemų iš
žmonių, įrengimų ir medžiagų projektavimas, tobulinimas ir, pasitelkus
kitas vadybos funkcijas, įgyvendinimas. Darbas irgi yra tokių sistemų
elementas. Darbus atlieka žmonės, o organizavimo funkcija yra nurodyti
kiekvienam darbuotojui jo darbą bei suteikti jam įgaliojimus.
Taigi organizavimas – tai antroji valdymo funkcija. Iš visų organizavimo,
kaip valdymo funkcijos, termino sąvokų dažniausiai vartojamos dvi:
1) Organizavimas – tai sistemos struktūros sukūrimas, į kurią įeina
tarpusavio santykiai, teisės, tikslai, funkcijos, veiklos sritys
bei kiti veiksniai, veikiantys tada, kai žmones sieja bendras
darbas;
2) Organizavimas – tai procesas, kuriuo formuojama ir išsaugoma
organizacinė struktūra.[I šaltinis 117psl.].
Kiekviena sistema, vadinasi, ir verslo įmonė turi tam tikrą vidinę
organizacinę sandarą. Sistemos struktūra yra jos elementų tarpusavio
sąryšio forma. Bet kurioje valdymo sistemoje skiriamos dvi pagrindinės
jos posistemės: valdomoji struktūros požiūriu tai gamybinė struktūra ir
valdančioji – valdymo aparatas. Valdomoji posistemė yra pagrindinė ir
svarbiausioji sistemos dalis, nes joje įvykę pasikeitimai nulemia ir
valdančiosios posistemės pokyčius ir sandarą.[ I šaltinis, 118psl.]
1.2.1.Organizacijos struktūros samprata ir valdymo lygiai
Struktūra statiniu požiūriu – tai ekonominės institucijos ( įmonės,
universiteto) žmonių išdėstymas, suprantamas atsietai nuo jų funkcijų, arba
hierarchija. Hierarchija – tai daugiapakopė organizacinė struktūra, kurios
grandys, einant iš viršaus į apačią, sudaro griežtai reglamentuotos
pavaldumo ir priklausomybės pakopas. Organizacinės struktūros elementai su
jų ryšiais grupuojami keliais valdymo lygiais.
Organizacinė valdymo struktūra – tai visuma priemonių darbui suskirstyti į
skirtingas užduotis ir šių užduočių vykdymą koordinuoti (H.Mintzberg
apibrėžimas).
Organizacijos paprastai valdomos pagal du pagrindinius planų tipus.
Aukščiausio lygio vadovai sukuria strateginius planus ir apibrėžia
organizacijos pagrindinius tikslus. Strateginiai planai – tai planai skirti
svarbiausiem organizacijos tikslam pasiekti. Operatyviniai planai sudaromi
iš dalių, nurodančių, kaip įgyvendinti strateginius planus kasdienėje
veikloje. Operatyviniai planai – tai planai, kuriuose detalizuojama, kaip
atlikti ir įgyvendinti strateginius planus. Kartais skiriami ir taktiniai
planai. Strateginiai planai susiję su santykiais tarp žmonių organizacijose
bei žmonėmis dirbančiais kitose organizacijose. Operatyviniai planai susiję
tik su santykiais tarp žmonių vienoje organizacijoje.
Planų hierarchija schematiškai.[1 lentelė]
[pic]
Misija – tai pagrindinis organizacijos tikslas, pagrįstas planavimo