Bendrosios vadybos funkcijos
5 (100%) 1 vote

Bendrosios vadybos funkcijos

KOLPINGO KOLEGIJA

FINANSŲ APSKAITOS KATEDRA

Bendrosios vadybos funkcijos

(Vadybos pagrindų referatas)

Darbą atliko:

F-2 kurso studentė

Jūratė Riaukaitė

Darbą tikrino:

Dėst.Ramunė Čiarnienė

Kaunas 2004 m.

Turinys

ĮVADAS…………………………………………………………….

…………………………………..3

1. Bendrosios vadybos

funkcijos……………………………………………………..

………..4

1.1.Planavimas……………………………………………………

……………………………………4

1.2.Organizavimas…………………………………………………

…………………………………5 1.2.1.Organizacijos struktūros

samprata ir valdymo lygiai…………………………….6

1.3.Valdymas……………………………………………………..

……………………………………7

1.3.1.Valdymo sprendimų priėmimo

metodai………………………………………………8

1.4.Kontrolė……………………………………………………..

……………………………………10

1.5.Vadovavimas…………………………………………………..

……………………………….12

IŠVADOS………………………………………………………….

………………………………….14

NAUDOTA

LITERATŪRA……………………………………………………….

……………15

ĮVADAS

Temos aktualumas: Studijuojat vadybos pagrindus, būtina žinoti jos

funkcijas, kam jos skirtos ir reikalingos, nes tik tada bus galima taikyti

ne tik teoriniuose darbuose, bet ir praktikoje.

Darbo tikslas: apibūdinti vadybos pagrindines funkcijas.

Darbo uždaviniai:

• Apibūdinti pagrindines vadybos funkcijas.

• Suformuluoti išvadas;

Darbo objektas: vadybos pagrindų funkcijos.

Darbo metodai:

• Mokslinės literatūros paieška;

• Pagrindinių vadybos funkcijų apibūdinimas:

✓ Planavimas;

✓ Organizavimas;

✓ Valdymas;

✓ Kontrolė;

✓ Vadovavimas;

Darbo atlikimo etapai:

• Literatūros paieška;

• Literatūros analizė, formuojant teorinę – metodinę bazę;

• Rezultatų pateikimas;

Rezultatai:

• Panaudojus surinktą literatūra, apibūdintos svarbiausios vadybos

funkcijos,jų pobūdis ir pasireiškimas praktikoje.

• Pateiktos asmeninės išvados;

1. Bendrosios vadybos funkcijos

1. Planavimas

Planavimas – tai racionalumo principu pagrįstas būsimos veiklos

sumanymas. Galima sakyti, kad tai ypatinga sprendimų rūšys, nukreipta į

trokštamą konkrečią ateitį, kurios nori vadovai. Planavimo procesas yra

nenutrūkstamas, nes neturi nei pradžios, nei pabaigos. Su planavimu labai

glaudžiai susijęs prognozavimas. Jei planavimo metu yra numatoma būklė,

tai prognozavimas tą būklę vysto. Planuojant reikia laikytis šių

pagrindinių reikalavimų:

1) Garantuoti, kad atliktų planiniai dydžiai ir realios sąlygos,

kuriomis tie dydžiai gali būti pasiekti. Tik tokie planai bus

realūs.

2) Būtina dalinius planus sujungti į bendrą sistemą, t.y. turi būti

įgyvendintas planavimo specializavimo ir kooperavimo principas.

3) Būtinas alternatyvinis planavimas, mažinantis riziką nestabilioje

rinkoje.

4) Planus privalu autorizuoti, t.y. nurodyti ne jų kūrėjus, bet ir

vykdytojus.

Planavimas gali būti projektinis ir periodinis. Visi planai yra

orientuoti į tam tikrą laikotarpį. Paprastai skiriami – ilgalaikiai

planai ( 1-2-3 metams), operatyviniai planai (1m. ir trumpesni). Šie

planai sudaro vieningą sistemą, tarp jų yra pereinamumas, kiekvienas

vėlesnis laiko požiūriu planas pagilina ir patikslina ankstesnio plano

rodiklius. Šie planai yra periodiniai, nes apima procesus, kurie yra

griežtai reglamentuoti laike ir kartojasi. Vadovaujantis bendra

strategija ir bendrais tikslais prireikus pagal padalinius sudaromi

atskirų krypčių daliniai planai:

1) Gamybos apimties planas;

2) Gaminių pardavimo planas ( šie 2 planai labai susieti);

3) Aprūpinimo planas. Jame apskaičiuojama gamybos priemonių, medžiagų

darbo jėgos poreikis;

4) Investicijų planas. Šis planas numato kapitalinius įdėjimus.

5) Kaštų planas. Jame apskaičiuojamos išlaidos.

Suderinus šiuos planus apskaičiuojamas visos organizacijos rezultatus ir

apibendrintas finansinis planas. Organizacijoj dažnai vyksta procesai,

netelpantys į laiko rėmus.
Tokiems procesams sudaromi projektiniai

planai, pvz.: filialų statyba, technologijos įdiegimo ir panašiai.

Apibendrinus dalinius periodinius planus ir suderinus juos su

projektiniais planais gaunam organizacijos planų sistema.

Galima išskirti šias planavimo proceso fazes:

1) Analizės fazė. Planavimas pradedamas visų išorinių ir vidinių

veiksnių, veikiančių planavimo objektą tyrimu. Šiame etape

problematiškas informacijos klausimas, kadangi planas orientuotas į

ateitį, tai esama informacija turi būti atitinkamai koreguojama ir

prognozuojama jos raida.

2) Tikslo fazė. Jei analizės fazėje išsiaiškinsime, kas gali

atsitikti tai tikslo fazėje būtina nurodyti, kas turi atsitikti.

3) Strategijos fazė. Nustačius tikslus numatomas tų tikslų siekimo

kelias – t.y. strategija. Paprastai numatomos kelios alternatyvos

ir atrenkama efektyviausia.

4) Disponavimo fazė. Šios fazės metu globalinė strategija suskaidoma į

dalinius planus – strategijas. Numatomi kiekvieno etapo atlikimo

terminai, vykdytojas ir kiekvieno momento planiniai dydžiai. Šioje

fazėje pasiekiamas visiškas darbų ir išteklių suderinamumas.

5) Kontrolės ir koregavimo fazė. Iš principo tai savarankiškas etapas,

tačiau labai glaudžiai susijęs su visu planavimo procesu. Čia

išaiškinami planinių ir faktinių dydžių nukrypimai – tuo pagrindu

atliekamas koregavimas.

2. Organizavimas

Organizavimas bendrąja prasme yra ko nors surengimas, sutvarkymas

į vieną visumą ar griežtą sistemą, kieno nors sandaros ar struktūros

projektavimas ir sudarymas. Vadybos prasme – tai vientisų sistemų iš

žmonių, įrengimų ir medžiagų projektavimas, tobulinimas ir, pasitelkus

kitas vadybos funkcijas, įgyvendinimas. Darbas irgi yra tokių sistemų

elementas. Darbus atlieka žmonės, o organizavimo funkcija yra nurodyti

kiekvienam darbuotojui jo darbą bei suteikti jam įgaliojimus.

Taigi organizavimas – tai antroji valdymo funkcija. Iš visų organizavimo,

kaip valdymo funkcijos, termino sąvokų dažniausiai vartojamos dvi:

1) Organizavimas – tai sistemos struktūros sukūrimas, į kurią įeina

tarpusavio santykiai, teisės, tikslai, funkcijos, veiklos sritys

bei kiti veiksniai, veikiantys tada, kai žmones sieja bendras

darbas;

2) Organizavimas – tai procesas, kuriuo formuojama ir išsaugoma

organizacinė struktūra.[I šaltinis 117psl.].

Kiekviena sistema, vadinasi, ir verslo įmonė turi tam tikrą vidinę

organizacinę sandarą. Sistemos struktūra yra jos elementų tarpusavio

sąryšio forma. Bet kurioje valdymo sistemoje skiriamos dvi pagrindinės

jos posistemės: valdomoji struktūros požiūriu tai gamybinė struktūra ir

valdančioji – valdymo aparatas. Valdomoji posistemė yra pagrindinė ir

svarbiausioji sistemos dalis, nes joje įvykę pasikeitimai nulemia ir

valdančiosios posistemės pokyčius ir sandarą.[ I šaltinis, 118psl.]

1.2.1.Organizacijos struktūros samprata ir valdymo lygiai

Struktūra statiniu požiūriu – tai ekonominės institucijos ( įmonės,

universiteto) žmonių išdėstymas, suprantamas atsietai nuo jų funkcijų, arba

hierarchija. Hierarchija – tai daugiapakopė organizacinė struktūra, kurios

grandys, einant iš viršaus į apačią, sudaro griežtai reglamentuotos

pavaldumo ir priklausomybės pakopas. Organizacinės struktūros elementai su

jų ryšiais grupuojami keliais valdymo lygiais.

Organizacinė valdymo struktūra – tai visuma priemonių darbui suskirstyti į

skirtingas užduotis ir šių užduočių vykdymą koordinuoti (H.Mintzberg

apibrėžimas).

Organizacijos paprastai valdomos pagal du pagrindinius planų tipus.

Aukščiausio lygio vadovai sukuria strateginius planus ir apibrėžia

organizacijos pagrindinius tikslus. Strateginiai planai – tai planai skirti

svarbiausiem organizacijos tikslam pasiekti. Operatyviniai planai sudaromi

iš dalių, nurodančių, kaip įgyvendinti strateginius planus kasdienėje

veikloje. Operatyviniai planai – tai planai, kuriuose detalizuojama, kaip

atlikti ir įgyvendinti strateginius planus. Kartais skiriami ir taktiniai

planai. Strateginiai planai susiję su santykiais tarp žmonių organizacijose

bei žmonėmis dirbančiais kitose organizacijose. Operatyviniai planai susiję

tik su santykiais tarp žmonių vienoje organizacijoje.

Planų hierarchija schematiškai.[1 lentelė]

[pic]

Misija – tai pagrindinis organizacijos tikslas, pagrįstas planavimo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1018 žodžiai iš 3368 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.