Bendruomenės žinios apie krūties vėžio prevenciją
5 (100%) 1 vote

Bendruomenės žinios apie krūties vėžio prevenciją

1.ĮVADAS

Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Ši liga sudaro 32 proc. moterų onkologinių susirgimų.

Maždaug penktadalis visų naujai nustatytų susirgimų diagnozuojami pavėluotai – kai jau išsivysčiusi ketvirtosios stadijos liga.

Tokią situaciją lemia vėlyva diagnostika ir nepakankama prevencija. Tose šalyse, kuriose šiai problemai skiriama daugiau dėmesio, mirtingumas nuo šios ligos mažesnis.

Piktybinių navikų daugėja visose pasaulio šalyse, o ankstyva diagnostika dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų – apylinkės terapeutų bei šeimos gydytojų, į kuriuos ligonis pirmiausia ir kreipiasi. Daug priklauso nuo paties ligonio žinių, požiūrio į savo sveikatą.

Vadovaujantis PSO nuorodomis, tikėtina, kad vėžio galima išvengti, ji laiku diagnozuoti ir pradėti gydyti.

Ankstyva krūties navikų diagnostika ir prevencija lieka aktuali problema, kuri nulemia ir piktybinių krūties navikų gydymo rezultatus.

1.1. Krūties vėžio istorija

Krūties vėžys, kaip ir kiti piktybiniai navikai, istorijos šaltiniuose minimas nuo seniausių laiku. 2000 m. prieš Kr. vienas iš Senovės Egipto gydytojų Imhotepas papiruse aprašo šaltą, kietą, gruoblėtą darinį krūtyje ir teigia, kad tokie augliai nepagydomi. Apie šia ligą užsiminė ir Hipokratas. Jis teigė, kad išplitusio krūties auglio geriau visai negydyti, nes jis neišgydomas. To meto supratimu, neišgydomomis

buvo laikomos tos ligos, kurios nepasiduodavo gydomos peiliu ir ugnimi.

Po kelių šimtų metų graikų gydytojas Klaudijus Galenas, aprašydamas krūties auglį, pirmą kartą pavartojo žodį “vėžys” ir aiškino, kad “išsiplėtusios nuo nenatūralaus augima venos atrodo panašios į vėžio kojas”. Jis teigė, kad krūties vėžio priežastis – melancholija. Tai ji, anot Galeno, skatinanti kauptis juodąją tulžį, sukeliančią vėžį. Šiuo teiginiu pagrįsta “žmogaus skysčių teorija” gyvavo ilgus amžius

19 a. dėl pagerėjusios ankstyvos diagnostikos (navikai nustatomi anksčiau ir mažesni) pradėtos taikyti krūtį tausojančios operacijos, per kurias buvo šalinamas tik navikas ir nedidelis plotelis aplinkinių sveikų audinių. Tačiau vien operacinis gydymas mažai padėdavo. Po operacijos auglys vėl ataugdavo arba išplisdavo į aplinkinius audinius.

Gydymo rezultatai pagerėjo pradėjus taikyti spindulių terapiją. Radioterapijos pradininkais laikomi V. Rentgenas, H. Bekerelis ir M. Kiuri, kurie atrado rentgeno, gama spindulius ir radioaktyvųjį radį. 1905 šie spinduliai buvo pirmą kartą pritaikyti ligonei, kuri atsisakė krūties operacijos. Tačiau prireikė dar 20 metų, kol spindulinė terapija pradėta taikyti vėžiu sergantiems ligoniams gydyti.

1940 m. S.Warrenas išrado stereotaksinę sistemą krūtų pokyčiams nustatyti. Tai buvo pirmieji mamografijos žingsniai ir bandymai nustatyti ligos stadiją, paskatinti moteris pačioms rūpintis krūtų sveikata. Vėlesni tyrimai parodė, kad mamografija ir krūtų savikontrolė net 30 proc. sumažina mirtingumą nuo krūties vėžio.

1975 m. mokslininkai atrado, kad gali būti pažeisti iš pažiūros normalių ląstelių kai kurie genai. Remiantis šiuo atradimu, šiandien jau nustatyta per 70 genų, skatinančių vėžio augimą.

Dabar žinome, kad vėžys pradeda vystytis iš vienos ląstelės,kuri dėl kažkokių aplinkos ar paties organizmo viduje esančių priežasčių taip pažeidžiama, kad sutrinka net jos branduolyje užkoduota atmintis. Tokie ląstelės pokyčiai neįvyksta per dieną ar savaitę. Tai gali trukti metus ar net dešimtmečius.

Deja, nors krūties vėžio istorija siekia 4-5 tūkstančius metų, iki šiol nežinome tikrųjų šios ligos priežasčių. Tik aišku viena – kuo anksčiau auglys nustatomas, tuo didesnė tikimybė, kad jis auga tik toje vietoje ir dar nėra išplitęs. Paprasčiausi krūtų savikontrolės metodai gali padėti anksti diagnozuoti ikivėžinius pakitimus ar onkologinę ligą.

1.2. Krūties vėžio epidemiologija

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga : jis sudaro net 32 proc.visų moterų piktybinių navikų. Sergamumo krūties vėžiu įvairiose pasaulio šalyse vidurkis – 65 atv. /100 000 moterų. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse šis rodiklis žymiai didesnis negu besivystančiose valstybėse. Dažnas sergamumas krūties vėžiu nustatytas Europoje ir JAV. Azijos ir Afrikos šalyse moterys krūties vėžiu serga retai. Tai, kad krūties vėžio atsiradimo galimybę lemia ne tik rasė ar tautybė, parodė 1992 m. Lione paskelbti migraciniai tyrimai. Kinės, persikėlusios gyventi į Kalifornija, ar japonės, persikėlusios į Havajus, šiose šalyse krūties vėžiu serga 2 kartus nei Kinijoje ar Japonijoje.

Europos Šalyse ir JAV sergamumas krūties vėžiu didėja jau 50 metų.

Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius susirgimų skaičius išaugo nuo 508 atvejų 1978 m. iki 1250 atvejų 1999 m. (padidėjo apie 2,5 karto). Literatūroje nėra pateikiama svarių argumentų, paaiškinančių sergamumo krūties vėžiu padidėjimą per pastaruosius 20 metų

Sergamumas krūties vėžiu didėja visose amžiaus grupėse. Ypač padidėjo 65-74 metų, 75 metų ir vyresnių
moterų sergamumas (79,1 proc. ir 82,4 proc., atitinkamai). Jauniausių moterų (15-34 metų) sergamumas iki 1997 metų padidėjo 5,6 proc., o vyresnių (35-49 metų) moterų – 18,8 proc. Vidutiniškai kiekvieną dieną nuo šios ligos miršta viena moteris.

Piktybiniai navikai tarp kurių ir krūties vėžys yra viena svarbiausių sveikatos apsaugos problemų visame pasaulyje. Lietuvoje mirtingumo nuo krūties vėžio rodiklis 2001 m. buvo 29 atvėjai iš 100 000 moterų (mirė 534 moterys)

Mažiausias mirtingumas (<15/100 000 moterų) užregistruotas Meksikoje, Čileje, Honkonge ir Singapure, didžiausias (>25/100 000 moterų) – Olandijoje, Danijoje, Škotijoje, Airijoje ir Naujojoje Zelandijoje.

Mirtingumas nuo krūties ėžio ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse nežymiai didėjo nuo 1930 iki 1990 m. Nuo 1990 m. jis stabilizavosi, oJAV kasmet sumažėja 3 proc.Ši mažejio tendenija aiškinaa ankstesniu krūties ėžio diagnozavimu ir veiksmingesniu gydymu.

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, moterys pradeda sirgti krūties vėžiu nuo 20 metų. Krūties vėžio atvėju skaičius 45 – 49 metų amžiaus grupėje išauga, iki 64 metų lieka daugmaž stabilus, o pasiekus 75 metų amžių pradeda mažėti.

Kitaip nei Lietuvoje, JAV ir Europoje dažniausiai diagnozuojama I krūties vėžio stadija. Pacienčių guvenimo trukmė priklauso nuo to, kada nustatoma diagnozė : 5 metus išgyvena 80 – 90 proc. I krūties vėžio stadija sergančių moterų, 60 – 70 proc. – II st., 40 – 50 proc. – III st. ir 10 – 15 proc. IV stadija. Pradėjus plačiau taikyti atrankinę mamografinę patikros programą, Lietuvoje tikimasi ankstyvo I stadijos krūties vėžio atvėjų padidėjimo, kuris lemtų mirtingumo nuo krūties vėžio mažėjimą.

1.3. Krūties vėžio priežastys

Šiandien jau žinoma daug faktorių, kurie neigiamai veikia moters endokrininę sistemą ir skatina formuotis krūties vėžį.

Mokslininkai stebi įvairių vėžio susirgimų plitimą ir vertina galimus rizikos faktorius. Laboratorijose tiriami įvairiausi navikai ir bandoma suprasti, kodėl normalios ląstelės tampa vėžinėmis.

Įvairūs tyrimai rodo, kad krūties vėžys susiformuoja iš pakitusių krūties audinio liaukų ir latakų ląstelių per ilgus metus (mokslininkai tvirtina, kad pusės centimetro mazgelyje yra 2 000 000 genetiškai pakitusių ląstelių ir tiek jų susidaro per 12-15 metų laikotarpį). Ligai įsigalint vėžinės ląstelės per kraują išnešiojamos po organizmą ir su limfa patenka į limfmazgius. Įsitvirtinusios, jos formuoja naujus židinius.

Dažniausiai būna neįmanoma nustatyti, kodėl moteris susirgo krūties vėžiu.

Krūties vėžys yra sudėtinga liga, kuri palaipsniui gali pasirodyti turinti daugybę priežasčių.

Amerikos vėžio bendrijos vertinimais 70 procentai krūties vėžio atvejų atsiranda moterims neturinčioms ryškių rizikos veiksnių. Taip pat daugybė moterų, turinčių keletą rizikos faktorių, nesuserga šia liga. Taigi tyrimai rodo, kad dauguma sergančių nepriklauso nė vienai rizikos grupei.

Tačiau moterys turi žinoti rizikos veiksnius, kurie gali padidinti riziką susirgti krūties vėžiu. Kadangi, kuo daugiau žinoma apie vėžio atsiradimo priežastis, tuo daugiau galimybių jo išvengti.

Per pastaruosius dešimtmečius pasaulyje sparčiai vystosi onkogenetika. Šios mokslo šakos mokslininkų pastangomis nustatant vėžio atsiradimo priežastis, pasiekta nemažai.

Jei ankščiau vėžio atsiradimo priežastys praktiškai buvo nežinomos, dabar nustatyta, kad beveik visos onkologinės ligos susijusios su paveldimumu. Nustatytas ryšys tarp giminėje būtent krūtyje arba kiaušidėje iš kartos į kartą pasikartojančių vėžinių ligų. Tokios prielaidos leido nustatyti BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijas, kurios šiose šeimose yra krūties bei krūties / kiaušidžių vėžio priežastis. Dar reikia pabrėžti, kad moterims paveldimas vėžys atsiranda gan jauname (iki 50 metų) amžiuje.

Taigi krūtiesvėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių faktorių, susijusių su aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo poveikiu.

1.4. Krūties vėžio formos

1.4.1. Mazginis vėžys

Tai dažniausiai pasitaikanti krūties vėžio forma. Krūtyje užčiuopiamas mazgas, kuris gali būti įvairių matenų: nuo 1 iki 10-15 didummo. Šis mazgelis kartais gali priinti net fibroadenoą, t. y. būti paslankus, net nesuaugęs su poodžiu. Radus vėžį medialiniuose kvadrantuose, metastazės gali pažeisti parasternalinius bei pažasties limfmazgius. Ligos požymiai gali atsirasti pradinėse vėžio stadijose. Paprastai mazginis vėžys infiltruoja aplinkinius audinius, perauga poodį, virš jo oda susiraukšlėja, ji primėna apelsino žievėlę. Tuomet, kaip vėžys auga centrinėje krūties dalyje, gali būti įtrauktas spenelis. Labai svarbu ligos prognozei, gydymo taktikai naviko lokalizacijos vieta. Dažniausiai navikai lokalizuojasi išoriniose krūties kvadrantuose. Pirmiausia vėžio matastazės pažeidžia pažastės limfmazgius. Sergant krūties vėžiu, gali būti išskyrų iš spenelių. Taip esti tuomet, kai vėžys auga mastopatijos fone. Negydomas krūties vėžys gali suirti, atsirasti opa.

1.4.2. Difuzinis vėžys.

Šiuo krūties vėžio formai būdinga klinikinė
neužčiuopiama aiškaus naviko ribų, yra audinių infiltracija. Klinikoje pastėbima kelios difuzinio vėžio formos:

1.4.3. Pedžeto krūties vėžys.

Yra paliginti reta krūties vėžio forma, serga 1-3 proc. ligonių. Jei būdinga tokia ligos eiga: krūties spenelis sustorėja, susidaro šešėliai, kurios nulupus matyti šlapiojantis ploteliai., panašūs į odos ekzemą. Pradinėse ligos stadijose mazgo galima neapčiuopti. Jeigu ligonė nesigydys, navikas gali peraugti aplinkinius audinius ir susidaryti mazgas.

Ligos pradinėse stadijose daroma operacija, dažniausiai atliekama mastektomija Peiti (Patey) metodu.

Šios krūties vėžio formos eiga gerybinė, tačiau negydant plinta vietiškai, metastazuoja į sritinius limfmazgius.

1.4.4. Vyrų krūties vėžys

Vyrų krūties vėžys sutinkamas gana retai. Vurų kruties liauka yra rudimentiška (kaip mergaičių iki lytinio brendimo). Jų pieno latakai maži, dažnai neturi spindžio. Vyrų pieno liauka kiek mažiau veikia endogeniniai hormonai, todėl navikai joje auga gana retai. Navikas lokalizuojasi spenelio zonoje. Ligos eiga yra piktybinė, greitai metastazuoja į sritinius limfmazgius. Pastebėta, kad vyrai vėliau negu moterys kreipiasi į gydytoją. Vyrų krūties vėžio gydymo rezultatai yra blogesni negu moterų, sergančių krūties vėžiu.

1.5. Krūties vėžio simptomai.

Ankstyvas krūties vėžys nesukelia skausmo, o dažnai neturi ir kitokių simptomų. Tačiau augdamas vėžys gali iššaukti jau pastebimus simptomus: sukietėjimus ar sustorėjimus krūtyse ar šalia jų pažasties zonoje, krūtų dydžio ar formos pokyčius,

išskyras iš spenelių, jų suminkštėjimą ar įsitraukimą į vidų, pokyčius odoje.

1.6. Krūties vėžio atsiradimo rizikos veiksniai

Vėžio rizikos veiksniais pradėta domėtis apie 1960m. Rizikos veiksniai yrs visa tai, kas gali padidinti žmogaus galimybę susirgti kokia nors liga. Žinoti apie juos reikia todėl, kad šios žinios leidžis nustatyti didelės rizikos grupes, planuoti veiksmus užtikrinant nuodugnesnį šių žmonių grupių ištyrimą, ankstyvą ligos diagnostiką ir gydymą.

Pasaulio mokslininkai onkologai-epidemiologai apklausę moteris, sergančias krūties vėžiu, išnagrinėję daugybę ligos istorijų, pastebėjo, kad tos moterys turi bendrų bruožų (rizikos veiksnių). Šiuo metu žinoma daugiau kaip 50 faktorių, kurie neigiamai veikia moters endokrininė sistema ir skatina formuotis krūties vėžį.

Jeigu moteris turi rizikos veiksnių, tai dar nereiškia, kad ji būtinai susirgs krūties vėžiu. Kiekviena moteris gali susirgti krūties vėžiu.

Šiandien žinomus krūties vėžio išsivystymo veiksnius galima suskirstyti į 3 grupės.

1. Rizikos faktoriai, kurių negalima pakeisti

Lytis

Moterys serga krūties vėžiu 100 kartų dažniau, negu vyrai.

– Amžius

Vyresnėms, negu 50m. tenka apie 77 procentai visų krūties vėžio atvejų. Pastebėtas tiesioginis ryšys tarp moters amžiaus ir susirgimų krūties vėžiu dažnio. Tai reiškia, kad nuo 40 iki 69 metų moterų rizika susirgti krūties vėžiu yra padidėjusi. .

Literatūros duomenimis, krūties vėžys iki 35 metų moterims nėra dažnas ir sudaro 1-3,6 proc. visų krūties navikų, bet tai yra viena dažniausių 15-35 metų moterų mirties priežastis nuo onkologinės ligos. Mirštamumo po krūties vėžio analizė rodo, kad yra dviejų etiologijų krūties vėžys, t.y. kai moterys krūties vėžiu suserga ikimenopauziniu ir pomenopauziniu laikotarpiu. Be to, duomenys rodo, kad jaunų moterų navikai yra greitesnės eigos ir atsparūs gydymui.

Šią ligonių grupę, t.y. jaunų – nuo 15-34 metų moterų sudaro reprodukcinio ir paties darbingiausio amžiaus moterys.

Dažniausiai teigiama, kad tikimybė susirgti krūties vėžiu yra 1 iš 8 per gyvenimą.

– Menstruacijų laikas

Jei mėnesinės prasidėjo iki 12m., ir baigėsi po 50m., rizika susirgti krūties vėžiu truputį padidėja. Kuo daugiau menstruacinių ciklų, t.y. kuo ankstyvesnė mėnesinių pradžia, vėlyvesnė menopauzė, tuo didesnė rizika susirgti krūties vėžiu, kadangi pailgėja estrogenų poveikis organizmui. Buvo pastebėta, kad moterims, kurių kiaušidžių aktyvumo pradžia (mėnesinės) prasidėjo anksti (iki 11 metų amžiaus), rizika buvo 20 proc. didesnė nei toms kurių menstruacijos prasidėjo po 14 metų.

Buvęs krūties vėžys

– Susirgti kitos krūties vėžiu tikimybė yra 3-4 kartus didesnė.

Organizmo gaminami (endogeniniai) hormonai

Kad endogeniniai moteriški hormonai gali turėti įtakos krūties vėžio išsivystymui, įtarta nustačius, jog po dirbtinai sukelto klimakso (kiaušidžių pašalinimo operacija) krūties vėžio išsivystymo rizika sumažėja net 75 proc.Toks pat, tik šiek tiek mažesnis poveikis pasireiškia net ir pašalinus vieną kiaušidę.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad tiek motions preeklampsija, tiek mažas mergaitės gimimo svoris rodo, kad prenataliniu laikotarpiu vaisius buvo veikiamas mažesnio estrogenų kiekio, o dėl to, greičiausiai, mažėja rizika susirgti krūties vėžiu suaugusiai moteriai.Vienas iš labiausiai krūties liauką veikiančių hormonų – estrogenas estradiolis. Estradiolis, taip pat testosterones – didina krūties vėžio
(ir moterims, ir vyrams).



Nepiktybinės krūties ligos.

Dažnai teigiama, kad buvusi nepiktybinė krūties liga yra rizikos veiksnys išsivystyti krūties vėžiui. Kai kurie autoriai teigia, kad premenopauzes laikotarpiu pagrindinis rizikos veiksnys yra šeiminė krūties vėžio anamnezė ir praeityje buvusi nepiktybinė krūties liga, o auksčiau minėti veiksniai pasitvirtina tik menopauzės metu.

Pastebėta, kad moterims, kurios sirgo nepiktybine krūties liga, o po to piktybiniu naviku, tokie navikai diagnozuojami mažezni, šių ligonių bendras išgyvenamumas yra geresnis. Autorių duomenimis, toms moterims, kurios susirgo krūties vėžiu turėdamos nepiktybinių krūties ligų gydymosi patirtį, berecidyvis krūties vėžio periodas ilgesnis nei tuo atvėju, kai navikas nustatomas be šios anamnezės. ( 10 metų berecidyvis periodas atitinkamai 68 proc. ir 59 proc.).Matyt, šį skirtumą galima paaiškinti dažnesniu apsilankymu pas gydytoją, taigi ir ankstesne vėžio diagnostika.

Genetiniai rizikos faktoriai

Tyrimai įrodė, kad 10% krūties vėžio atvejų yra paveldimi, dauguma dėl mutacijų BRCA-1 ir BRCA-2 genose. Normoje šie genai gamina proteinus, kurie neleidžia ląstelėms neribotai augti. Moterims, kurios turi mutacijų šiuose genuose, rizika susirgti krūties vėžiu 56-87 procentais didesnė nei jų neturinčioms. Tiek vyrai, tiek moterys gali paveldėti šios genus iš bet kurio iš tėvų. Nuo 5 iki 10 procentų krūties vėžio atvejų yra paveldimi.

Daugiausia duomenų sukaupta apie BRCA-1 ir BRCA-2 genų mutacijas ( angl. BRCA – breast cancer, krūties vėžys). Iš visų krūties vėžio atvėju BRCA geno mutacijų būna iki 5 proc. atvėjų, tuo tarpu moterims iki 40 metų amžiaus jos žymiai dažnesnės ir sudaro virš 10 proc. Sisirgimo atvėju. Šeimose, kuriose artimos giminaitės serga krūties vėžiu, šios mutacijos nustatomos 16 proc. atvėju.

Moterims, kurioms nustatomos šios mutacijos, rizika susirgti krūties, kiaušid-ių, net storosios žarnos navikais yra didesnė nei 65 – 85 proc. Tokios moterys suserga krūties vėžiu jaunesnio amžiaus. Šios mutacijos ypač dažnos tarp žydų ašchenazių tautybės žmonių. Vyrams dažnesnė BRCA-2 geno mutacija – ji turi įtakos krūties, o galbūt ir prostatos vėžio išsivystymui.

Tyrimais identifikavus šių genų mutacijas, galima nustatyti šios rizikos kategorijos žmones ir taikyti jiems profilaktikos priemones, pavyzdžiui, profilaktines mastektomijas, kiaušidžių pašalinimą ir pan.



Šeimos, kuriose yra didelė rizika susirgti paveldimu krūties ir krūties / kiaušidžių vėžiu:

1. Šeimos, kurių nariams, sergantiems krūties ir krūties / kiaušidžių vėžiu, nustatyta BRCA1 arba BRCA2 genų mutacija;

2. Šeimos, kuriose:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2844 žodžiai iš 9469 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.