Bestuburiai
5 (100%) 1 vote

Bestuburiai

1. ZOOLOGIJOS MOKSLO OBJEKTAS.

Zoologija (gr.)- mokslas apie gyvūnus; tiksliau- mokslų sistema apie gyvūnus. Kiekviena stambi gyvūnų grupė tapo atskiros mokslo šakos tyrimų objektu. Teriologija- mokslas apie žinduolius, ornitologija- paukščius, entomologija- vabzdžius, malakologija- moliuskus, akarologija- erkes irkt.

Zoologija apima gyvūnų morfologiją, fiziologiją, ekologiją, zoogeografiją, genetiką, paleontologiją ir daugelį kitų šakų. Šios dar smulkiau skirstomos. Pvz., gyvūnų ekologija- į hidrobiologiją, parazitologiją. Hidrobiologija- į limnologiją, okeanologiją, sanitarinę hidrobiologiją.

2. BENDRI SISTEMATIKOS PRINCIPAI IR ZOOLOGINĖ NOMENKLATŪRA.

Gyvūnų klasifikacija remiasi jų simetrijos tipu, gemalinių lapelių skaičiumi, kūno ertmės tipu ir segmentacija.

3. PROTISTAI PROTOZOA. Jų požymiai ir sistematika

Vienaląsčiai, būdingos organizmų funkcijos. Dauguma maži.

Protistai gali sudaryti pelikulį (ląstelės sienelė sudaryta iš monosacharidų). Pelikulė skirtinga tarp įvairių organizmo grupių.

ET, vakuolės, GK, Mitochondrijos ir kt. organoidai turi savo struktūrinę sistemą.

Citoplazma skirstoma į: vidinę (ENDOPLAZMA) ir išorinę (EKTOPLAZMA).

Protistai pasižymi tuo, kad turi daug branduolių.

Dažnai ciklas prasideda nuo zigotos (kai susilieja 2 zigotos).

Dauginimasis vyksta dalijimusi pusiau (mitozė). Vyksta lyt. ląstelių susidarymas. Yra pirmuonių grupių, kuriuose neaptikta lyt. ląstelių.

Protistai prisitaikę įvairiose aplinkos sąlygose.

Protistai suskirstyti į įv. tipus.

T.Sarcomastigophora T. Ciliophora

Pot. Mastigophora Pot. Sarcodina 4. TIPAS SARCOMASTIGOPHORA.

(Sarcodina + Magostipogphora)

žiuželiniai +pseudopodijos

Žiuželiai- judėjimui, maisto paėmimui.

4.1. POTIPIS MASTIGOPHORA- žiuželiniai.

Amebos sandara: žiuželis, stigma, pulsuojančioji vakuolė, chromatoforai, branduolys.

Judėjimo organoidai- žiuželiai.

4.2. POTIPIS SARCODINA. (~11.000 rūšių)

Sarkodinos sandara: kiautas, pseudopodijos.

Būdingas judėjimoorganoidas- pseudopodijos.

Kūno forma nepastovi, pastovus būna tik kiautelis.. Plačios, smailios, plonos, šakotos, kietos, standžios.

Paplitę jūrose, gėluose vandenyse, dirvoje. Tarp jų yra ir parazitų.

5. TIPAS APICOMPLEXA.

6. TIPAS CILIOPHORA blakstienuotieji

Sandara: pulsuojanti vakuolė, virškinamoji vakuolė, makrobranduolys, mikrobranduolys, citostomas (burna), citopharyx (ryklė), trichocistos, citoprokas, blakstienėlės.

Judėjimo organoidai- blakstienėlės, kurios būna visą gyvena ar tam tikru vystymosi periodu. Blakstienėlės dengia visą ląstelę ar jos dalį, neretai būna sulipusios.

Sandara artimos žiuželiams. Kita požymis- dviejų rūšių branduoliai: vegetatyvinis ir generatyvinis.7. DAUGIALĄSČIŲ KLASIFIKACIJA.

Daugialąsčių organizmų, kitaip negu vienaląsčių kolonijinių, ląstelės diferencijuotos ir atlieka tam tikrą funkciją. Tokių specializuotų ląstelių funkcija paprastai nuo atsiradimo iki mirties būna ta pati. Jos prarado pirmuonims būdingą savarankiškumą.

Per ilgą evoliucujos laikotarpį iš vienaląsčių išsivystė pirmieji primityvūs daugialąsčiai. Pagal I. Mečnikovo “fagocitelės” teoriją daugialąsčiai kilę iš kolonijinių žiuželinių. Pagal E. Hekelio “gastrėjos teoriją pirmieji daugialąsčiai susiformavo iš žiuželinių kolonijos, kurios dalis ląstelių įdubo. Tokie pirmieji daugialąsčiai žiuželines ląsteles turėjo tiek išorėje, tiek viduje. Jie buvo labai panašūs į dabartines hidras. Tokie primityvūs organizmai formavosi panašiai kaip dabar invaginacinio tipo gastrulė. Šios gastrulės paplitusios tarp bestuburių.

Iš dabartinių daugialąsčių, primityviausi plokščiagyviai (Placozoa) artimi fagocitelės tipo protėviams. Pinčių dar gali kisti audinio ląstelės: išorinės (ektodermos) migruoja į vidinius sluoksnius ir tampa nespecifinėmis, o vėliau (entodermoje) virsta tipiškais choanocitais. Tikriesiems daugialąsčiams būdinga audinių ir sluoksnių pastovumas. Tai dvisluoksniai radialinės simetrijos (Radiata) ir trisluoksniai bilateraliniai (Bilaterlia) gyvūnai.

Pagal embrioninio vystymosi ypatumus gyvūnai skirstomi į pirminiaburnius ir antriniaburnius. Iš gastrulės blastoporo susidaro pirminiaburnių burna. Šiai grupei priklauso visi žemesnieji bestuburiai. Antriniaburnių (dygiaodžių, nepilnachordžių ir chordinių) iš blastoporo susidaro analinė anga, o burna formuojasi plyšus gastrulės sienelei priešingame negu blastoporas gale.

Daugialąsčiams priklauso visi gyvūnai, tačiau pintys vieninteliai tik ląstelinio kūno organizacijos lygmens gyvūnai. Manoma, kad kūno simetrijos ir audinių neturinčios pintys atsiskyrė nuo pagrindinės gyvūnų evoliucijos linijos. Greičiausiai jos išsivystė iš protėvinių pirmuonių atskirai nuo kitų gyvūnų, ir iš jų neišsivystė jokia kita gyvūnų grupė.

Bestuburiai

T.Porifera-pintys

T.Plathelminthes-plokšč.kirm. (planarijos, siurbikės, kaspinuočiai)

T.Nemertini-nemertinos

T.Nematoda-apval.kirm.

T.Annelida-žieduot.kirm.

T.Arthropoda-nariuotakojai

T.Mollusca-moliuskai (sraigės, dvigeld.moliukai, kalmarai, 8kojai)

T.Echinodermata-dygiaodžiai (jūrų žvaigždės, jūrų ežiai)

T.Hemichordata-pusiauchordiniai (balanoglosas)

T.Chordata-chordiniai (iešmutis)

8. RADIALINĖ IR DVIŠALĖ

SIMETRIJA.

Radialinės simetrijos organizmų (duobagyvių ir šukuočių) nuo centrinės ašies galima išvesti keletą simetrrijos plokštumų. Jų kūnas sudarytas iš dviejų sluksnių- ektodermos ir entodermos.

Dvišalės simetrijos (bilateralinių) gyvūnų išilgai kūno galima išvesti tik vieną simetrijos plokštumą. Jie turi trečiąjį gemalinį sluoksnį (mezodermą), iš kurios susiformavo daugelis vidaus organų. Šiems organizmams priklauso dauguma gyvūnų.

Dėl sėslaus gyvenimo būdo dygiaodžiai vėl tapo spindulinės simetrijos (bent išoriniu požiūriu) gyvūnais, tačiau jų lervos bilateralinės, taigi spindulinė simetrija, šiuo atveju, yra antrinis reiškinys.

Bilateraliniai gyvūnai dar skirstomi pagal sandarą į celominuis (Coelomata) necelominius (Acoelomata). Celominiams priklauso aukštesnieji bestuburiai ir stuburiniai, kurių vidinę kūno sienelę dengia peritoninis epitelis ( kaip žinduolių pilvaplėvė). Celominiams priklauso žieduotosios kirmėlės ir aukštesnės organizacijos bestuburiai. Necelominių kūno viduje purus jungiamasis audinys- parenchima (plokščiųjų kirmėlių) arba pirminė kūno ertmė, susidariusi iš blastocelio. Šiai grupei priskirismos apvaliosios kirmėlės ,verpetės, dygiastraubliai, nemertinos.

Dvišalių (bilateralinių) gyvūnų gemale randami 3 gemaliniai lapeliai, todėl jie vadinami tribloblastais.

9. GEMALINIAI LAPELIAI

Vienas svarbiausių procesų bestuburių (dvišalės simetrijos gyvūnų) vystymęsi yra gemalinių lapelių atsiradimas. Iš tų lapelių atsiranda kiti kūno audiniai ir organai. Nors dauguma gyvūnų susiformuoja iš trijų gemalinių lapelių, kai kurie gyvūnai jų turi tik du- ektodermą ir entodermą. Turinčių tris gemalinius lapelius- ektodermą, mezodermą ir entodermą- gyvūnų kūno sandara yra pasiekusi organų lygmenį.

10. DAUGINIMOSI BŪDAI.

NELYTINIS Vienaląsčių Dalijimasis (mitozė)

Šizogenija (maliarinis plazmodijus)

Pumpuravimas

Sporų susidarymas

Politomija

Daugialąsčių Vegetatyvinis

Sporų susidarymas

LYTINIS Vienaląsčių Konjugacija (infuzorijos, nėra spec. lyt. ląstelių).

Kopuliacija Izogamija

Anizogamija

Oogamija

Daugialąsčių Be apvaisinimo Parfenogenezė

Androgeninė

Genogenezė

Su apvaisinimu

Visas daugialąsčio organizmo gyvenimas suskirstytas į tam tikrus etapus. Organoidai susidaro ne tuo pačiu metu.

Pirmasis etepas- klumbrioninis etapas.

1. Priembrioninis etapas- gaunamos gametos. Vyksta chromosomų redukcija. Kiaušialąstė turi animalinį ir vegetatyvinį polius. Animaliniame sukauptos maisto medžiagos, jame vyksta redukcinių kūnelių dalijimasis, intensyvesnis vystymasis.

2. Embrioninis periodas- prasideda iškart po apvaisinimo. Skiriami keli etapai:

 skilimo

 gastruliacijos

 organų

 histogenezės

Skilimas- segmentacija, mitozinis dalijimasis, kurio metu susidaro blastomerai. Ląstelės neauga, tiktai skyla. Skilimas priklauso nuo kiaušinio tipo. Skilimas gali būti pilnutinis arba nepilnutinis. Skilimo pasekoje susidaro blastulė. Po blastulės vyksta gastruliacija- erdvinis ląstelių kompleksų susidarymas, kuris veda prie gastrulė- (2-jų sluoksnių stadijos susidarymas). Gastrulių susidarymo būdai:

a) mooginacija- įlinkimas blastulėje.

b) imigracija- blastulės ląstelių migracija.

(elektoderma- išorinis sluoksnis, endoderma- vidinis sluoksnis, epibolija- mažesnės ląstelės apgaubia didesnes, delaminacija)11. BLASTULĖ.

Apvaisintas kiaušinis skyla į ląsteles- blastomerus. Skilimas gali būti pilnutinis, kai skyla visa kiaušialąstė ir nepilnutinis, kai dalis kiaušinio lieka nesuskilusi. Jeigu blastomerai vienodi- tai tolygus skilimas, jeigu nevienodi (mikromerai ir makromerai)- tai netolygus skilimas. Kai kiaušinyje gausu trynio ir į blastomerus skyla vieno poliaus paviršinis sluoksnis- diskoidinis skilimas.

Kai blastomerų dar nedaug ir jie lyg avietės vaisius sudaro blastomerų kamuolėlį, tokia stadija vadinama morule.

Vieno blastomerų sluoksnio rutuliškos blastulės vidinė dalis vadinama blastoceliu.

12. GASTRULĖ.

Dvisluoksnė gastrulė susidaro keliais būdais. Įlinkus vienai blastulės pusei susiformuoja invaginacinė gastrulė. Gastruliacija, kai stambias ląstelės apauga smulkios, vadinama epibolija. Kai blastulės ląstelės dalijasi pusiau, tokia gastruliacija vadinama delaminacija. Susidaro du sluoksniai. Kai dalis blastulės ląstelių patenka į blastocelį ir susiformuoja antrasis ląstelių sluoksnis, tai toks gastruliacijo būdas vadinamas imigracija. Gastrulės išorinis blastomerų sluoksnis vadinamas ektoderma, vidinis- entoderma. Gastrulėje entoderma sudaro ertmę- gastrocelį, kuris turi angą- blastoporą (gastroporą).

13. TIPAS SPONGIA (PORIFERA)- PINTYS

Pintims priklauso vandenyje gyvenantys, daugiausia jūriniai ar gėlavandeniai gyvūnai, kurių kūno dydis, forma ir spalva gali būti labai įvairūs. Kūno formą palaiko mineralinis ar organinis skeletas. Minta mikroplanktonu.

Pasauly žinoma 5000 rūšių, iš kurių tik 120 gėlavandenės. Lietuvoj gyvena 6 rūšys.

Kūno sandara. Primityvūs gyvūnai, kurie neturi organų. Audiniai nedifirencijuoti. Pintis sudaro skirtingos formos ir skirtingas funkcijas atliekančios ląstelės. Tai dvisluoksniai gyvūnai. Jų maišelio pavidalo kūne yra daug angelių- porų. Išorinį ektoderminį sluoksnį sudaro suplokštėjusios epidermio
pinakocitai, kurių dalis turi susitraukiančiųjų skaidulų. Vidurinį pinties sluoksnį sudaro pusiau skysta tarpląstelinė medžiaga, kurioje yra amebiškai judančių ląstelių. Vidinį sluoksnį (tuščiavidutes kameras) sudaro žiuželius turinčios ląstelės- apykaklinės ląstelės (choanocitai). Į išorę atsiveria daug kanalėlių, jie atsiveria į paragastralinę ertmę. Vanduo teka pro kanalėlius į paragastralinę ertmę ir išeina pro žiotis.

Choanocitai- siurbia į save vandenį, taip pat jis patenka į vidų; jie visąlaik juda, tai- žiuželinės ląstelės, kurios sudaro vidinį sluoksnį. Tarp vidinio ir išorinio sluoksnių yra mezoglėja (tai drebutinė koloidinė organinė medžiaga, kurioje būna plaušų). Joje yra įvairios paskirties ląstelių, bet jos išsidėsčiusios netvarkingai. Šitame sluoksnyje yra tai, kas sutvirtina pintį- spikulės.

Nervų sistema- primityvi.

Pintys dauginasi nelytiniu būdu- pumpuruodamos arba fragmentuodamos. Pumpuruojant atsiranda nedidelis iškilimas ir pamažu auga tol, kol susiformuoja visas organizmas. Pumpuruojant susidaro pinčių kolonijos, kurios gali būti ganėtinai didelės. Lyt. daug. metu kiaušialąstės ir spermiai išmetami į centrinę kūno ertmę. Apsivaisinus susidaro zigota. Zigota išsivysto į blakstienuotą lervą, o ši gali nuplaukti į naują vietą. Tokios lervos padeda sėsliems gyvūnams paplisti. Pintys gali gali regeneruoti, t.y. atsistetyti iš nedidelės kūno dalies.

Amebocitai išlieka per žiemą. Amebocitai- pinčių ląstelių sankaupos.

Amebocitai- ląstelės, iš kurių formuojasi kitos ląstelės (pavasarį). Išlieka gemulės, kurios gali ištverti žemą temperatūrą. Gali daugintis ir lytiškai. Motininiame organizme susiformuoja antiblastulė.

Ekologija. Daugiausia pinčių rūšių aptinkama tropikinių ir subtropikinių jūrų sublitoralėje (iki 250m gylyje). Didžiausia rūšių įvairovė kur uolėtas kietas gruntas.

Praktinė reikšmė. Pintys gamtoje naudingos, nes tai gyvi vandens filtruotojai. Pintys- sėslūs filtruotojai, t.y. vienoje vietoje būnantys ir maistą iš vandens filtruojantys organizmai. Vanduo pinčiai taip pat atneša O2 , o nenutrūkstama vandens srovė išneša atliekas.

Pinčių organizacinis lygmuo yra ląstelinis ir jos tikriausiai išsivystė iš pirmuonių. Pintys yra vieninteliai gyvūnai, kurie virškina tik ląstelės viduje.14. TIPAS COELENTERATA- DUOBAGYVIAI

Gyvena vandenyje, daugiausia jūroje. Vieni sėslūs, kiti plūduriuoja vandenyje. Žinoma ~10.000 rūšių pasaulyje.

Turi 2 sluoksnius: ektodermą ir endodermą. Juos skiria plonesnis mezoglėjos sluoksnis. Tai spindulinės simetrijos gyvūnai. Kūnas maišo formos. Jų viduje vyksta maisto virškinimas. Burnos anga apsupta čiuopiklių, kurie padeda gaudyti maistą. Priklausomai nuo gyvenimo vietos skiriamos 2 gyvybinės formos: sėslus polipas (sėslus gyvenimo būdas, kūnas maišelio formos su ilgais čiuopikliais), medūza (aktyvus gyvenimo būdas, laisvai plaukiojanti suploto varpo formos.). Tai gali būti tas pats gyvūnas skitingose gyvenimo sąlygose. Medūzos gyvena pavieniui, o polipai gali sudaryti kolonijas.

Knidocitas. Gali turėti skeletą ir chitino arba kalcio karbonato. Turi tinklinę (difuzinę) nervų sistemą.

Lytinis ir nelytinis dauginimasis.

Atstovas- hidra. Paprasčiausios sandaros polypas, kuris šiek tiek juda. Kūnas pailgo maišo formos, v iršuje porinis skaičius čiuopiklių (iki 12). Ektodema ir keleto rūšių ląstelių- cilindrinės, arba kūginės epiderminės ląstelės, kurios paprastai būna p formos. Išilgai ląstelės eina susitraukiančios gijos- epitelinės raumeninės. Jos sudaro ektodermos pagrindą. Tarp epit. raum. ląstelių eina interstricinės (įterptinės) ląstelės. Dilgioji ląstelė- knidocitas, kurio gale sudirginus siūlelį iššaunami nuodai. Endoderma iškloja gastralinę ertmę. Ten yra keletas rūšių ląstelių. Pagrindą sudaro epitelinės- raumeninės ląstelės. Tarp tų ląstelių yra liaukinių, kurios išskiria virškinimo sultis. Gastrodermyje esančios ląstelės turi žiuželius. Gali sudaryti pseudopodijas (virškinimas pabaigiamas ląstelėje), tai primityvus požymis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2086 žodžiai iš 6624 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.