Bičių deivė-austėja
5 (100%) 1 vote

Bičių deivė-austėja

Austėja – bičių deivė. Tiek miškinė – drevinė bitininkystė, tiek bičių

deivė Austėja buvo žinomos jau vėlyvajame paleolite augalinio ir

kitokio maisto rankiotojams bei medžiotojams. Austėja globojo bi-

tes, augaliją, žiedus, iš kurių bitės rinko medų ir medžiagą koriams.

Austėjos kultas drauge su bitininkyste gyvavo ilgus šimtmečius. Iš

dalies jis dar buvo žinomas XVI a., kai J. Lasickis bičių deivę Aus-

tėją sugretino su žemės deive Žemyna – augalijos deive, teikiančia

bitėms žiedus. J. Lasickis pažymi, kad, bitėms spiečiant, žemaičiai

prašydavo Austėjos, kad tranų į avilius neleistų, kad daugiau bitelių

iš kitur į avilius sueitų.

Austėjos vardas, greičiausiai, siejasi su žodžiais „audėja“, „austi“ , t.y.

Greitai skraidyti, šen bei ten bėgioti, audinėti, rinkti medų, austi korius,

Į kuriuos bitės krauna medų ir augina perlus. Dar XX a. I ketvirtyje apie

Švenčionis buvo sakoma, kad bitės išaudžia korius. Reikia manyti, kad

pirminė žodžio „audimas“ reikšmė, greičiausiai, sieta ne su gana vėlyvu

audeklo audimu, o su bičių korių audimu. Kai bitės audžia korius, taip

vorai – voratinklius. Pavyzdžiui, vienoje mįslėje apie Panevėžį sakoma:

Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir nyčių“. Tai reiškia,

kad bitė lipdo korį.

Bičių ir jų deivės Austėjos kulto atsiradimą sąlygoja tai, kad seno-

vės žmogus nepažino gamtos dėsnių. Jį stebino bičių organizuotumas ,

primenantis paties žmogais gyvenimą, jų gimimo ir mirties paslaptingu-

mas. Bites imta laikyti nepaprastomis, šventomis, dievų darbininkėmis.

Ir medžius, kuriuose įsikurdavo bitės, imta laikyti šventais. Bitė – vie-

vintelė iš žmonių žinomų gyvių nenugaišta, o miršta, kaip ir pats žmo-

gus. Mirusią bitę senovės žmonės užkasdavo į žemę, t.y. palaidodavo.

Bitės galinčios kalbėti ar giedoti, pvz., jos giedančios per didžiąsias šven-

tes, t.y. per lygiadienius, Saulės solsticijas. Bitės suprantančios žmogaus

kalbą, sugebančios atspėti žmonių ateitį.

Taigi matome, kad bitėms buvo teikiama tokia pat pagarba kaip ir

jų deivei Austėjai. Matyt, žiloje senovėje bitė ir Austėja buvo neatskiria-

mos būtybės. Greičiausiai, ir pati Austėja iš pradžių turėjo bitės pavidalą,

sietą su totemistiniais ir animistiniais vaizdiniais.

Austėjai skirta šventė buvo švenčiama rugpjūčio viduryje. Tada gar-

bindavo žolynus, iš kurių bitės nešė medų, kopdavo patį medų, aukodavo

jį deivei Austėjai, šventindavo žolynus, kuriems buvo priskiriama nepa-

prasta gydomoji ir apsaugančioji nuo blogų dvasių galia.

Bičkopio šventei iš anksto sukviesdavo bičiulius, gimines, ir gerus

kaimynus su šeimomis, tikėdami, kad kuo daugiau susirinks į apeigas

žmonių, tuo labiau seksis bitės. Paskirtą dieną visi susirinkdavo iš pat

ryto. Prieš atkeldami avilius, visi melsdavosi, aukodavo aukas deivei

Austėjai ir mažiau reikšmingam bičių dievaičiui Bubilui, prašydami

saugoti bites. Iškoptą pirmąjį medaus korį padalydavo žyniams, vėliau

elgetoms, kaimynams, vaikams. Tai ir buvusi medaus auka deivei Aus-

tėjai.

Bičiulystė (bendrų bičių turėjimas) buvo laikoma šventu dalyku, pa-

laimintu pačios deivės Austėjos. Dažniausiai ji trukdavo iki vieno iš bi-

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 554 žodžiai iš 1100 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.