Biheiviorizmas
5 (100%) 1 vote

Biheiviorizmas

11

NAUJASIS SENASIS BIHEIVIORIZMAS

„Biheivioristų manifestas“

1912m. Kolumbijos universitete John Broadus Watson (1878-1958) skaitė paskaitų ciklą, skirtą objektyviajai psichologijai. Jose amerikiečių psichologas ryžtingai pasisakė prieš tuo metu vyravusią šios disciplinos, kaip mokslo apie sąmonę, sampratą. Watson kaltino psichologiją dėl nesekmės „išsilaisvinant iš religijos ir filosofijos įtakos ir tampant gamtos mokslu“, dėl ezoterinio introspekcijos metodo pobūdžio. Psichologija – objektyvus gamtos mokslas – neturėjo griežtai skirti žmogaus ir gyvūno elgesio. Watson pristatė eksperimentinį metodą, kuris buvo naudojamas atliekant tyrimus su gyvūnais, tvirtino, jog žmogaus psichikos tyrinėjimams jis bus ne tik naudingas, bet ir galbūt net naudingiausias.

Nors 1913-1920m. psichologinėje literatūroje literatūroje yra nemažai nuorodų i Watsono darbus, vos keli, jeigu tokių buvo apskritai, amžininkai atsivertė i biheivioristus.

Tačiau netrukus JAV psichologijos padetis ėmė keistis. Pirmasis pasaulinis karas lėmė dalies psichologų atsitraukimą nuo sąmonės tyrimų ir susidomėjimą objektyviais metodais, vertinančiais žmonių tinkamumą konkrečiai veiklai ir numatančiais jų elgesį tiek kariuomenėje, tiek darbe. Kaip tuo metu rašė Robert M. Yerkes (1876-1956), „prieš dvejus metus psichikos inžinerija tebuvo kelių svajotojų viltis, šiandien tai yra technologijos šaka, kuri, nors ir pagimdyta karo, neabejotinai bus pedagogikos ir pramonės įamžinta bei puoselėjama“. Tu svajotojų priešakyje buvo, žinoma, John Broadus Watson.

Kita kritinė žymė, keitusi tuometinės psichologijos nuostatas i biheivioristines, buvo Watsono knygos, pavadintos taip past kaip ir programinis straipsnis, – „Psichologija biheivioristo požiūriu“ (1919), – pasirodymas. Tai pirmasis sistemingas tyrinėjimas, pritaikęs biheivioristinę analizę žmogaus psichiniams reiškiniams aiškinti. Tyrinėtojui ne tik pavyko pateikti pagrįstą, išplėtotą schemą S > R besiriamentį plačiausios grupės reiškinių – nuo kūdikio instinktyvių reakcijų ir pagrindinių emocijų iki psichopatalogijos – aiškinimą. Jis sukūrė teorinę sistemą, kuri tapo daugelio vėlesnių biheivioristinių aiškinimų prototipu.

Biheiviorizmo ištakos

Kai Watson gavo tribūną kolumbijos universitete, psichologijoje buvo nemaža sumaištis. Pagrindinė sunkumų priežastis – nesutarimas dėl sąmonės esmės.

Tarp sąvokų painiavos, greta pagarbos „sąmonei“, buvo kažkas, dėl ko beveik visi sutiko: teisė egzistuoti psichologijai kaip mokslui, nepriklausomam nuo biologijos ir fiziologijos, buvo paremta tuo, jog psichologija traktuota kaip mokslas apie sąmonę. Psichologija visuomet galėjo užimti akademinę ir intelektinę nišą, pabrėždama sąmonės tyrimus kaip jos ir tik jos objektą. Tačiau kaip gali sąmonės mokslas egzistuoti kaip nepriklausomas, jeigu beveik visiškai nesutariama dėl objekto esmės.

Psichologija tarsi galėjo atitrūkti nuo dilemos, susidūrę su išsiskiriančiomis nuomonėmis, veikdami kaip tikimasi iš mokslininkų: jie galėjo leisti tyrimų duomenims lemti lemti ginčo rezultatą. Deja, nesutarimas dėl sąmonės prigimties buvo ne tik nesutarimas dėl turinio, bet ir konfliktas dėl metodo. Daugeliui introspekcija atrodė vienintelis metodas sąmonės tyrimui. Tačiau tai buvo sąmonės naudojimas tirti sąmonę.

Iš straipsnio į staripsnį įvairių pažiūrų filosofai ir psichologai mėgino kelti esminius klausimus: kokia psichologijos kaip mokslo esmė ir kaip jis susijęs su biologija bei fiziologija? Kas yra sąmonė, kam derėtų taikyti „sąmonės“ kategoriją? Kokias kriterijais sąmonė gali būti priskirta gyvūnams? Kaip ji susijusi su elgesiu ir, antra vertus, su nervine veikla? Kokia introspekcijos esmė, kokie jos ribotumai ir kaip introspekcijos duomenys dera su gautais stebint elgesį?

Toks buvo 1912m. Watsono paskaitos kontekstas. Psichologijai būtinai reikėjo žmogaus, kuris mėgintų pažymėti tiesų kelią per chaotišką prieštaravimų, kuriame jie atsidūrė, labirintą. Watson, vienu esminiu postulatu pašalindamas prieštaravimus, tai ir padarė. Jis atsisakė sąmonės, kartu ir introspekcijos. Tai, kas liko, – objektyvioji elgesio psichologija, arba biheiviorizmas.

Nėra abejonės, jog Watsono kvietimas į objektyvų elgesio mokslą suvaidino didžiulį vaidmenį objektyviosios psichologijos įsigalėjimui.

Praėjusiame šimtmečio pradžioje buvo gauta papildomų laboratorinių duomenų apie gyvūnų elgesį, taip pat kelti tyrimo planavimo, eksperimentinės kontrolės, elgesio registravimo bei kiekybinių vertinimų klausimai. Psichologija tuo metu buvo jeigu ir nevisiškai pasirengusi priimti biheiviorizmą, tai bent jau pasirengusi Watsoną išklausyti.

*********

Daugelis jaunesnių psichologų puikiai supranta, jog tik tokia apibrėža kaip biheiviorizmas yra vienintėlis kelias į mokslą. Funkcinė psichologija čia nepadės. Ji mirė dėl savo neryžtingumo dar prieš atsirandant biheiviorizmui. Froidizmas irgi nepadės. Ten, kur jis yra daugiau nei technika, froidizmas yra emocinė herojaus gynyba. Jis niekada netarnaus mokslinėms apibrėžoms. Vadinasi, į biheiviorizmą turi būti žvelgiama kaip į neišminkytą mokslinį molį, kuriam reikės suteikti formą, antraip jis gali virsti deistiniu stabu, kuris
struktūrinės psichologijos jau sukurtas ir garbinamas.

Biheiviorizmas pagrįstas gamtos mokslu; struktūrinė psichologija remiasi paprastu dualizmu, kurio ištakos siekia net teologinį misticizmą. Puiki profesoriaus K.S.Lashley teiginių analizė rodo, jog kiekvienas tyrinėtojas, nedrįstantis atsisakyti „sąmonės“ ir visos ankstesnės su ja susijusios painiavos, turi ieškotis tinkamesnių rogių.

Psichologijos objektas nėra objektyvus. Psichologija apribojo savo objektą vadinamosiomis sąmonės būsenomis – jų analize bei sinteze. „Sąmonės būsenų“ kaip ir vadinamųjų spiritizmo reiškinių negalima objektyviai patikrinti ir dėl to jos negali tapti mokslo medžiaga.

Vis dėl to tarp gamtos mokslų yra darbo ir poreikių pasidalijimas. O psichologija, kaip „sąmonės mokslas“, tokių bendrų duomenų neturi. Nei jis gali pasidalyti duomenimis, nei kitas mokslas negali jais pasinaudoti.

Psichologijai reikia peržiūrėti savo prielaidas. Daugelio nūdienos mokslininkų nuomone, psichologija net tik tam, kad galėtų ilgiau egzistuoti, jau nekalbant apie tai, kad taptų gamtos mokslu, turi užmaršinti subjektyvųjį objektą, introspekcijos metodą ir dabartinę terminiją. Sąmonė ir jos dėmesys, nesuprantami pojūčiai (bei jų pėdsakai, vaizdiniai), emociniai tonai, procesai – dėmesys, suvokimas, supratimas – tėra tušti žodžiai.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 982 žodžiai iš 1895 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.