Biheviorizmas
5 (100%) 1 vote

Biheviorizmas

11

TURINYS

ĮVADAS …………………………………………………………………………… 2

1. Bihevioristinės krypties apibrėžimas ……………………………………………. 3

2. J.B.Vatsono idėjos …………….………………………………………………….. 3

3. Bihevioristų teorijos ………….………………………………………………….. 4

3.1. Elgesio akcentavimas ……………………….………………………………. 4

3.2. Klasikinė sąlyginė reakcija ………………….………………………………. 4

3.3. Operantinis sąlygojimas ……..……………….………………………………. 5

3.4. Socialinio išmokimo teorija ………………….………………………………. 5

4. Bihevioristinės teorijos vertinimas ……………………………………………….. 5

IŠVADOS ..………………………………………………………………………… 7

LITERATŪRA .…………………………………………………………………… 8

ĮVADAS

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Europos ir JAV universitetuose kūrėsi psichologijos katedros. Psichologinius eksperimentus iš fiziologų, medikų, fizikų perėmė profesionalūs psichologai. Tačiau nebuvo sukurta psichologijos sistema, kuri būtų grindžiama aiškiai apibrėžta teorija. Psichologija, kaip ir jos pamatas – filosofinės mokyklos – turėjo daug krypčių. Tai struktūralizmas, funkcionalizmas, biheviorizmas, geštaltpsichologija, psichoanalizė, kognityvinė psichologija, humanistinė psichologija.

Dabartinė psichologija – intensyviai besivystantis mokslas. Šiandien psichologijoje vienu metu egzistuoja įvairios kryptys, taigi, ir skirtingi požiūriai į tai, kas yra šis mokslas. “Skirtingų mokyklų atstovai, išryškindami ir sureikšmindami vieną ar kitą psichikos aspektą, giliau jį tyrinėdami, praturtina psichologijos mokslą naujais faktais bei tyrimo metodais” (2, p. 17).

Šiame darbe plačiau aptarsiu vieną iš psichologijos krypčių – biheviorizmą.

Darbo tikslas: Apibūdinti biheviorizmą kaip psichologijos kryptį.

Darbo objektas: Pagrindiniai biheviorizmo bruožai.

Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti biheviorizmo sąvoką.

2. Atskleisti ryškiausio biheviorizmo atstovo J.B.Vatsono idėjas.

3. Aprašyti pagrindines bihevioristų teorijas.

4. Pateikti bihevioristinės teorijos vertinimą – išryškinti jos privalumus ir trūkumus.

1. Bihevioristinės krypties apibrėžimas

“Biheviorizmas (angl. k. behaviour – elgimasis, elgsena) – tai materialistinė psichologija, kuri psichologijos objektu laiko žmogaus elgesį arba išorinį pasireiškimą bei refleksus, o ne sąmonę” (2, p. 54). Šį psichologijos kryptis neigia paveldėjimą, atmeta visas iki šiol žinomas psichologijos sąvokas (pojūčio, jausmo, protavimo, atminties ir akcentuoja tik išorinę žmogaus elgseną ir aktyvumą įvairiomis aplinkybėmis. Taigi “šios krypties tyrimo objektas – nešališkai registruojamos elgesio apraiškos” (6, p. 178). Ji susiformavo XX a. pr. JAV. Biheviorizmo atsiradimą lėmė filosofinės abjektyvizmo ir mechanizmo tradicijos, evoliucionizmo laimėjimai, introspekcinės psichologijos krizė, zoopsichologų mėginimai objektyviais metodais tirti gyvūnų elgesį.

Bihevioristinės krypties atstovai daugiausia dėmesio skyrė tam, ką žmonės daro ir kokios aplinkybės priverčia juos vienaip ar kitaip pasielgti. Jie nagrinėjo ir mokymo bei išmokimo įtaką gyvūnų bei žmonių elgsenai. Asmenybė pagal bihevioristus – tai elgesio reakcijų visuma.

1912 – 1930 metai – klasikinio biheviorizmo laikotarpis. Svarbiausias tuo metu tyrinėtas klausimas – išmokimas. Psichinius reiškinius laikydami organizmo reakcijomis, bihevioristai nesigilino į sąmonę, mąstymą, valią, nes to negalima griežtai eksperimentiškai užfiksuoti.

XX a. 4-ajame dešimtmetyje biheviorizmas suskilo į keletą neobihevioristinių krypčių – loginių (C.L.Hullis), kognityvinį (E.C.Tolmanas), radikalųjį (B.F.Skinneris). Neo bihevioristai mėgino nusakyti daug konkretesnius elgesio dėsnius ir suformuluoti labiau pagrįstas elgesio teorijas. Bihevioristų formulėje SXR jie tarp stimulo ir reakcijos įterpė tarpinius kintamuosius: reikšmę, tikslus, motyvus, poreikius, ketinimus, įgūdžius ir kt.

Apie 1956 m. prasidėjo trečiasis biheviorizmo raidos etapas. Jam būdinga biheviorizmo doktrinos (teorijos ir tyrimo metodų) liberalizmo tendencijos: bihevioristai patobulino empirinius ir matematinius tyrimų metodus, tyrinėjo išmokimą, emocijas, kalbą.

Šios krypties atstovai daugiausia tyrė gyvūnus, manydami, kad žmogaus elgesys nuo gyvūnų skiriasi tik sudėtingumo laipsniu. Remdamiesi gautomis išvadomis jie mėgino paaiškinti ir žmogaus elgesį.

2. J.B. Vatsono idėjos

Ryškiausi biheviorizmo atstovai – J.B.Vatsonas (D.B.Watson) (1878-1958) ir E.Torndaikas (E.Thorndike) (1874-1949). Dž.B.Vatsonas teigė, kad “žmonės ir gyvūnai elgesio išmoksta dėl sąlyginių refleksų susidarymo” (5, p. 163). Individas pagal jį iš aplinkos gauna dirgiklį (stimulą) ir atsako į jį tam tikru veiksmu (reakcija). Jis teigė, kad psichologai turi tirti ir analizuoti tik tai, ką jie gali, tiesiogiai matyti ir išmatuoti. Šis psichologas siūlė apsiriboti tik tais
dalykais, kuriuos galima stebėti ir formuluoti jų dėsningumus.

1913 m. Vatsonas išdėstė pagrindinius biheviorizmo teiginius. Jis teigė, kad psichologija yra visiškai objektyvi, eksperimentinė gamtos mokslų šaka, o jos objektas – elgesys (reakcijų į aplinkos stimulus ir dirgiklius visuma), kurį galima kryptingai ir objektyviai stebėti ir nustatyti. Svarbiausią tyrinėjimų vienetą – elgesio vienetą (santykį tarp stimulo ir reakcijos) – bihevioristai išreiškė formule SR (t.y. stimulas sukelia reakciją).

3. Bihevioristų teorijos

Bihevioristai sukūrė teorijas, aiškinančias, kaip mes mokomės ir išmokstame. Panagrinėkime jas plačiau.

3.1. Elgesio akcentavimas

Bihevioristai daugiausia dėmesio skiria tam, ką žmonės daro ir kokios konkrečios aplinkybės priverčia juos taip elgtis. “Siekdami paaiškinti žmogaus elgesį, bihevioristai atskleidžia tiesiogines tokio elgesio priežastis ir pasekmes” (7, p. 68).

Priešingai nei psichoanalitinės ir kognityvinės teorijos atstovai, bihevioristai nekūrė žmogaus raidos sampratos. Jie suformulavo teoriją apie elgesio dėsningumus, kurie gali būti pritaikyti bet kurio amžiaus bet kuriam individui. Pagrindiniai biheviorizmo stimulo dėsniai atskleidžia tarpusavio ryšius tarp įvykių arba tarp stimulo ir reakcijos. Kai kurios reakcijos yra automatiškos, tarsi refleksai, įgimtos ir žmonėms, ir gyvūnams. Dauguma elgesio pasireiškimų (reakcijų) nėra įgimti. Jie yra išmokti dviem būdais: klasikinės sąlyginės reakcijos ir operantinio sąlygojimo.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 840 žodžiai iš 1590 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.